Lenkai šaukiasi tarptautinių stebėtojų Lietuvos Seimo rinkimams (9)

Rinkimai | efoto.lt Tado nuotr.

efoto.lt Tado nuotr.

Liepos 25 d. Demokratinių institutų ir žmogaus teisių stebėjimo biuras (DIŽTB) išplatino pareiškimą, jog Lietuvos Seimo rinkimų įstatymo pataisos pažeidžia lenkų mažumos interesus ir todėl rudenį vyksiančius parlamento rinkimus turėtų stebėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija.

Varšuvoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija teigia, kad Lietuvos lenkai jaučiasi diskriminuojami.

„DIŽTB pabrėžia lenkų mažumos įsitikinimą, kad neseniai rinkimų teisėje įvesti pakeitimai yra diskriminacinio pobūdžio (ypač rinkimų apylinkių ribų pakeitimai) bei įžvelgia kai kurių rinkimų proceso teisinio reguliavimo ydų, taip pat rinkimų kampanijos srityje, žiniasklaidos finansavimo bei tautinių mažumų teisių srityje“, – rašoma pranešime, kurį cituoja lrytas.lt.

Žmogaus teisių ir demokratijos gynėjų organizacija siūlo, kad Lietuvoje būtų įkurta ESBO rinkimų poreikių vertinimo misija.

Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras yra ESBO institucija, kuri teikia paramą valstybėms dalyvėms, koordinuoja jų veiklą žmogaus teisių priežiūros srityje.

Lenkų mažumos nepasitenkinimą sukėlė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas perkelti kelis „lenkiškus“ kaimus į „lietuvišką“ rinkimų apygardą.

Tai išprovokavo ir reakciją Varšuvoje. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) pareiškė, kad lietuviai esą patys provokuoja dviejų šalių santykių paaštrėjimą.

„Akivaizdu, kad tai yra sprendimas, prieš kurį protestuoja viena iš Lietuvos politinių partijų. Tikimės, kad tai visiems dar kartą parodo, jog problemos tarp Lenkijos ir Lietuvos nekyla dėl kažkokių išankstinių Lenkijos pusės nuostatų. Jos kyla tik iš to, ką daro ar ko nedaro Lietuvos pusė“, – praėjusią savaitę per Lenkijos radiją kalbėjo R. Sikorskis.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais buvusią Lietuvos ir Lenkijos draugystę išklibino tiek pasikeitusi Lenkijos geopolitinė situacija, tiek dar Valdo Adamkaus laikais lenkų mažumai duoti, bet netesėti pažadai ir biurokratinis požiūris į naują Švietimo įstatymo redakciją.

A.Nikžentaičio nuomone, po prezidento Lecho Kačinskio (Lech Kaczynski) mirties radikaliai pakito Lenkijos geopolitinė pakraipa – Varšuva nusisuko nuo Rytų kaimynų ir stipriai apsikabino su Vokietija, su kuria L. Kačinskio laikais santykiai buvo paaštrėję, net vyko vadinamasis „Witzkrieg“ – pašaipų karas žiniasklaidoje.

„Dabartinė Lenkijos vyriausybė nebetramdo lenkų nacionalizmo apraiškų. Ji siekia prieš labai tautiškai nusiteikusius lenkus pasirodyti esantys geri lenkai“, – pastebėjo A. Nikžentaitis. Tačiau jis pripažįsta, jog Lietuvos politikai neįvykdė pažadų liberalizuoti lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašybą.

„Labai svarbu, kad lenkų mažuma Lietuvoje įgytų lietuvišką politinę tapatybę, antraip Lietuvoje gali susiklostyti į Balkanų atvejį panaši padėtis“, – perspėjo A. Nikžentaitis.

Parengta pagal ELTA informaciją

Kategorijos: Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: