Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė

Alvydas Butkus, www.kaunodiena.lt
2012 09 22 12:18
4
0
SHARES
Lietuva-Latvija | Alkas.lt koliažas

Lietuva-Latvija | Alkas.lt koliažas

Alkas.lt nuotr.
Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 d. Lietuvoje ir Latvijoje švenčiama baltų vienybės diena. Tą dieną 1236 m. lietuviai ties Šiauliais sumušė iš plėšikavimų grįžtančią Kalavijuočių ordino kariuomenę, o jos likučius pribaigė žiemgaliai. Istorijoje šis įvykis žinomas Saulės mūšio vardu. Jo reikšmė buvo didžiulė – Kalavijuočių ordinas po pralaimėjimo taip ir neatsigavo, o sulaukę 1237 m. pavasario šio ordino likučiai susijungė su Prūsijos kryžiuočiais ir tapo Teutonų ordino padaliniu, pavadintu Livonijos kryžiuočių ordinu.

Mindaugo Lietuva gavo atokvėpį iki 1244 m., per kurį sėkmingai priešinosi mongolų ekspansijai Rytuose ir plėtė valstybę dar iki galo nesuslavėjusiose rytinėse baltų žemėse.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kalavijuočių pusėje kovėsi ir dalis pavergtųjų baltų (latgaliai, gal ir sėliai) ir finų (lyviai, estai), nes vokiečiai varė į savo kariuomenę nukariautųjų tautų vyrus. Be to, kronikos mini ir 200 pskoviečių karių (iš jų namo grįžo tik kas dešimtas). Iš viso vokiečių pusėje buvo apie 4 500 karių; liko gyvų tik apie 500. Pirmasis popiežiaus palaimintas kryžiaus žygis į Lietuvą buvo visiškai sužlugdytas.

Pasak istoriko Tomo Baranausko, žiemgalių dalyvavimas persekiojant bėgančius kalavijuočius nebuvęs spontaniškas. Tai buvo suderinta ir koordinuota su lietuvių puse. Pagaliau ir pats mūšis vyko Žiemgalos žemėje, kuri driekėsi nuo Mūšos baseino iki Rygos įlankos, tad nereikia stebėtis, kad nuolat žiemgalių gnaibomi kalavijuočių kariuomenės likučiai Rygą pasiekė tik pačioje rugsėjo pabaigoje.

Baltiškasis solidarumas

Kai kurie istorikai linkę akcentuoti XIII–XIV a. žinomas baltų tarpusavio kovas ir intrigas. Jų tikrai būta. Kronikos rašo apie kunigaikščio Žvelgaičio žūtį nuo žiemgalių rankų 2004 m., Mindaugo Livonijos kryžiuočiams dalytas baltų žemes mainais į krikštą (1251 m.) ir į karūną (1253 m.), Vytauto dažną žemaičių stumdymą Prūsijos kryžiuočiams už pagalbą kovojant dėl valdžios Lietuvoje ir pan.

Beveik neakcentuojama Lietuvos parama kuršiams po Saulės ir Durbės mūšių ir savų interesų gynimas Šiaurės Kurše. Neakcentuojama tai, kad, galutinai pralaimėję kovas su kryžiuočiais, į Lietuvą ieškoti prieglobsčio bėgo ir prūsai, ir jotvingiai, ir kuršiai. 1290 m. netekę savo paskutinės pilies Sidabrės (prie Joniškio), į Lietuvos gilumą pasitraukė 10 tūkst. žiemgalių.

Šimtmetį trukusi giminaičių baltų kova neleido kryžiuočiams visomis jėgomis pulti Lietuvos, o bėgliai vėliau stiprino ją gyvąja karine jėga.

Baltų etnines žemes puikiai suvokė ir vėlesni Lietuvos valdovai. H.Vartbergės kronikoje (XIV a. antroji pusė) rašoma, kad kunigaikščiai Algirdas su Kęstučiu Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV Liuksemburgiečio pasiuntiniams 1358 m. pažadėjo priimti krikščionybę su sąlyga, kad Lietuvai bus atiduotos jų nusakytos žemės.

Iš to nusakymo aiškėja, kad Lietuva pretendavo į Šiaurės Prūsiją, taip pat į Livonijos valdomas šiaurines Kuršo, Žiemgalos, Sėlos žemes ir beveik visą Latgalą. Ginče dėl Žemaitijos 1413 m. Vytauto atkirtis Prūsijos ordino įgaliotiniui Kuchmeisteriui, kad prūsai yra buvę jo, Vytauto, tėvų žemė, pažadas reikalauti jos iki Osos upės kaip savo tėvų palikimo ir ironiškas klausimas, o kur esąs Ordino tėvų palikimas, irgi rodo, kad Vytauto pretenzijos buvo pirmiausia į kryžiuočių valdomas baltų žemes.

Vieninteliai broliai latviai

Po visų karų, negandų iš gausios baltų šeimos likome tik mes ir latviai. Siena su Latvija yra pati seniausia šiame regione, tokie pat seni yra ir abiejų tautų ryšiai abipus sienos. Latviai (kaip ir estai) savo valstybę sukūrė tik 1918 m., tačiau civilizavęsi vokiečių kultūros aplinkoje, jie kultūra ir tautine savimone nuo XIX a. vidurio gerokai lenkė mus, lietuvius, patyrusius kultūrinę rusų ir lenkų priespaudą.

Latvių kalba dėl kelis tūkstantmečius trukusios finų kalbų įtakos labiau nutolo nuo baltų prokalbės, labiau sumodernėjo. Panašiai atsitiko ir anglų kalbai, kuri dėl lotynų ir vėliau prancūzų kalbų įtakos tapo kur kas modernesnė už kitas germanų kalbas – vokiečių, švedų, danų ar ypač islandų.

Nevienoda ir pati lietuvių kalba, jei imsime jos visumą, t.y. su visomis tarmėmis. Juo labiau į šiaurę, juo tos tarmės modernesnės. Ypač sumodernėjusi yra žemaičių tarmė, kuriai didžiulę įtaką padariusi kuršių kalba, jos substratas. Ir atvirkščiai – juo labiau į pietus (juo arčiau buvusių archajiškų prūsų ir jotvingių), juo mūsų tarmės senoviškesnės. Tokios yra dzūkų ir suvalkiečių tarmės ir iš dalies pati bendrinė lietuvių kalba, kuri susiformavo suvalkiečių ir iš dalies Prūsijos lietuvių tarmių pagrindu.

Kaunas ir Latvija

Iš visų Lietuvos didmiesčių būtent Kaune galima rasti daugiausia latviškų ženklų. Nuo 1930 m. iki pat antrosios sovietų okupacijos (1944 m.) čia dirbo latvis architektas Karolis Reisonas (Kārlis Reisons). Jo autorystei priklauso Prisikėlimo bažnyčia ir jos mažytė kopija – Evangelikų reformatų bažnyčia E.Ožeškienės g., dabartiniai KTU Centriniai rūmai, Žemės ūkio rūmai K.Donelaičio g., taip pat Laisvės paminklo postamentas ir kt.

Drauge su kitais architektais K.Reisonas projektavo Karo muziejaus ansamblį (su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Krikščiukaičiu), „Pienocentro“ rūmus Laisvės alėjoje (su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu).

Karo muziejus | Autoriauas nuotr.
Karo muziejus | Autoriauas nuotr.

Kaune darbavosi prof. Eduardas Volteris, vienas iš Lietuvos universiteto statuto autorių. E.Volteris buvo plataus akiračio humanitaras: archeologas, istorikas, etnografas, filologas, dirbęs universitete iki 1934 m. Mirė Kaune 1941 m. gruodį, palaidotas Senosiose miesto kapinėse (dab. Ramybės parkas; naikinant kapines, kapas buvo sulygintas su žeme).
Kaunas garsus ir tuo, kad čia buvo latvių kalbos dėstymo Lietuvoje pradžia – ji dėstyta nuo pirmųjų Lietuvos universiteto įkūrimo metų.

Tarpukariu Kaune vaisingai darbavosi Lietuvių ir latvių vienybės draugija, į kurios veiklą buvo įsitraukę rašytojai, visuomenės veikėjai, kai kurie politikai.

Po dabartinio „Akropolio“ stogu išsaugotos latvių pramonininkų įkurto „Kauno audinių“ (latviškai „Kauņas audums“) fabriko sienos.

Kauną garsina ir pokario bei dabartiniai kauniečiai latviai ar su latvių kultūra susiję lietuviai. Kaune darbuojasi skulptorius Robertas Antinis, rašytojas ir publicistas Laimonas Inis, lietuvė vertėja Renata Zajančkauskaitė. Kaune Vytauto Didžiojo universitete 1995 m. atidarytas Letonikos centras – iki šiol vienintelis tokio pobūdžio centras Lietuvoje.

Kauno miestai partneriai | Autoriaus nuotr.
Kauno miestai partneriai | Autoriaus nuotr.

Paradoksas

Kaunas garsėja dar ir tuo, kad jis, deja, neturi nė vieno partnerio Latvijoje. Šalių, su kurių miestais Kaunas draugauja, sąraše yra Estija, Rusija, Lenkija, Švedija, Norvegija, Suomija, Čekija, Ukraina, Italija, Vokietija, net JAV, Argentina ir Kinija, bet Latvijos nėra.
Tarsi Kaunas būtų Latvijai paskelbęs karą. Ar tiesiog nepripažįsta šios šalies. O giriamasi, kad Kaunas – pats lietuviškiausias, pats baltiškiausias Lietuvos miestas. Ar tikrai?

Alvydas Butkus yra VDU profesorius, Letonikos centro vadovas

Susiję straipsniai:

  1. A. Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis
  2. A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai
  3. A. Butkus. Kuria kalba šnekėsimės, baltai?
  4. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  5. A. Butkus, S.M. Lanza. Kaip baltai tampa gotais
  6. A. Butkus. Baltiškos pastabos
  7. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I)
  8. A. Butkus. Referendumas: Latvijos pamokos Lietuvai
  9. A.Butkus, S.M.Lanza. Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje
  10. Baltai, vienykimės! – kviečia Baltų vienybės ugnies sąšauka 2011
  11. M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (I)
  12. Baltų vienybės ugnies sąšauka Klevų piliakalnyje (video)
  13. Antroji Baltų Krivulė Latvijoje sutelkė baltus (nuotraukos, video)
  14. T.Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas
  15. A. Juozaitis. Sapnis par Latviju (video)
  16. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  17. P.Brūveris. Pirmiausia esam baltai
  18. R. Dzintaras. Laiškas Latvijos gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra latvių
  19. J. de Rosales. Kaip tėvynė tampa svetima. Atsakant „Kaip baltai tampa gotais“ autoriams
  20. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  21. V. Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos
  22. Seime – konferencija „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“ (video)

Comments 4

  1. Kažin says:
    8 m. ago

    Manau, kad kronikų rašymai dėl Mindaugo, jog jis kryžiuočiams dalino baltų žemes mainais į krikštą ir karaliaus karūną, autoriaus akcentuota be išlygų tendencingai. Juk istorikų visi tie žemių dovanijimo aktai, išskyrus berods vieną, yra pripažįstami suklastotais.
    Be to, veikiausiai, tai nebuvo Lietuvos teritorijos dabartiniu supratimu dovanojimai, o tik pačiam Mindaugui priklaususių atskirų dvarų arba 1/2 jų dalies dovanojimai.
    Kokia gali būti prasmė akcentuoti abejotinus Mindaugo istorijos faktus, turbūt aiškinti nereikia…

