2011 m. rugsėjo 22 d. 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną kviečiame visus baltų genčių palikuonis Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Prieš 775 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Baltų genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją iki šiol. Tačiau baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo kultūrą. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje ir tikėjime, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje.
Šios sąšaukos esmė – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant kalnų ar kitose su baltų istorija susijusiose vietose ir sujungti baltų genčių palikuonis bei žemes.
Bendruomenes, organizacijas, pavienius asmenis rugsėjo 22 d. 20-21 val. dalyvausiančius Baltų vienybės ugnies sąšaukoje prašome pranešti apie tai adresu paveldas@aukuras.lt . Pranešime nurodykite vietą, kur bus uždegta ugnis ir kas ją įžiebs, kontaktus. Apie Jūsų dalyvavimą paskelbsime, kad kaimynystėje esantys žinotų ir Jūsų uždegtą vienybės ugnį nuo kitų kalvų pamatytų bei džiaugtųsi. Skelbkite ir pakvieskite savo draugus užkurti ugnį ant gretimų kalnų. Tie kas išvykę svetur ar neturite galimybės nuvykti į baltų atminties vietas, uždekite ugnelę namuose. Lai Baltų vienybės ugnies ženklas nuvilnija per baltų kraštus ir pasaulį.
DĖMESIO: Nedekite ugnies ant piliakalnių ir kitų kultūros paveldo vertybių teritorijose tiesiai ant žemės, jei ten nėra įrengta laužavietė. Išdeginsite skylę istorijos knygoje, pažeisdami archeologinį sluoksnį kuris gali būti vertingas istorijos pažinimui! Jei kalnas apaugęs medžiais, blogas matomumas – naudokite salves (fejerverkus, saliutus), skraidančius žibintus, iškelkite ugnį ant karties. Rengdami renginius nekilnojamų kultūros paveldo objektų teritorijoje, nepamirškite juos suderinti su Kultūros paveldo departamento teritoriniais padaliniais, kurių adresus rasite http://www.kpd.lt/lt/kontaktai.
Siūloma šventės eiga:
Susisiekite su gretimai ugnį kursiančiais žmonėmis, kurių kontaktus rasite www.aukuras.lt ir suderinkite ugnies uždegimo, fejerverkų paleidimo laiką, kad spėtumėte pamatyti vienas kitą. Prieš ugnies užkūrimą siūlome surengti talką ir sutvarkyti aplinką, pasiruošti šventei: sukrauti aukurą, pasiruošti ugniavietę, malkų, surinkti šiukšles. Jei teritorijoje netoliese yra daugiau įdomių objektų siūlome padaryti nedidelį žygį ir juos aplankyti. Susirinkite ir susipažinkite – pasiųskite giros kaušą (ąsotį, dubenį, puodelį) ratu vienas kitam vienybės linkėdami bei po gurkšnį nugerdami. Pasisakykite, kodėl jums svarbi Baltų atmintis ir vienybė. Sudainuokite bendrą dainą (siūlomų dainų sąrašas). Surenkite bendrą vaišių stalą. Prisiminkite Baltų istoriją. Pasikvieskite istoriją išmanantį žmogų, kuris papasakotų apie baltų tautų istoriją, būdą, savitumą, bei vieningumą. Užkurkite ugnį. Baltų vienybės diena kartu yra ir Rudens Lygiadienis, todėl galite apsiversti per galvą atkartodami virsmus vykstančius gamtoje. Stebėkite dangų ir horizontą, suskaičiuokite kiek baltų vienybės ugnių galite pastebėti. Kurkite šventę patys – dainuokite, šokite, vaišinkitės, dalinkitės pasakojimais ir mintimis. Žinią nusiųskite draugams ir pažįstamiems.
Apie sąšauką teiraukitės:
Lietuva: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ – Justinas Kilpys, tel. +370613 29498; Darius Ramančionis, tel. +370686 12612, paveldas@aukuras.lt , www.aukuras.lt .
Latvija: Latvių ir lietuvių vienybės draugija – Krišas Kapeniekas, tel. +37129 412578, el. paštas: madaras@inbox.lv.
Mūšio pavadinimas yra Saulės, o ne Šiaulių, kaip, kad išnašoje rašo kažkokie paistalai,nes:
1. vyko netoli dabartinio Joniškio, kur tuo metu buvo garsi žiemgalių pilis Sidabrė, kritusi kovose pasakutinioji iš žiemgalių pilių – tik 1289m.;
2. Šiauliai tuomet buvo mažas žvejų kaimelis (kadangi šalia nėra nei didelių upių, nei ežerų, tai ir kaimelis buvo nedidelis – didelis kiekis žmonių nebūtų galėjęs išsimaitinti iš tokios žvejybos).
Šiauliai už Joniškį mažesni išliko iki pat 1915m., kada buvo nutiestas geležinkelis, o dar neseniai iki to, kaip pažymi istoriniai šaltiniai, Joniškyje miestiečių stogai buvo dengti gontais, kada šiauliškiai buvo giliame kaime – stogus dar dengė šiaudais.
Pats pavadinimas kilo iš to, kad mūšis truko iki aušros, kada, saulei pasirodžius, kalvavijuočiai su viltimi sušuko: saulė, saulė …
Bet atėjo žiemgaliai ir juos dabaigė.
Šioje vietoje, žmogau grybauji. 🙂 Tai ką, Rėkyvos ežeras, nejaugi jis mažas ežeriukas. O Talšos : – gal taip pat mažas, kad prie jo negalėjo vystitis gyvenvietė?? 🙂
Neklausinėk miegančiųjų, o tai dar prisisapnuosi.
Nu tikras lietuvis cia smagiai susvaigo … 🙂 😀
“Lietuvos žemės pardavimas užsieniečiams veda tautą į pražūtį”
http://www.youtube.com/watch?v=MuUbAZR8_Io
Kalbėkim apie tai ir tarkimės, kaip (su)stabdyti klastingų sukčių sumanytą Lietuvos porceliavimą.
Baltų vienybės ugnies sąšaukoje turim kalbėti ir burtis veiklai, kad apsiginti nuo agresyvių žemės pirklių.
Pavasarį, Lietuvos žemės pardavinėjimas užsieniečiams yra atidėtas trims metams.
Danijoje žemės kaina 70 kartų didesnė nei Lietuvoje! Jie tuoj pat urmu nupirktų visą Lietuvą, pastatytų vieną didelę kiaulių fermą su kokiais 3 000 000 000 kiaulių ir mums lietuviams tektų ieškoti gyvenamosios vietos kur nors toliau nuo tos fermos. Dabar nuo Lietuvoje esančių kiaulių fermų stiprus mėšlo kvapas jaučiasi už 5 kilometrų. Silpnesnis, bet nemalonus kvapas tikriausiai jaučiasi ir už 30 km. Kažkuo panašu į Černobylį.
LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,
VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:
Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
Arvydas Damijonaitis