2013 metai paskelbti tarmių metais (12)

Kovo 27 d.  Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, priėmė nutarimą 2013-uosius paskelbti Tarmių metais.

Priimto nutarimo aiškinamojoje dalyje pažymima, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, nes vyrauja neigiama visuomenės nuostata tarmių atžvilgiu, o valstybė dar per mažai skiria dėmesio šiai padėčiai pagerinti.

„Iki šiol Lietuva galėjo pasigirti ypač turtingu tarmių palikimu, nes nė vienoje kitoje Europos valstybėje tokioje mažoje teritorijoje nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmių“, – tvirtinama nutarimo, kurio iniciatorius yra Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas, aiškinamajame rašte.

Seimas taip pat nutarė siūlyti Vyriausybei numatyti lėšų tarmes puoselėjančioms programoms rengti ir jas įgyvendinti.

„Galų gale buvo vainikuotos dvejus metus trukusios etnokultūrininkų pastangos paskelbti Tarmių metus ir tokiu būdu atkreipti visuomenės dėmesį į tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo problemas Lietuvoje“, – priimtuojus nutarimu džiaugiasi Lietuvių etninės kultūros draugijos ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė ir primena sumanymo skelbti Tarmių metus priešistorę.

„2010 metų pradžioje į Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) kreipėsi Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ ir „Rytų aukštaičių sambūrio“ atstovai, kurie ir pasiūlė skelbti Tarmių metus. EKGT subūrė šiam tikslui darbo grupę iš savo narių ir kviestinių ekspertų, kuri išsamiau aptarė šio sumanymo įgyvendinimo galimybės ir 2010 m. balandžio mėn. kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą siūlydama Tarmių metais paskelbti 2012-uosius metus. Tačiau tuo kart pritarimo nesulaukta.

Ieškodama bendraminčių ir gavusi raštiškus pritarimus šiam sumanymui iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, EKGT pakartotinai kreipėsi į komitetą siūlydama Tarmių metais skelbti jei ne 2012-uosius, tai 2013-uosius metus. Į šį siūlymą atsiliepė komiteto narys Julius Dautartas, užregistravęs Seime nutarimo projektą dėl 2013 metų paskelbimo Tarmių metais.

Tačiau, nepaisant EKGT bei jos regioninių padalinių ir kraštiečių sambūrių daugkartinių raginimų, šio nutarimo svarstymui vis neatsirasdavo vietos Seimo darbotvarkėje. Per tą laiką EKGT padalinys Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba paskelbė Žemaitijoje net trejų metų laikotarpį 2011-2013 m. Tarmių metais, o EKGT sudaryta Tarmių darbo grupė parengė siūlymus dėl Tarmių metų programos gairių. Galiausiai pavyko surinkti 47 Seimo narių parašus, kad Tarmių metų klausimas būtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę.

2011 m. gruodžio 6 dieną Seimas pritarė nutarimo dėl Tarmių metų projekto pateikimui, tačiau prireikė dar daugiau kaip ketvirčio metų, kol galiausiai šis projektas buvo patvirtintas.

„Taigi sveikinu visus, prisidėjusius prie šio siekio, su pergale!“ – džiaugsmingai gaida apie Tarmių metų įteisinimo epopėją savo pasakojimą baigia dr. Dalia Urbanavičienė.

________________________________

Dabartinė lietuvių tarmių klasifikacija (iš www.tarmes.lt):

Antrojoje XX a. pusėje buvo visuotinai priimta Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus lietuviškų tarmių klasifikacija.A. Girdenis ir Z. Zinkevičius skiria du tarmių būrius: tai žemaičiai ir aukštaičiai. Skiriamasis požymis – nevienodas kirčiuotų ir nekirčiuotų dvibalsių uo ir ie tarimas.

Žemaičiai. Žemaičių plote tiek kirčiuoti, tiek nekirčiuoti uo, ie atliepiami nevienodai, todėl išskirtos trys žemaičių patarmės – vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę), tariantys ō, ē̤, šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Mažeikius), tariantys ọu, ẹi, ir pietų žemaičiai (apie Raseinius, Tauragę, Žemaičių Naumiestį, Šilalę, Varnius, Kelmę, Kuršėnus), tariantys ū, ī.

Šiaurės žemaičiai dar dalijami į kretingiškius ir telšiškius (skiriamoji linija Skuodas–Mosėdis–Žarėnai), pietų – į raseiniškius ir varniškius (apytikrė riba Naumiestis–Šilalė–Vaiguva–Kurtuvėnai).

Aukštaičiai. Visame aukštaičių plote kirčiuoti ie ir uo yra išlaikyti. Į patarmes – vakarų, pietų ir rytų – aukštaičiai skirstomi atsižvelgiant ne į vieną, o į kelis fonetinius požymius: 1) šių diftongoidų atliepimus nekirčiuotoje pozicijoje; 2) buvusių nosinių balsių ą, ę šiose tarmėse atliepimą; nevienodą mišriųjų dvigarsių an, am ir en, em tarimą. Vakarų ir rytų aukštaičiai savo ruožtu skirstomi dar smulkiau.

Pietinė vakarų aukštaičių dalis yra kauniškiai (maždaug iki sąlyginio kirčio atitraukimo ribos), šiaurinė – šiauliškiai. Rytų aukštaičiai skirstomi į vilniškius, uteniškius, anykštėnus, kupiškėnus, širvintiškius ir panevėžiškius. Kiekviena ši grupė, be bendrų visiems rytų aukštaičiams ypatybių, dar turi specifinių, tik jai vienai būdingų vokalizmo sistemos bruožų.