    Atsakyti
  2. Svalios mūšis says:
    8 m. ago

    Rokiškyje aplankyk lietuvišką Stasio Naginsko kapą,
    jo net ieškot nereiks, – lietuvis, tik į kapus įėjęs, svetimybinių stilių
    jūroje jį vienintelį ir tepamatys – ras;
    ir pabuvęs, pagarbą atidavęs vienam iš “Aušrinės” šviesos milžinų
    …ras ir Žiemgalos, Svalios pakrančių ir pelkių planus, kurie labiau
    nei įtikinamai byloja apie išties ŽIEMGALOJE vykusį ordinininkų
    sumušimą XIII a. (archyvai Tavo, – pasitikrink, – NUSPRĘSK).
    Kol su šiom žiniom tiesiogiai nesi susidūręs,
    – teigti apie mūšį “prie Šiaulių” TEISĖS neturi.
    Griežtai.
    Ir jau visuotinai pripažįstamą Lietuvos istorijos spragą VADOVĖLIUOSE:
    PIRMASIS LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVAS – JONAS BASANAVIČIUS
    užpildyk.
    Tiktai tris valandas Vasario 16-ąją, – tačiau VADOVAS;
    atmesk tas JO valandas, ir istorija be Vasario 16-osios akto liks.
    Jei Lietuva Vasario 16-os aktu atkurta, tai su atkurtos Valstybės vadovu IŠSYK.

    Istorija nieko neatmeta, nieko neišmeta ir nieko nenuslepia…
    Mes, – kiekvienas, – esam jos NENUTRŪKSTAMOS GRANDINĖS
    grandis.
    Atmintis mena (bet ne visada, visur ar visaip pateikiama), todėl atmintis
    ir reikalauja TIEK pastangų.
    Ar SVALIOS, ar SAULĖS, – dabar galėsim nuodugniau sutikrinti (LNM ir kt.).
    Netgi su Kaunu, jo vardu 🙂 dar laukia įdomybių. LABAI.
    Tik pradedame savą istoriją kelt (kaip ir netyčiukas “Drąsos kelias” savam spaudiny:
    “Lietuva kelias” įrašė), nedrąsiai, bet… bent manom pradėt: taisyt nuožmaus sovietmečio
    priespaudos įspaudų padarą – rindą apmokytų-apmokėtų ilgamečių algagavių istorikų.
    Ne visų. Tačiau labai jau “inspaustų-prispaustų” nelaisvės-okupacijos prievaizdų įgeidy.

    Būkim tvirti.
    Vieningoje, išlikusioje latvių-lietuvių-kuršių-žemaičių-prūsų erdvėje.
    Jotvingiai jau prarasti (bet E.Volterio dėka įrašai iš jų Zytelos palikuonių LIKĘ),
    o prūsų-kuršių ir gretutinės valdos likę. Anksčiau (iki 1939 m.) Klaipėdos kraštas
    TEISIŠKAI priklausęs net nuo Japonijos (greta kitų sutarties vykdytojų šalių); dabar
    TEISIŠKAI jie likę perduoti JAV prezidento ir Didžiosios Britanijos karalienės skiriamo
    Premjero parašais “kažkam”… Kas tas “kažkas” – istorija laukia sprendimo
    (ISTORIJA KANTRI – JI VISKĄ IŠKENČIA).

    Stasys Naginskas, Jonas Basanavičius, – visa “Aušros bei “Aušrinės” kėlėjų atmintis
    LAUKIA TAVĘS.

    Atsakyti
  3. Richardas says:
    8 m. ago

    eiliniai lietuvio paistalai, Saules, Durbes, Salaspilio musiai kovoti ir laimeti Zemaiciu, be jokiu ten lietuviu.Zemaiciu kalba senesne ir islaikiusi zymiai daugiau senoviskumo nei bet kuri kita kalba.Lietuviai baikit iskreipinet istorija.Ko gero ne veltui seniau zemaiciai sakydavo-VISOS BEDOS ATEINA IS RYTU, IS PRADZIU LIETUVIAI, O PO TO IR RUSAI..

    Atsakyti
  4. Ricardas says:
    8 m. ago

    Kiek jus galit istorija iskreipinet? Saules musi laimejo ZEMAICIAI, ir be jokiu ten lietuviu..Ir ne tik Saules-taip pat Salaspilo ir dar kelis.Nebuvo ten isvis lietuviu..lietuviai ir zemaiciai tai ne tas pats, netikit? Pasiimkit lietuviu ir zemaiciu zodynus ir palyginkit..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

2021 01 12
Kauno krantinės atnaujinimas | kaunas.lt nuotr.

Kaune bus tęsiami Santakos parko tvarkymo darbai

2021 01 10
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
Klasė | kaunas.lt nuotr.

Kauno pradinukai į mokyklas galės būti atvesti tik išimtinais atvejais

2021 01 03
Rengiamas kelias elektriniams traukiniams iš Vilniaus į Minską

Kauniečiai marias galės pasiekti nauju pėsčiųjų tuneliu po geležinkeliu

2021 01 01
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
Ledo ritulys | kaunas.lt nuotr.

Kauno sporto mokyklose – permainų metas

2020 12 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
Gamta ir ekologija

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

2021 01 19
Stop ženklas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą

2021 01 19
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.
Kultūra

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Neįgalus lūšiukas nebus nei užmigdytas, nei paliktas likimo valiai
Gamta ir žmogus

Saugomose teritorijose žiemą vykdoma lūšių stebėsena

2021 01 19
VĮ „Oro navigacija“ logo
Lietuvoje

Susisiekimo ministras atšaukė iš pareigų VĮ „Oro navigacija“ vadovą

2021 01 19
Aplinkosaugininkų reidas | aad.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugos pareigūnai įspėja: trukdantiems vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę gresia bauda

2021 01 19

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
Lietuvos kelias

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14

Kultūra

Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.
Kultūra

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
Istorija

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 19
Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Genetiškai modifikuota SSSR? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Albertas apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Pajūrietis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą
  • Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Saugomose teritorijose žiemą vykdoma lūšių stebėsena
  • Susisiekimo ministras atšaukė iš pareigų VĮ „Oro navigacija“ vadovą
  • Aplinkosaugos pareigūnai įspėja: trukdantiems vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę gresia bauda

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1996; komentarų: 17
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1786; komentarų: 14
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1524; komentarų: 31
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1512; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1408; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1388; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

by Ditė Česėkaitė
2021 01 12
0
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Nuo sausio 12 d. Kauno pradinių klasių mokiniai, negalint saugiai likti namuose, bus prižiūrimi dviejose miesto įstaigose – Kauno „Nemuno“...

Skaityti toliau

Kaune bus tęsiami Santakos parko tvarkymo darbai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 10
0
Kauno krantinės atnaujinimas | kaunas.lt nuotr.

Dar viena erdvė Kaune netrukus sulauks ryškių pokyčių. Po beveik pusantrų metų trukusios pertraukos įžiebta žalia šviesa galutiniam Nemuno ir...

Skaityti toliau

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

by Albinas Vaškevičius
2021 01 10
1
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Punsko ir Seinų kraštas yra vienas gražiausių šalies kampelių. Nevienodas žemės paviršius teikia jam daug savitumo. Čia daug ežerų, kalnelių,...

Skaityti toliau

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

by daiva
2021 01 06
6
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 m. išvakarėse Rokiškio rajono  Kriaunų kaimo bendruomenė Kriaunų seniūnijoje, Baršėnų kaimo pietinėje dalyje pastatė kelio ženklą – Ažubrastis. Ši...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Genetiškai modifikuota SSSR? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Albertas apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Pajūrietis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • spoofing ataka apie Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
  • Žemyna apie K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Iškiliausius lietuvius ir lietuvių vienybę įamžins iniciatyva „Lietuvos skydas“

Iškiliausius lietuvius ir lietuvių vienybę įamžins iniciatyva „Lietuvos skydas“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai