Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai

Kazimieras Garšva, www.alkas.lt
2012-02-09 22:22:08
96
K.Garšva. 90-oji Vilniaus diena
Kazimieras Garšva
Kazimieras Garšva

Naujoje dienoraščio knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ V. Adamkus pažymi, kad buvo „auklėjamas nuoširdaus patriotizmo, tėvynės meilės dvasia – ir gimnazijoje, ir šeimoje […] Kaip asmenybė aš galutinai subrendau jau gyvendamas JAV, ten susiformavo mano politinės pažiūros, pilietinių laisvių suvokimas“ (p. 525). Taigi Prezidentas jau nebebuvo tipiškas pirmosios Lietuvos Respublikos patriotas – jis jau buvo šiek tiek dvilypis pilietis, nors abu šie bruožai turėjo ir privalumų.

Kaip prieškario patriotas jis stengėsi laikytis „moralinės atsakomybės tautai“ (p. 185), gegužės 9-ąją prie Kremliaus nedėjo gėlių, greitai perprato paksininkus, nors tik ilgainiui tesuprato, jog nepakankamai pažįsta penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius išgyvenusius lietuvius.

Turėdamas plačią gyvenimišką patirtį, mokėdamas svarbias Lietuvai kalbas, V. Adamkus daug nusipelnė plėsdamas Lietuvos ryšius su JAV, Europa, padėjo Ukrainai, Gruzijai, manė užmezgęs puikius santykius su Lenkija. Bet iš tikro jie tebuvo paviršutiniški, formalūs, ir 2012 metų išvakarėse prof. V.Landsbergis teisingai nurodė, jog iš tikro tie santykiai yra panašūs kaip su Rusija, kiek beverktų kosmopolitai, kvailiai ir užsienio įtakos agentai.

Tikram patriotui Prezidentui „Seinai visada buvo savas lietuviškas kraštas, tik dėl istorinių aplinkybių atitekęs Lenkijai“ (p. 218). Bet liberalas Prezidentas Eišiškėse pirmiausia ėjo ne į lietuvišką, o į lenkišką mokyklą, o patarėjos V. Vėbraitės rūpesčiu Prezidentūroje surengus diskriminuojamų pietryčių Lietuvos mokyklų valstybine kalba aptarimą, nepakvietė svarbiausių jas atstovaujančių organizacijų. Liberalas Prezidentas nebuvo lygiai teisingas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir 2004 m. rugsėjo 2 d. privertė veidmainiškai bučiuotis karo nusikaltimus Lietuvoje padariusios Armijos krajovos ir jos sunaikintos atkuriamos Lietuvos kariuomenės – Lietuvos Vietinės rinktinės – atstovus (p. 118), nors Lietuvoje padarytos Armijos krajovos skriaudos niekada dar nebuvo atlygintos, jie nenurodė net nužudyto kunigo Ambraziejaus Jakavonio ir kitų jų aukų kapų. Prezidentas išaukštino nukentėjusį Č. Milošą, Kauno garbės piliečiu pristatė išrinkti A. Kvasnievskį, nors jo nuopelnų Kaunui kaip ir nėra.

2008 m. liepos 11 d. Prezidentas vetavo Pilietybės įstatymo pataisas, nors norėjo „leisti visiems lietuviams, kuriems to reikia, turėti dvigubą pilietybę“ (p. 445). Tai padarė dėl to, kad konsultavę teisininkai teigė pataisas esą pažeidžiant Konstituciją. Bet Prezidentas nesikonsultavo nei su kvalifikuotais kalbininkais, nei su teisininkais pažeisdamas Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir skelbė, jog „bene svarbiausia – Lietuvos lenkų pavardžių rašymas originalia forma lenkiškai rašmenimis. Mūsų valstybinės kalbos įstatymas tai draudžia“ (p. 161).

Konstituciniam teismui šią priešvalstybinę veiklą taip pat dukart uždraudus, Prezidentas tebedūsauja: „Prabėgo dar keleri metai, bet Lietuva vis dar neįteisinusi lenkų pavardžių rašybos originalia forma. Lenkija nesiliauja kėlusi kategoriškų reikalavimų, ir tarpvalstybiniais santykiai per šį laiką tik smarkiai pablogėjo“ (p. 162).

Ginti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą prisiekęs politikas turėtų rašyti taip: jedinstveninkai Latvijoje ir Lietuvoje užsienio užsakymu reikalauja įvesti antrąsias valstybines kalbas. Ne Lenkijoje, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje susiformavę lietuvių pavardės, kurie vėliau dėl prievartinės asimiliacijos tapo lenkų tikybos asmenimis, pagal tradiciją turi būti rašomos autentiškai, lietuviška originalia forma ir lietuvių kalbos abėcėle. Tos pavardės yra ne Lenkijos, o Lietuvos kultūros paveldas, daugelis jų turi ne lenkiškas, o lietuviškas ar gudiškas šaknis ir priesagas. Įkyrios diletantų ir provokatorių kalbos apie „lenkų pavardžių rašybą originalia forma“ iš tikro yra siūlymas keisti tradicinę lietuvių kalbos abėcėlę ir rašybą, bet tai yra lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės, o ne Lenkijos reikalas. Okupacijų padarinius nepriklausomoje demokratinėje Respublikoje gaivinti draudžia jos Konstitucija, įstatymai ir valstybės interesai. Pirmiausia Lenkija turėtų pripažinti 1920–1939 m. įvykdymą rytinės Lietuvos dalies okupaciją, o ne vėl neteisėtai gaivinti jos padarinius.

Bet šių žodžių pagal mūsų įgaliojimus Prezidentas nepasakė ir bandė tapti Paksu antruoju. Gerai, kad Seimas sutrukdė jam tai padaryti. Nei Božena, nei Česlavas (Okinčicas), nei kiti jį užblokavę ir už nosies vedžioję patarėjai liberalai ėmė Lietuvos Respublikos algą, bet nepatarė jam nesikompromituoti, „ške“.

Tik be pagrindo raudojo žurnalistas V. Savukynas ir kiti „žyniai“, kad Seimui nepakeitus valstybinės kalbos abėcėlės, žuvo Lenkijos prezidentas. L. Kačinskiui Lietuva „siejosi su šlovinga Lenkijos istorija […], todėl ir nesutarimai dėl lenkiškų pavardžių ar vietovardžių rašymo K. Kaczyńskiui neatrodė tokie svarbūs, kad užgožtų istorinę lenkų ir lietuvių tautų ryšį“ (p. 517). Be to, Seimas ir taip svarsto projektą, numatantį svetimšalių pavardžių rašybą nelietuviškai „gretimame paso puslapyje“ (p. 162).

Tik lenkiškų vietovardžių etninėse lietuvių žemėse nėra ir gal nebus.

O tomaševskininkai tas „aktualijas“ kaip ir užmiršo. Lenkijos senato finansuojamo laikraščio skaitytojų išrinktiesiems „2011 metų lenkams“ aktualiau dabar išlaikyti „lenkų tikybą“, kuri atstoja ir tautybę, gimtąją kalbą, tradicijas, valstybę. Apie tai šneka Lenkų rinkimų akcijos aktyvistas, jos atstovas Švenčionių rajono taryboje Antonas Jundo (žr. „Kurier Wileński“, 2011-12-31-2012-01-02, p. 10; pavardė iš lietuviško žodžio judėti). Iš vargdienių lenkų (ne katalikų) tikybos lietuvių pigiai supirkęs 700 hektarų žemės, paguodai jis jiems suremontavo Karkažiškių bažnyčią.

Toms idėjoms pritaria ir Vilniaus šv. Rapolo bažnyčios vikaras Tadeušas Jasinskis, pabrėždamas, kad „lenkybės ir katalikybės susipynimas praėjusiais amžiais atnešė puikių vaisių, manau, kad tai toliau yra naudingas veiksnys […] Lenkai Lietuvoje prisimenami jau nuo 1323 metų“. Muziką dėstantis Vilniaus apygardos Armijos krajovos kombatantas Vladislavas Korkutis (Karkutis, kurio pavardė taip pat kilusi ne iš lenkų kalbos ir turi lietuvišką mažybinę maloninę priesagą –utis), skelbia gyvenąs lenkų žemėje, „čia jau prieš Gediminą buvo slavų gyvenvietė“. Jam linkęs pritarti ir Lietuvos mokesčių mokėtojų išlaikomas Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius, Lenkų harcerų sąjungos Lietuvoje pirmininkas Adamas Blaškevičius, lenkų jaunimą mokantis „didžiuotis savo tautybe, išlaikyti savo tapatumą, saugoti tradicijas ir turėti žinias apie protėvius, kurie čia, Vilnijoje, nuo amžių gyveno ir veikė“.

Gražią poeto Mačiulio-Maironio pavardę turintis Lenkijos garbės konsulas Klaipėdoje Tadeušas Maciol aiškina, kad „dabar būti Lietuvoje lenku – iššūkis […] Jeigu ne lenkų gruodis, rugpjūtis, jeigu ne „Solidarumas“, šiandien Lietuva tikriausiai toliau būtų už didžiojo rytų „brolio“ užkardos“, nors tą užkardą kaip tik daugiausia griovė bene Lietuva.

Visą laiką Lietuvos Respublikos algą gaunanti pradinių klasių mokytoja Jadvyga Sinkevič yra ir Šalčininkų rajono tarybos deputatė, deleguota Lenkų rinkimų akcijos, ir Lenkų mokytojų sąjungos „Maciež školna“ Šalčininkų skyriaus pirmininkė. Ji pradinių klasių vaikus auklėja taip, kad jie geriau pažintų ne Lietuvą, o Lenkiją, jos istoriją, kultūrą, atsisakytų gimtosios paprastosios kalbos ir pereitų į Lenkijos valstybinę kalbą. Dėl to ji visą klasę išveža į Lomžą, kad vaikai greičiau pereitų į Lenkijos kultūrą ir pilietybę.

Vilniaus rajono tarybos sekretorė Renata Cytacka mano, kad „Lietuvos valdžia deda visas įmanomas pastangas, kad mes užmirštume savo tradicijas, kultūrą ir kalbą. Mūsų seneliai ir tėvai gyveno sunkiausiais laikais ir iškentė, nurodė mums tai, kas svarbiausia: Dievas [turbūt lenkų], Garbė, Tėvynė [Lenkija ar Vilensčizna]“. R. Cytackai partija pavedė organizuoti ir lenkų mokyklų streikus, nes bandyta „Lietuvoje likviduoti lenkų švietimą“ (iš tikro tik pagerinti valstybinės kalbos dėstymą. Dėl to ji angažavosi „ginti mūsų vaikų teisę mokytis gimtąja kalba“. O iš tikro būtent Lenkų rinkimų akcija gimtąją kalbą, tradicinę tėvų ir protėvių kultūrą naikina – iki šiol neleidžia mokytis gimtąja paprastąja kalba, nėra nė vienos tos kalbos pamokos.

Daug metų su lenkų harcerais, studentais dirba ir lenkiškų mokyklų streikų koordinatorius Albertas Norvaiša (Narwojsz). Jis net nežino, kad jo pavardė minėtoje laureatų grupėje yra gražiausia – baltiška dvikamienė kaip Vaišnoro, tik dėmenys čia sukeisti vietomis, bet reiškia tą patį – norėti vaišių. Kaip besakytume – noriu vaišių ar vaišių noriu – esmė nesikeičia. Ir kam žmogui, turinčiam tokią seną ir gražią pavardę, ją slėpti – kraipyti, rašyti svetimom raidėm ir tolinti nuo autentiškos formos? Lietuvos lenkai turi geriausias sąlygas kultūrai palaikyti ir mokytis, geresnes negu Lenkijos lietuviai – kam tada katalikui meluoti ir nuodėmę daryti?

Kada Lietuvos centro broliai gaus ne tik vaišių, bet ir sužinos uždraustą savo istoriją, gimtąją kalbą, tikrąsias pavardes, autentiškus vietovardžius?

Autorius yra habilituotas daktaras, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
  2. K.Garšva. 90-oji Vilniaus diena
  3. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  4. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  5. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  6. K.Garšva. Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais
  7. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  8. Vilniaus r. savivaldybė ir Lenkų sąjunga minės Armijos Krajovos bandymą paimti Vilnių
  9. Vilniaus rajono savivaldybė ruošiasi pagerbti karo nusikaltimus Lietuvoje vykdžiusios lenkų Armijos krajovos atminimą
  10. L. N. Rasimas. Lenkų klausimas: tiesiog netvarka
  11. Lenkų intelektualai R. Sikorskį ragina neužmerkti akių blogiui Lietuvoje
  12. Lietuvos lenkų pedagogai raginami nepaisyti naujojo Švietimo įstatymo
  13. Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą
  14. Lenkijos URM pareiškė esą Lietuvos švietimo įstatymas lems prievartinę lenkų asimiliaciją
  15. Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 96

  1. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 metų ago

    Straipsnio autorius dedasi įžvalgiu, tad į savo klausimą – “kam tada katalikui meluoti ir nuodėmę daryti?” – galėtų pats tiesiai ir nesimaivant ir nekryžioniškai atsakyti.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Štiša. 🙂

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        11 metų ago

        Štišių Lietuvoje – išsvajotas milijonas.
        Pradedu suprasti, kad, norėdami rinkimų, apgailėtinai sukrikščioninti partizaniškai niški maldų tautininkai atsiras paskui JĮ.
        K. Garšvos straipsnio pasiūlymybė – visvien link protėvių prakeikto nykimo Lietuvai, kadangi ji visvien – krikščioniškoji – kaip bebūtų.
        Šis Tipas, pastebėjau, visuomet kažkoks gudrus ir todėl slidus.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          11 metų ago

          Klysti.

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            11 metų ago

            – nežmoniška, bet P A G O N I Š K A, teisuolituvi.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Apie ką, Vilmantai? 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            11 metų ago

            Gimus, anot Gintaro Beresnevičiaus, teisuolių kryžiais S V E T I M A M E pasaulyje, visuomet patenka įrodinėti, kad gimei PAGONIŠKAI teisus.

            Per visą savo krikšto suknistą gyvenimą, galbūt, autorius rado vos keletą ne tikrų, o tik dvasinių ir dar taip brangių keletą. Tiesiog neturint iš ko ir kaip rinktis BEGALINIUOSE patogiuose okupacinei krikščionybei pateisinti neva nepatenkintuose krikščioniškai klastinguose LT davatkiškuose burbėjimuose – tenka vieną kartą bent nepasitylėti štai šiame straipsnyje.
            Bet ar tai turi bent kokią reikšmę ?

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Visos religijos yra priklausomybių rūšis.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            11 metų ago

            Pagonystė tikram lietuviui turėtų būti būtimi, ir būtinai siejama ne tik su aukščiausia rūšimi, bet tiesiog gyvenimo būdu. Baltų religija ir baltiškumas murzinoje krikščionių (knibždančių nusikaltimais) aplinkoje teiktų daug kietasprandiškos stiprybės, o propolska projudaistinė wiara ir per ją politika – po 600 metų Baltams gal pagaliau taptų dzin dzian.
            ——————-
            Žinoma, saviesybėje, grįžusi prie savo esmės ir tapdama išskirtinai pagonišku kraštu, Lietuva rizikingai taptų nemėgstama kaimyninių valstybių – brolių kristuje paganstvinės apsupties (na,išskyrus galbūt Latviją). O Lietuvos vardas krikščioniams ne čioniams dažniau būtų siejamas su keiksmažodžiais ir pasąmonine įvairiais būdais brolių kristuje mazochistine okupacinės inkvizicijos siekiamybe.
            Straipsnio autorius pakėlė gerą kažkokio vikaro mintį, kad „lenkybės ir katalikybės susipynimas praėjusiais amžiais atnešė puikių vaisių, manau, kad tai toliau yra naudingas veiksnys […] Lenkai Lietuvoje prisimenami jau nuo 1323 metų“.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Garbinti pagonybės laiką – tai tas pats, kas iškelti žmogaus vaikystę virš subrendusio žmogaus periodo.
            Išaukime iš vaikiškų kelnyčių! 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            11 metų ago

            Pagonybė, nori ar nenori, išlikusi gamtoje (žolėje medžiuose paukščiuose, akmenyse, ugnyje…, kuriuose ir per kuriuos reiškiasi protėvių dvasia LT Žemėje. Galima sakyti, kad vaikštai per šventą Žemę.
            Žemė šventa, jai teiktina pirmenybė, o ne K. Garšvos paminėtam vikaro biblijiniam pakaruokliniam.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Pagonybė dabar yra prisiminimas mūsų tautos vaikystės.
            Ir tik.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            11 metų ago

            Ir dabar lėtai laukia ištinusi mirtis. Prie to nemenkai prisidėjo ir Tavo vis pagarbinamas Landsbergis, kartu su KARDŲ nolu Sladkevič’iumi dar kartą esmėje kruvinai prakeiktybei Šilų-voje skelbęs Lietuvą “Marijos žeme”.
            ———
            Dabar gerai įsiklausyk: jei Tu su jais, skelbiu Tave prakeiktu.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Na, ką tu – aš Landsbergį (kaip ir visus kitus) kritikuoju 🙂 :
            tikras lietuvis 2010-09-23 23:03
            Zigmui Vitkui.
            Nesiteisinkite – jūs viską parašėte teisingai.
            Tik tie, kurie vis nori kabinėtis, vis tiek kabinėsis ir ieškos to ko straipsnyje nėra. O geranoriški visada supras, kad už blogų žmonių padarytus darbus dažnai nukenčia visai niekuo dėti žmonės.
            Straipsnio autorius savo teatrališku sakiniu prieš Z.Vitkų tartum nori užmaskuoti tai ką mes visi žinome: kaip tik dažnas iš jo elektorato apie tuos įvykius taip ir sako (ir internete rašo) – “jie mus, o mes juos”. Tik nepasakydami, kad blogą darė tai atskiri žmonės, o nukentėjo absoliučioje daugumoje visai niekuo dėti asmenys.
            Todėl teisingiau autorius būtų pasielgęs, jei būtų “sustramūžinęs” savo elektoratą. Bet to jis nepadarė. Kažkodėl. Gal mano, kad jų nepakeis, o rinkėjus prarasti nesinori? Bet prie ko čia tada žurnalistas Z.Vitkus, parašęs tiesą (juk tai yra taip reta šiais laikais)? Ach, taip – reaguoti reikia ir kaltąjį rasti reikia. O gal, vis tik, tiesa turėtų būti svarbiau? Juk autorius taip mėgsta viešumoje giedoti:” ir tiesa, ir šviesa mūs žingsnius telydi …”
            http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-09-23-vytautas-landsbergis-lietuvos-pilieciu-zydu-genocidas/50633/comments/3#list

            Nors nesu tikintis ir manau, kad tie užkeikimai (religiniai burtažodžiai) manęs neveikia, bet man svarbus padorių komentatorių palankumas.
            🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            11 metų ago

            Savo pyktį Tau aš atsiimu.
            Nuo straipsnio čia nulingavom į asmeniškumus, tačiau turiu Tau vieną paprastą patarimą. Jei pajustum, kad kažkas blogai palinkėjo ar nužiūrėjo, padraugauk su Ugnimi – užsidek aukurėlį ar žvakelę (geriau tikro vaško), pabūk prie Ugnies. Tai tiek.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Ar ugninis vanduo čia tiks? 🙂
            Juk, kaip ne kaip, bet su ugnimi susijęs? 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            11 metų ago

            Kažkiek tiks, kalbu tikrai rimtai. Tik reikėtų būtinai pamaišyti su žemiškų galių turinčiu medumi ar žolelėmis. Čia vertėtų geriau pasitarti su žolininkėmis, bet tik ir TIK būtinai su PAGONĖMIS. Prieš pirkdamas būtinai paklausk, ar jos esa pagonės ir ar žolelės užkalbėtos (jei ne, nepirk, arba paprašyk, kad vietoje užkalbėtų).

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Su raganomis nesusidedu. 🙂

  2. Kažin... says:
    11 metų ago

    Rašinys nei į tvorą, nei į mietą. Rinkiminis – ne kitaip. Žodžiu, politiškai tendencingas, ypač, mano supratimu, klaidinantis yra jo pavadinimas, taip pat turinys “kas yra kas” prasme, o jau pavardžių išvedžiojimai – tik juoką keliantys. Taip ir traukia sukeisti paties autoriaus pavardės dėmenis vietomis…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Kur gi ne.
      Važiuok į Lenkiją – ten rasi geriau? 🙂

      Atsakyti
    • Alvydas Butkus says:
      11 metų ago

      Ir į tvorą, ir į mietą. Ir dėl pavardžių tiesa.
      Gaila tik, kad ne viską pasakė apie Adamkų. Nutylėjo jo dalyvavimą pirmosiose Lenko kortelės dalybose Vilniuje. Ir jo nebylų pritarimą Kačinskio “paguodai”, pasakytai slavakalbiams Lietuvos Respublikos piliečiams, jog šie atsidūrę “ne Lenkijoje dėl sienų perstūmimo”.

      Atsakyti
      • Kažin... says:
        11 metų ago

        Manau, kad “Liubliną”, o gal tikriau prielaidas įtraukti į jį Lietuvą po vadinamos strateginės partnerystės, 1994 metų sutarties priedanga, Adamkus jau rado ateidamas prezidentauti 1997 metais. Tai buvo Lietuvos valdžios partijų sutarta strateginė Lietuvos užsienio politikos linija. Adamkus kaip demokratinės šalies prezidentas negalėjo jos nesilaikyti, tai viena. Antra, tuo metu Lenkijos prezidentu buvo Kvasnevkis, kurio elgesys Lietuvos atžvilgiu buvo nuoširdus ir pagarbus. Gali būti, kad ir dėl to jis Lenkijai neįtiko. Tad visai galima manyti, kad visi Adamkui metami priekaištai yra tik 1994 metų tuometinių valdžios partijų nubrėžtos strateginės politikos procedūrinių formalumų vykdymas. Taigi straipsnio lėkštumas neišpasakytas…, kažkoks kerštavimas ir tiek. Beje, tai patvirtintų ir Lenkijos priekaištai Lietuvai dėl sutarimų nevykdymo.

        Atsakyti
        • Alvydas Butkus says:
          11 metų ago

          Dėl Kvasnevskio. Adamkus savo knygoje užsimena, kad per susitikimus Kvasnevskis vis spausdavo jį spręsti “Lietuvos lenkų pavardžių rašybos klausimą”. Tad iš esmės neišeina Lenkijos prezidentus skirstyti į “gerus” ir “blogus”. Visi jie į Lietuvą žiūrėjo vos ne kaip į Lenkijos dalį ir leido sau be ceremonijų kištis į jos vidaus reikalus..

          Atsakyti
          • Kažin... says:
            11 metų ago

            Tas minimas Kvasnevskio “spaudimas”, kaip suprantu, nebuvo tiek viešas, kokiu tapo atėjus Kačinskiui ar Komarovskiui. Dėl to galima manyti, kad jis buvo tik formalus pareigos, atsiradusios iš 1994 m. sutarties ar strateginės partnerystės, atlikimas. Juk Lietuvos pozicijos zondavimas “rašybos klausimu” Lenkijos politikos štabui buvo svarbus.
            Kvasnevskio išskyrimu tik norėta atkreipti dėmesį į patį faktą, mano manymu, svarbų norint suprasti Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu ir kas Lietuvoje iš tikrųjų jai “turavojo ir turavoja” iki šiol visokiais būdais mėtant pėdas viešumoje. Tarp jų ir dėl “lenko kortos”… Beje, manau, kad šio rašinio paskirtis ta pati – mėtyti pėdas ir išlieti nežinia iš kur besirandančią neapykantą tam pačiam asmeniui. Taigi nori nenori kyla klausimas – kam jis 10 metų buvo kliūtimi!…
            Replika jokiu būdu nesiekta skirstyti Lenkijos prezidentus į “gerus ir blogus”, gerai suprantu, kad jie visi iš esmės vykdo Lenkijos politiką. Deja, Lietuvoje lietuviškos politikos iki šiol ir su žiburiu nerasti…

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Rasi rasi – G.Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad jokia valstybė svetimo diktato nepakęs.

          • Kažin... says:
            11 metų ago

            Taip taip – jokio “svetimo diktato”… Bet jo ir nebereikia. Per 2,5 metų yra pačių taip “pasidiktuota”, kad Lietuvos kaip tarptautinės poltikos subjekto galima sakyti nebeliko! Yra vos ne kaip sovietiniais laikas – kai buvo Užsienio reikalų ministerija, bet be užsienio politikos…

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Užsienio politika mums yra reikalinga tik tiek kiek ji padeda mums augti ekonomiškai (neprarandant savo vertybių, žinoma).
            Jei to nėra, tai tokia politika turėtų būti vertinama neigiamai.
            Betgi dabartinė, manau, mus augina, todėl dėl tokios politikos pernelyg pergyventi vargu ar reikėtų.

          • Kažin... says:
            11 metų ago

            Juk Molotovas su Suslovu irgi Lietuvą “augino”, bet be lietuvių…
            Dabar taip pat jau tapo “užauginta” Lietuva be pusės milijono “tikriausių” lietuvių.
            Užguito žmogaus Lietuva – žeidžia mano savigarbą.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Prie ko čia tie suslovai su molotovais, kada 1987m. Lietuvoje jau buvo apie 4 mln. lietuvių, o dabar nei trijų nebėra?
            Vienžo, atėjo kažkokie savanaudžiai ir nemokšos į valdžią, po ko Lietuva pakibo ant prarajos krašto.
            Kiek dar ikišiolinių rinkimų ( kurių esmė – balsuok už ką nori, bet laimės piniguočiai – kitaip žulikai per savo sponsoriautus asmenis) išlaikys šalis iki visiško subyrėjimo?

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            11 metų ago

            Dabar paskelbta “krikščioniškąja Lietuva” – yra didesnis blogis, nei anuomet ji buvo “tarybinė”.
            Reikėtų, gi, pagaliau ir po galais įsisąmoninti, kad krikščionybė Lietuvoje prakeikta, todėl ši Žemė natūraliai bemirštanti.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Pritariu: krikščionybė – velnio pramanas. 🙂

  3. tikras lietuvis says:
    11 metų ago

    Labai geras straipsnis.
    Lietuvos priešams, aišku, jis nepatiks.

    Atsakyti
    • Kažin... says:
      11 metų ago

      Jame įžvelgiu tik kaip lėkštą tikrojo prolenkizmo Lietuvoje uždangstymą. Nelaibai tikiu, kad Garšva galėtų nusileisti iki tokios populistinės vulgarybės, išvesdamas, kad Norvaišos pavardė yra iš “noriu vaišių”…

      Atsakyti
      • Alvydas Butkus says:
        11 metų ago

        Norvaišos ir Vaišnoro pavardžių etimologija būtent tokia. Su veiksmažodžiu “norėti” dar siejamos pavardės Noreika, Norkus ir pan.

        Atsakyti
        • Kažin... says:
          11 metų ago

          Beje, pavardė Norvaiša autoriaus etimologizuojama ne iš “norėti”, o iš – “norėti vaišių”. Tai kokia kalba!…

          Atsakyti
          • Alvydas Butkus says:
            11 metų ago

            Taip, nes Norvaiša yra sudurtinė pavardė (skirtingai nuo pavardės Noreika). Pavardės šaknys yra “norėti” + “vaišės, vaišinti”.

          • Kažin... says:
            11 metų ago

            Dvikamieniai baltų vardai siekia indoeuropiečių laikus. Ką tuomet reiškė “nor-” ir “vaiš-“, gali atskleisti tik labai gilūs – Toporovo lygio tyrimai. Beje, “vaita” – prūs. kalba, “voice”- angl. balsas, “vox” – lot. balsas, mūsų “vait-oti” rodytų senus bendrus laikus.

          • Alvydas Butkus says:
            11 metų ago

            Lietuvių priebalsis “š” irgi siekia indoeuropiečių laikus. Šaknys “vaiš-” ir “vait-” neturi nieko bendra – čia nėra jokios š/t kaitos.

          • Kažin... says:
            11 metų ago

            Manau, kad čia nėra būtina manyti buvus tiesioginę š/t kaitą, toks rezultatas visiškai gali būti iš to, kad š/t buvo pridėtas prie “vai-” dėl prasminių niuansų keitimosi tarmėse, be to, gali būti, kad š<k. Reikalinga nuoseklių tyrimų.

          • Tomas Baranauskas says:
            11 metų ago

            Pavardės šaknys yra “norėti” + “vaišės, vaišinti”.

            Būtent. Bet pasirinktas ne visai tas variantas. Norvaiša – tai greičiau tas, kuris “nori vaišinti”, nei “norintis vaišių”. Tuose varduose koduotos tam tikros vertybės, su kuriomis tėvai norėjo susieti sūnų. Vertybė yra dosnumas, vaišingumas, o ne noras pasinaudoti kieno nors vaišingumu.

          • Alvydas Butkus says:
            11 metų ago

            Tomui: Iš tikrųjų tai taip. K. Garšva tik paimprovizavo pavardės semantika, sąmoningai sukeitęs akcentus.
            O paties pastabą patvirtina ir žiemgališkasis Viesturo vardas, kuris onomastų skaidomas į viesis ’svečias’ + turēt/turėti ‘laikyti’. Tas, kuris linkęs priimti svečius, vaišingas. Tokią reikšmę turi ir asmenvardis Norvaiša.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Daug kur rašo Viestartas.
            Viesturs, lyg ir, artimesnis latvių kalbai?

          • Alvydas Butkus says:
            11 metų ago

            Varijuoja ne tik Viesturo/Viestarto vardas. Namejo/Nameisio irgi. Latgalį Visvaldį rusai pervadinę Vsevolodu, nors vokiškose kronikose jis vadinamas Wissewalde.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Ar mes, lietuviai, neturėtume vadinti Viestartu (Viestaru), Nameisiu?
            Gal galima būtų paaiškinti šių vardų kilmę?

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Apie Norvaiša.
            Gali būti, kad Garšva teisus:
            http://day.lt/turinys/pavardziu_istorija?psl=1
            Ką reiškia pavardė?
            Pavardžių reikšmė
            Lietuvių [b]pavardės[/b], priešingai nei vardai, [b]dažnai įvardija neigiamą žmogaus ypatybę[/b]. Taip yra todėl, kad [b]dauguma pavardžių atsirado iš pravardžių[/b], nusakančių žmogaus fizinę ar būdo ypatybę. Pvz., karšto būdo, nuolat priekaištaujantis žmogus aplinkinių buvo pramintas Kaukliu; liesas, išdžiūvęs – Kerpe, tvirto charakterio ar nejautrus žmogus – Geležiniu, juodadarbis ar tamsaus gymio – Purviu ir pan. Mažiau pavardžių įvardija gerą žmogaus būdo savybę, pvz., Budrys – „budrus, gyvas, mitrus“; Džiugas – „visuomet džiugus, linksmas“. Nemažai pavardžių kilo iš asmenų profesijos. Pvz, Šiaučius – batų siuvėjas, Kavolis – kalvis.

          • Alvydas Butkus says:
            11 metų ago

            Tai tinka pravardinės kilmės pavardėms. Pavardė Norvaiša yra kilusi iš tokio paties vardo. Dvikamienė forma rodo, kad vardas senas, kaip ir visi tokios struktūros vardai. O vardai paprastai duodami be neigiamos konotacijos, nes duodami vaikams. Pravardes gauna suaugusieji, kai išryškėja jų individualūs bruožai.

          • Kažin... says:
            11 metų ago

            Tokie vardų išvedžiojimai man primena, pvz., žmonių pasakojamą Šeduvos vardo kilmės aiškinimą-iš trijų žodžių – Še du va…
            Visiškas kalbotyros bejėgiškumas, o kaip nepriklausomi esame – jau 20 metų.
            Nesuprantama, kodėl žiemgalių Viesturo vardo dėmuo “vies-” negali būti vedamas iš “vieš-pats”, o visas vardas reikšti vykdantis, turintis viešpatavimą asmuo.
            Juk, turbūt, galima manytina, kad greičiau vardai senovėje buvo duodami ne į žvaigždes pasižiūrėjus, o tapus titinkamos socialinės funkcijos, pareigų vykdytoju.
            Kai dėl pavardės dėmens “vaiš-“, tai šis jos sandas labiau lygintinas su Mindaugo sūnaus vardo Vaišvilkas(Voišvelkas, Voišelga) dėmeniu “vaiš-/ “voiš-” negu su Viesturo vardo “vies-“. Tokiu atveju “vaiš-” labiau tiktų vesti ne iš “vaišinti”, o iš vajoti “gainioti” vajys “žygūnas”, rusų voisk, voina. Beje, tokią “vaiš-” prasmę atitiktų ir toks istorinis faktas, kai Vaišelgai po Mindaugo nužudymo susiklosčius Lietuvoje situcijai, kai buvo būtina gelbėti valstybę, Vaišelga ėmėsi vadovauti kariuomenei, t.y. vykdyti jam tekusias varde užkoduotas pareigas. Be to, apie tokią “vaišinti” prasmę bylotų ir šio žodžio pavartojimas ir perkeltine prasme, antai, priešui apšaudžius yra pasakoma – pavaišino ugnimi…, tą pačia semantiką patvirtina ir eilėraščio išsireiškimas: “jau baigės puota kruvina…” Puota ir vaišės – sinonimai.
            Taigi, pavardės dėmens “vaiš-” fonetinis sutapimas su liet.vaiš-inti gali būti atsitiktinis. Tad tikriau, kad pavardėje Vaišnoras dėmuo “vaiš-” yra žodžių vaikyti, gainioti, vejoti prasmė, juolab, kad yra ir pavardė Vaišnys, Voišnys, tad gali būti, kad pavardėje “- or-” gali būti tik priesaga. Be to, yra pavardė Vaikšnoras.
            Taigi neįtikina nei kad Norvaiša yra tas, kuris “nori vaišinti”, nei kad – tas, kuris yra “norintis vaišių”. Reikalingas nuoseklus platus tyrimas.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Jei neįtikina pateikta versija, tai pateikite savo.

          • Kažin... says:
            11 metų ago

            Dievas savo norus reiškia ženklais, toks supratimas neginčijamai yra bendras visoms senosioms pasaulėžiūroms, tarp jų ir krikšioniškajai. Suprantama tuos ženklus reikia gebėti išvysti – perskaityti. Asmuo gebantis iš prigimties ar žynių išmokytas dieviškų norų ženklus veizėti (skaityti), gaudavo Norvaišos – “norų veizėtojo” vardą. Pasaulėžiūrai keičiantis atitinkamai kito ir veizėjimo funkcijos praktika. Iš žemiško gyvenimo praktikos yra likęs nesenų laikų žodis prievaizda, o dabar – priežiūra. Tik vietoje veizėti jame pavartoas tos pačios prasmės žodis žiūrėti Tokia yra pavardės Norvaiša kilmė.
            Trumpai tiek – čia traktatui rašyti ne vieta.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Čia jau greičiau būtų ne norvaiša, o sapnų aiškintojas. 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            11 metų ago

            Kažin (ar sapnų aiškintojas).

  4. Jonas says:
    11 metų ago

    Puikus straipsnis. Yra tokia brolių Grimų pasaka “Ką senukas padarys – viskas bus gerai”. Deja, senukas ne viską darė gerai. Nuolaidos ir pastangos įsiteikti lenkams, tikintis jiems nebūdingo kilnumo, tik žalos pridarė.

    Atsakyti
    • lamatas says:
      11 metų ago

      Reikėtu prezidentu rinkti tikrai Lietuvos veikėją.Ne TSRS ,ES ar kurioms kitoms šalims ,ar struktūroms dirbusi.Bei nesurišta su užsieniu ekonominiais interesais.O tokių dar nebuvo.,Nors pats laikas ramiai pagalvoti.Nes, kai ateina rinkimų vajus ,protą traiško rinkiminių pažadų buldozeris .

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        11 metų ago

        Dera Lietuvoje uždrausti nelietuviškas partijas bei mokyklas – žmones turime ruošti Lietuvai, o ne kitoms šalims.

        Atsakyti
        • zemaiciu zydas says:
          11 metų ago

          a jop…tu negali savo vaikui uzdrausti netampyt peles, o cia jau uzdrausi mokyklas 😀 Su tais draudimais tai jus nejuokinkit zmoniu. Draudimu laikai turi baigtis, jeigu to nesuvokiat, esat balvonai. Ne kitaip.

          Atsakyti
          • lamatas says:
            11 metų ago

            Jaučiu -būs geras barnis ,su snukių daužymu

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Nevaryk žydomasonų propagandos 🙂 : kurioje šalyje tu dar matei tokį cirką kaip pas mus (moko už valdiškus pinigus ne to ko reikia valstybei ir dar prieš valstybę)?

          • zemaiciu zydas says:
            11 metų ago

            UK, USA, Sveduose…visur. Visur kur gauna remima socialiniams projektams. Visur kur yra kalejimai, visur kur yra pabegeliu stovyklos, sulaikymo centrai. VI-SUR. As pvz zydas, ane? Tau patinka sneketi apie zydus blogai? Nori nuteikti savo vaikus? Prasom. As nieko pries.Daugiau nei puse pasaulio laiko zydus blogiu. Nu ir kas? Dabar man imti visu nekest? Uzdraust sneket apie mane blogai? Visiska nesamone. Tas nieko nieakda nepakeis, a tu supronti anesupronti? Kiekvienas draudimas, kiekviena siena yra blogis. Zmones turi buti laisvi savo valioje, galvoti ir kalbeti laisvai, tai taip elementaru, kas jum uzeina su tais draudimais, as nesuvokiu…

          • zemaiciu zydas says:
            11 metų ago

            kai manes klausia uzsieniciai apie Lietuva, as sakau. Labai maza labai zalia salis, kur zmones nekencia vieni kitu. Lietuviai neapsikabina, nesibuciuoja, nelinki viens kitam geros dienos. Niurus ir nedraugiski zmones. Ir tai suknista tiesa! Dabar tokioj saly, tu pradesi kietos rankos santykiu propaganda. Nu tai kas is jos liks? Didele fasistuojanciu pensininku pieva? Pfff….Prasom, norit tokios salies, jums jos reikia tokios? Pirmyn…

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Nenusišnekėk:
            1. žydų tautos nėra (tie, kuriuos tu vadintum žydais, savęs taip nevadina, yra judėjai, pvz., o izraelitai yra jehudimai);
            2. žodis žydas pas mus atėjo iš rusų, kur taip yra pažymimas blogas žmogus, kada persikėlėlius ten vadina žodžiu евреи;
            3. taigi žydomasonai – blogi žmonės, susibūrę į gaujas.
            Kas tau čia nepatinka?

          • zemaiciu zydas says:
            11 metų ago

            Man viskas gerai:) viskas tinka.

          • zemaiciu zydas says:
            11 metų ago

            Viena tik mano atveju netinka. As su niekuo nesusibures;)

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Niekada nesakyk niekada. 🙂

    • Ne...> Jonui says:
      11 metų ago

      Nesuplak, skirk, kad Lietuvos santykiai su Lenkija yra vienas dalykas, o su Lietuvos lenkais visiškai kitas. Jeigu Lietuva Lenkijos gali neapkęsti, ją atstumti, tai jokiu būdu ji taip pat neturi elgtis ir su Lietuvos lenkais. Juk Lenkijos strateginis tikslas izoliuoti Lietuvos lenkus nuo Lietuvos, o kaip tai padaryti, o gi paprasčiusiai kiršinant, keliant visokiais veiksmais lietuvių neapykantą Lenkijai, o per tai ir jiems. Taigi, perkąskime Lenkijos veikimo mechanizmą, nesukime jos malūno. Gerbti Lietuos lenkus privalu, Lenkiją – ne.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        11 metų ago

        Nėra jokių Lietuvos lenkų, nes Lietuvoje gyvena tik viena tauta – lietuvių, o kiti yra arba išeiviai iš kitų tautų, per laiką sulietuvėsiantys, arba tie, kurie vis ieško po pasaulį savo eldoradų, bet niekaip vis neranda.

        Atsakyti
        • Ne... says:
          11 metų ago

          Niekas ir neteigia, kad jie kokia kita ne lietuvių tauta. Čia toks pavadinimas pavartotas tik kaip oficialiai naudojamas jų įvardijimas. Šiaip, tai netgi jų savivardis – “tūtoišie < tautaišiai yra baltiškas.

          Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    11 metų ago

    K.Garšva – žiemgalių, kurie turėjo anksčiau karalių negu Lietuva, atstovas, besikaunantis už Lietuvą lenkyne paverstoje Lietuvos dalyje.
    http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Garšva

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      https://alkas.lt/2010/12/06/kalbininkas-kazimieras-garsva-nenuilstamai-budi-prie-musu-kalbos-ir-istorijos/
      http://xxiamzius.lt/numeriai/2004/08/18/zvil_01.html

      Atsakyti
  6. Alvydas Butkus says:
    11 metų ago

    Dėl Nameisio – taip. Lietuviškai šis vardas atrodytų Nameišis (plg. Vileišis).
    Viestartas/Viestardas (kronikose Wiesthardus) – antrasis dėmuo tart- siejamas su veiksmažodžiu tarti ‘sakyti’.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      O vies?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        11 metų ago

        Kieno tai galėtų būti žodis – vies… ( ar viesis – svečias)?

        Atsakyti
        • Alvydas Butkus says:
          11 metų ago

          Vies- yra viesis ‘svečias’. Žodis buvo ir lietuvių kalboje (viešys) – jo buvimą rodo moteriškoji pora “viešnia”. Latviai turi visą porą: viesis-viešņa. Lietuviai į vyrą “viešį”, matyt, tam tikru laiku ėmė žiūrėti nepatikliau ar agresyviau, todėl tą žodį išstūmė būdvardis “svečias” (svetimas), vėliau sudaiktavardėjęs ir netekęs neigiamos reikšmės.
          Svečio, kaip svetimo, potekstę dar geriau parodo rusų-lotynų kalbų paralelė: rusų žodis “гость” ‘svečias’ yra tos pačios indoeuropietiškos šaknies, kaip lotynų “hostis” ‘priešas’.

          Atsakyti
          • lamatas says:
            11 metų ago

            Viskas per saiko nebuvimą.Teko net žodį išrauti.

          • Alvydas Butkus says:
            11 metų ago

            O gal tai rodo didesnį lietuvių karingumą? 🙂

          • lamatas says:
            11 metų ago

            Įpykę išgrūdo užsiviešėjusius ir žodį įkandin išmetė.

          • Alvydas Butkus says:
            11 metų ago

            “Viešio” (svečio) semantiką yra išsaugoję žodžiai “viešėti”, “viešnagė”. Šaknis siejasi su “vaišinti(s)” – ei(ie)/ai dvibalsių kaita yra reguliari ir dažna, plg. sneigėti : sniegas : snaigė…

          • Kažin... says:
            11 metų ago

            Manau, kad “Viešio” šaknį sieti su “vaišinti(s)” per drąsu. Latvių viesoties, ciemoties “viešėti” yra sinonimai. Latvių ciems, lenkų wieš reiškia “kaimas”. Taigi “Viešis” tiek fonetiškai, tiek semantiškai visiškai atitinka wieš “kaimas” reikšmės požymį, motyvą. Todėl sieti “viešį” su “vaišinti(s)” paprasčiausiai nepatikima. Apeiti “wieš” čia neišeina. Reikia ieškoti “wieš” šaknies baltų kalbose.

          • Alvydas Butkus says:
            11 metų ago

            Nė iš tolo. Latvių ciems ‘kaimas’ yra tos pat šaknies, kaip ir lietuvių kiemas. Šalia “viešėti” yra ir “kieminėti” Reikšmė ta pati.

  7. Alvydas Butkus says:
    11 metų ago

    Bet labai nukrypom nuo straipsnio temos.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Dar įdomu būtų sužinoti kaip reikėtų šifruoti Nameišio (Nameisio) vardą? 🙂

      Atsakyti
      • Alvydas Butkus says:
        11 metų ago

        Nameisis/Nameišis yra priesaginis vardas. Šaknis nam- greičiausiai sietina su žodžiu “namas”, “namai”, plg. panašios semantikos vardus su šaknimi but- (Butautas, Tvirbutas, Buteikis, Narbutas), kur but- kildinama iš “butas”, šis savo ruožtu iš “būti”.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          11 metų ago

          Maždaug – naminis (nemėgstantis trankytis)? 🙂

          Atsakyti
          • Alvydas Butkus says:
            11 metų ago

            Savas. Saviškis.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Mėgstantis būti namuose, o ne kažkur kitur būti, keliauti, baliavoti ir pan.

        • Kažin... says:
          11 metų ago

          Nameišis taip pat žiemgalių 13 amžiaus kunigaiščio vardas. Sieti jį su liet. “namas”, kai patys lietuviai su nam- šaknimi vardų kaip ir neturi, – kažin?… Labiau tikėtina, kad šiuo atveju “Na” yra priešdėlis, o šaknis “meiš-is”. Kad tas tikėtina, rodytų ir Nadruvos vardas, kuriame “Na” laikomas priešdėliu. Taip, kad taip lengvai “vaikščioti” po Žiemgalą paprasčiausiai nerimta.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Vargu ar tai šaknis: pažinojau žmogų, kurio pavardė Medeišis.
            Tai kur šaknis šioje pavardėje?
            Ar nėra panaši daryba?

          • Alvydas Butkus says:
            11 metų ago

            Šaknis yra med- (medis, medžias ‘miškas’).

  8. Rimvydas says:
    11 metų ago

    Pagarba Vilnijos gynėjui

    Atsakyti
  9. Ar tuo... says:
    11 metų ago

    Pats straipsnis ir, beje, toks A. Butkaus, o gal prie šalies esant ir “Stefanui”…, rodomas suinteresuotumas, verčia suabejoti, ar tuo keliu yra eita.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Prašyčiau kalbėti aiškiau.
      🙂

      Atsakyti
      • Ar tuo... says:
        11 metų ago

        Kontekstus įsidėmintiems – aišku…

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          11 metų ago

          Ir ką turite omenyje? 🙂
          Ar pats žinote?

          Atsakyti
  10. D.G. says:
    11 metų ago

    Lietuvą šiuo metu metodiškai ir šaltakraujiškai šmeiždamos puola bent trys jėgos: Rusija, Lenkija ir Globalistai.
    Kaip atsilaikyti prieš tokias galybes neskaitlingai tautai? Vienintelė galimybė yra kreiptis pagalbos į visagalį Dievą. Pradėti laikytis Jo įstatymų ir melstis kiekvieną mielą dieną. Už tautą (kad stotų į dorovės kelią, gaivintų tautinį sąmoningumą, laikytųsi šeimos principinių nuostatų ir pamatų, palaikytų kiekvieną lietuvį moraliai ir materialiai, etc.), už žmones šiuo metu esančius valdžioje (kad priimtų tautai ir valstybei naudingus įstatymus ir nuosekliai bei tvirtai vykdytų jų laikymosi ir įgyvendinimo, kad nusigręžtų nuo žudančių nuodėmių: vogimo, pedofilijos, neteisybės, melo, apgaulės, kolaboravimo su prišiškomis jėgomis, savanaudiškumo, abejingumo, ir t.t.), už Lietuvos valstybę (valstybės vientisumą ir kad būtų sekama Lietuvos himne išguldytais žodžiais – darbais juos įgyvendinant). Kiekvienas pridėkite savo asmeninius prašymus ir tai, kas guli ant Jūsų širdies.
    Jei turite priemonių, galite rašyti straipsnius ir dėti tamsos demonų jėgas demaskuojančius siužetus į Youtube ir kitus portalus, prašom prisijungti prie šio veiksmo. Pvz apie tikrąjį AWPL “veidą” ir siekius, kokį melą skleidžia, kokiais metodais menkina ir šmeižia Lietuvą, kokiais būdais kaimyninės valstybės finansuoja ir padeda šiai purvo lavinai prieš Lietuvą plisti informacinėje erdvėje ir kaip prisidengus “nuskriaustųjų” melagingu šydu mėginama suardyti Lietuvos teritorinį vientisumą, lietuvių kalbą ir kultūrą. Vyksta rimtas karas prieš Lietuvą. Štai Jums vienas iš daugybės atakų prieš Lietuvą pavyzdžių – jau anglų kalba, kad pasiekti platesnę (ir Lietuvos reikaluose nenusimanančią) auditoriją. Tam, kad sumenkinti Lietuvos istoriją, suniekinti tautą, ir tada pilti juodą melo purvą rodant jau Lietuvą kaip žemo lygio diversantą, tuo paslepiant pačių kaltintojų tikslus ir siekius brutaliausiais būdais išnaikint lietuvybę, perrašyti istoriją ir prijungti dalį Lietuvos prie savo teritorijos. Tas jau buvo kartą įvykdyta, neturėkim abejonių, jog dabar vėl mėginama padaryti tą patį, tik kol kas ne karine agresija, bet per institucijas, organizacijas, kalbą, TV, internetą ir kitas masinės informacijos priemones. O kada nuolat kartojamas melas pasidarys “tiesa” – jie tikisi ateis proga ir realiai aneksijai. Štai tos propagandos reali nuodų dozė: http://www.youtube.com/watch?v=2RyX5vX9Qfs&feature=related

    Atsakyti
  11. arvydas damijonaitis says:
    9 metai ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
    • Bonifacas says:
      6 metai ago

      pagarba Arvydai.

      Atsakyti
  12. Bonifacas says:
    6 metai ago

    gerb. dr. Kazimierai, ačių už straipsnį.

    Bijau kad neatsitiktų kaip Lietuvos karaliui Vytautui- neišugdė ir nepaliko įpėdinio.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Į JT raginimus nutraukti karą – Rusijos atsakas raketų kruša

2023 02 16
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Varšuvoje susitiko Lietuvos ir Lenkijos vadovai

2023 01 23
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Veido kremai: ką daryti pavasarį?
  • Žalumynais reikėtų mėgautis kasdien
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 18
0
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Lenkija artimiausiomis dienomis į Ukrainą nusiųs naikintuvus MiG-29. Pirmieji 4 naikintuvai Ukrainai bus perduoti nedelsiant, tačiau bendras lėktuvų, kuriuos Ukraina...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Į JT raginimus nutraukti karą – Rusijos atsakas raketų kruša

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 16
2
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europos Sąjunga trečiadienį išplatino rezoliuciją, dėl kurios bus balsuojama JT Generalinėje Asamblėjoje kitos savaitės pirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Alkui apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis

Iškilmingai atidarytas tarptautinis Berlyno kino festivalis „Berlinale“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai