Pasaulio vandenynų rūgštingumas didėja sparčiausiai per pastaruosius 300 milijonų metų, netgi sparčiau, nei planetos atšilimo laikotarpiu prieš 56 milijonus metų, teigia Europos ir JAV mokslininkai naujausioje tyrimų studijoje. Žvilgsnis į Žemės istorijoje buvusį atšilimo laikotarpį leistų tiksliau prognozuoti žmonijos paspartinto klimato pokyčio poveikį, teigia mokslininkai šimtuose praeities klimato duomenų tyrimų, paskelbtų žurnale „Science“.
Greitai rūgštėjantis jūros vanduo graužia koralų rifus, suteikiančius prieglobstį kitiems gyvūnams ir augalams, trukdo dvigeldžiams moliuskams ir austrėms užsiauginti apsauginius kiautus, taip pat pažeidžia smulkius organizmus, kuriais minta kai kurios komercinės žuvų rūšys, pavyzdžiui, lašišos.
Šis reiškinys didžiulį susirūpinimą kelia JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos vadovei Džeinei Lubčenko (Jane Lubchenco), rūgštėjimo procesą ji pademonstravo JAV Kongreso svarstymų metu.
Vandenynai darosi rūgštesni, kai daugiau anglies patenka į atmosferą. Priešpramoniniais laikais tai vyko periodiškai, kaip savaiminis anglies patekimas į aplinką, tai irgi skatino pasaulinį atšilimą, rašo mokslininkai kovo 1 d. paskelbtoje ataskaitoje.
Žmonių veikla, taip pat kūrenimas iškastiniu kuru pramoninės revoliucijos pradžioje padidino anglies kiekį atmosferoje nuo 280 iki 392 dalelių viename milijone dalelių. Anglies dioksidas yra viena iš šilumą sulaikančių dujų rūšių, skatinančių pasaulinį atšilimą.
Mėgindami nustatyti, kokį poveikį galėjo padaryti vandenynų rūgštėjimas priešistoriniais laikais, XXI a. tyrėjai iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Ispanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atliko geologinių duomenų, siekiančių 300 milijonų metų, tyrimus, ieškodami klimato kaitos požymių.
Tokie klimato kaitos požymiai sukeldavo masinius išnykimus, manoma, kad išnyko didelis kiekis gyvų organizmų, susidūrus su milžinišku asteroidu prieš maždaug 65 milijonus metų, išnaikinusiu dinozaurus.
Tokie įvykiai, primenantys dabartinius, sukėlė masinius išnykimo procesus prieš 252 milijonus metų, prieš 201 milijoną metų, taip pat atšilimo laikotarpį prieš 56 milijonus metų.
Mokslininkai nustatė, kad 5000 metų trukęs karštasis laikotarpis prieš 56 milijonus metų galėjo būti sukeltas masinių ugnikalnių išsiveržimų ir labiausiai primena dabartines bet kurio 300 milijonų metų laikotarpio sąlygas.
Skverbiantis gilyn
Kad tai nustatytų, jie ištyrė rudojo purvo sluoksnį, esantį po Pietų vandenynu prie Antarktidos krantų. Suspaustas tarp baltojo planktono fosilijų sluoksnių rudasis purvas rodo, kad vandenynas buvo toks rūgštus, jog planktono fosilijos per tą 5000 metų laikotarpį ištirpo purve.
Tuo metu anglies dioksido kiekis atmosferoje padvigubėjo, o vidutinė temperatūra pakilo 6 laipsniais pagal Celsijų, sako mokslininkai. Per šį 5000 metų laikotarpį vandenynai tapo maždaug 0,4 vieneto rūgštesni pagal 14 vienetų pH skalę.
Tai rodo greitą atšilimo ir spartų rūgštėjimo procesą, tačiau jis yra smulkmena, palyginti su tuo, kas vyksta Žemėje dėl pramoninės revoliucijos, prasidėjusios prieš maždaug 150 metų, telefonu sakė studijos autorius Barbele Hioniš (Bärbel Hönisch) iš Kolumbijos universiteto Lamonto-Doherčio žemės observatorijos.
Atšilimo laikotarpiu prieš 56 milijonus metų, žinomu kaip Paleoceno/Eoceno šiluminis maksimumas, arba PETM, vykusiu maždaug 9 milijonai metų po to, kai išnyko dinozaurai, rūgštėjimas kiekvieną šimtmetį siekė apie 0,008 vieneto pagal pH skalę, teigė B. Hioniš.
Tuo metu išnyko daugybė koralų, taip pat žuvo daugelis vienaląsčių organizmų rūšių, gyvenusių jūros dugne, o tai leidžia teigti, kad kiti augalai ir gyvūnai, stovintys aukščiau maitinimosi grandinėje, taip pat išmirė, teigia tyrėjai.
XX a. vandenynai rūgštėjo 0,1 pH vieneto ir, pasak tyrimo, numatoma, kad apie 2100 m. rūgštėjimas sieks 0,2 ar 0,3 vieneto pH skalėje.
JT tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė mano, kad dabartiniame amžiuje pasaulinė temperatūra gali pakilti nuo 1,8 ir 4 laipsnių pagal Celsijų.
„Atsižvelgdami į tai, kad kitimas buvo žymiai mažesnis (PETM laikotarpiu), palyginti su tuo, kas vyksta šiuo metu, ir vis tiek sukėlė milžiniškus ekosistemos pokyčius, mes labai susirūpinę dėl to, kas gali nutikti ateityje“, pareiškė B. Hioniš.
Tie, kurie skeptiškai vertina žmogaus veiklos sukeltą klimato kaitą, mini gamtos reiškinių sukeltus atšilimo laikotarpius praeityje kaip įrodymą, kad dabartinės atšilimo tendencijos nėra žmogaus veiklos rezultatas. B. Hioniš pabrėžė, kad tikriausiai gamtinės priežastys, tokios kaip masiniai ugnikalnių išsiveržimai, kalti dėl PETM.
Tačiau ji tvirtino, kad tuomet atšilimo ir rūgštėjimo procesas vyko laipsniškiau per penkių milijonų metų laikotarpį, negu dabar per vieną šimtmetį
EurActiv.com informacija