Pietų aukštaičių patarmė gana vientisa, smulkiau neskaidoma. Ši lietuvių tarmių klasifikacija laikosi to paties – geografinio – tarmių, patarmių ir šnektų įvardijimo principo: pritaikyti pasaulio dalių pavadinimai (rytų, pietų ir pan.) patarmėms. O iš stambesnių miestų vardų padaryti pavadinimai smulkesniems vienetams – šnektoms ar jų grupėms – pavadinti.

Žr. tarmių žemėlapį:

Susirask savo tarmę

Daugiau apie Lietuvos tarmes

Kategorijos: Etninė kultūra, Kalba, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
alko-2-proc

12 komentarų

  1. Giedrius:

    Nuostabiausia dovana, – sau ir Europai.

    Atmink: KRANTUS JUNGIA
    – mesk, …mostu ir tapo kaimynui MOST (apie 2500-3000 m.)
    brisk, …bryde, – ir kitam davei BRIDGE (apie 3000-4000m.)
    na, o kaip BRÜCKE, kas kam in…bruko 🙂
    da pamislint kruopeliuk reiks,
    ar bruko brukdami jie mums, ar brukdami inbrukom
    kaimynui mes… (apie 1500-2500 m.)

  2. Nu sveikinu visus Švincioniškių vardu. Šiundzia didelė švintie mum visiem. Kū mislijat – išsaugosma savo utarkų?

  3. Algirdas Svidinskas:

    Rytų aukštaičių sambūria vardu sveikinu visus prisdėjusius pre šitą švinta darba ažsitęsusia net na 2010 metų. Labiausia noriu padėkavot sambūriečiui ir “Pragiedrulių” vadui Algiui Naručiui ir Daliai Urbanavičenei, katrie mani labiausiai palaike šita rūpesčia pradiaj ir žemaitei Nijolei Balčiūnenei, katro daug nuveikę Seima karidariuos. Dėkavoju ir visiem kitiem. Visų neišvardinsi. Mes esam nuostabūs. Dabar jau raikia myslyt ape metų veiksmų pragramų ir myslyt raikia grait (iki gegužes pradias) kad spėtumem visiem biudžeta derinimam. Sekmes visiem.

  4. inga:

    ašei mislijau kad Šakiuos ir Marijampalej tarmęs labai skirias, alia mapoj kaip viena…

  5. Artūras Gotautas:

    Žmonės kalbėjo save tarme,kalba ir kalbės,jokie tie 2013m. neišskirtiniai..
    Išskirtiniai,tik tiems,kas atitolo nuo savo gyvasties/savasties,užsiklojo asfalto sluoksniu ir nebejaučia savos Žemės po “savomis” kojomis..
    Sumislina kažkokie tai “etno” – “slogai”,kad tarmių metai bus ir kabina visiems savus makaronus..Ech..

  6. kestutis:

    Žemaitijoje vis garsiau įvairiuose lygiuose girdisi nuomonė, kad žemaičiai turi savo ne tarmę, o kalbą.
    Tai rašydamas nenoriu sukelti kokios tai savitarpio priešpriešos ar nesantaikos.
    Nenorėčiau, kad tai komentuotų komentatoriai – mėgėjai. Labai tikiuosi, kad šiuo klausimu turi ką
    pasakyti , reikalo esmę žinantys, specialistai.
    Iš anksto dėkingas – Kęstutis

  7. Pilietė iš išnykusios Suvalkijos/Sūduvos regiono Marijampolės apskrities:

    Suvalkija/Sūduva
    Suvalkija/Sūduva – regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį, kurioje didžiausią teritorijos dalį užima Marijampolės apskritis: Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės savivaldybės bei Šakių ir Vilkaviškio rajonai, dar Kauno aps. Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis, todėl dar vadinamas. XIX a. pab. vakarinėje Suvalkijos dalyje vartojamų kapsų ir zanavykų šnektų pagrindu susiformavo dabartinė bendrinė (literatūrinė) lietuvių kalba.
    Suvalkijoj/ Sūduvoje yra gimęs Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, didžiuojasi dr. Jonu Basanavičiumi, Petru Kraučiūnu ir kitais iškiliais savo krašto didžiavyriais..
    O žemėlapyje nėra nei Marijampolės, nei Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Vilkaviškio …
    Kodėl jie išnyko iš Lietuvos žemėlapio…

  8. kapsas:

    Keletas pastebėjimų, tie kalbininkai visai nusivažiavo:
    nė vienas suvalkietis nelaiko savęs aukštaičiu
    Suvalkiečiai (kažkodėl vadinami pietų aukštaičiais) skirstosi bent jau į zanavykus ir kapsus, kaip atskirus galima išskirti kauniškius

  9. re:

    Keista,kad Vabalninko tarmė žemėlapyje nurodyta,kaip “rytų aukštaičių uteniškių tarmė”.Mano nuomone,Vabalninko apylinkių tarmė yra tarpinė tarp biržiečių (šiaurinių panevėžiškių) ir kupiškėnų (dadininkų) tarmės.

  10. re:

    Keista,kad Vabalninko šnekta yra priskirta rytų aukštaičių uteniškių šnektai.Manau,kad Vabalninke kalbama mišria šiaurinių panevėžiškių(biržiečių)-kupiškėnų bruožų turinčia šnekta.

  11. re:

    Atsiprašau dėl pasikartojusio įrašo,tačiau žemėlapis,mano nuomone, netikslus.Tai taikytina ir kitoms tamėms-juk aplink Jonavą kalbama kitaip,negu aplink Joniškį,tačiau abu miesteliai priskrti tos pačios tarmės plotui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *