K.Garšva. Lenkijos revanšistai ir tomaševskininkai pagerbs ultimatumą Lietuvai (7)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Lenkijos revanšistai ir tomaševskininkai pagerbs prieš 74 metus Lenkijos pareikštą Lietuvai ultimatumą.Tą dieną jie rengia eitynes, mitingą ir eilinę Seimo rinkimų repeticiją, apgaudinėdami savo tautiečius, esą Lietuva nori juos „sulietuvinti“.

Vilniaus rajono savivaldybės sekretorė Renata Cytacka kalba Lietuvos lenkų vardu, kviečia „ginti lenkų švietimą“, „mūsų vaikų ateitį“ ir atšaukti Švietimo įstatymo keturis punktus:

1. Baigiamojo lietuvių kalbos egzamino kaip gimtosios ir valstybinės kalbos suvienodinimą, taip diskriminuojant pusę lietuviškose mokyklose besimokančių lenkų, kuriems reikalavimai būtų didesni. Kita pusė lenkiškose mokyklose besimokančių lenkų, kurie pakankamai neišmoktų valstybinės kalbos, aukštosiose mokyklose su palengvintu egzaminu užimtų kitų geriau už juos mokančių vietas ir nesugebėtų reikiamai atlikti savo pareigų bei taisyklingai kalbėti, rašyti;
2. Prievarta įvesti privalomą baigiamąjį lenkų kalbos egzaminą ir apsunkinti mokymąsi  didelei daliai Šalčininkų r. abiturientų, kuriems  tai yra ne gimtosios, bet užsienio kalbos egzaminas;
3. Visus dalykus dėstyti užsienio kalba, t.y. atsisakyti Lietuvos istoriją, geografiją, pilietinį ugdymą vyresnėse klasėse (kaip Latvijoje, ES, JAV ir visur kitur) dėstyti valstybine kalba;
4. „Atsisakyti diskriminacinio reikalavimo išlaikyti lietuviškas mokyklas lenkiškų mokyklų sąskaita“, nors Lenkų rinkimų akcijos valdomuose rajonuose yra atvirkščiai: mokinio krepšelis ir kitos lėšos iš mokyklų valstybine kalba perskirstomos LRA proteguojamoms mokykloms, jos geriau įrengtos, suremontuotos, aprūpintos.

Į prieškonstitucinę neįstatymišką akciją melagingais teiginiais kviečiami Vilnijos gyventojai tą pačią dieną, kai 1938 m. (prieš 74 metus) Lenkija įteikė Lietuvai ultimatumą ir tą patį mėnesį, kai 1922 m. (prieš 90 metų) „Vidurio Lietuvos Seimas“ priėmė „Vilniaus žemės inkorporavimo į Lenkiją aktą“. Pirmasis jį pasirašė „Vilnijos gynėjas“ nuo lietuvių  L. Želigovskis.

Jeigu Lenkija laužys abiejų valstybių draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 1, 2, 16 ir kitus straipsnius, Vilniaus apskrityje vykdys Lenkijos valstybinę programą „Lenkakalbio švietimo globa Lietuvos respublikoje“. Lenkija prieš Lietuvos Seimo rinkimus jau pirko 1000 Lietuvos šeimų po 1000 zlotų. Lietuvos lenkai turi geriausias sąlygas pasaulyje kultūrai palaikyti, bet labiausiai kurstomi nesilaikyti įstatymų, sutarties ir kraipyti autentiškus vietovardžius, pavardes, gatvių užrašus. Tomaševskininkai neleidžia lenkams mokytis gimtosios paprastosios kalbos ir skleidžia gandus, esą kažkas nori juos sulietuvinti, nors valstybinės ir visuomeninės Lietuvos organizacijos tam nepritaria ir niekas to nesiūlo.

Pagal Geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį Lenkija formaliai pripažįsta Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą ir nedalomumą, bet realiai sutarties nesilaiko. Lenkijos vyriausybė elgiasi lyg Lietuva būtų Lenkijos dalis ir parengia „Lietuvos Respublikos lenkakalbio švietimo globos programą“, lenkus vadina mažuma Lietuvoje  (o lietuvius – Lenkijos mažuma), taip pietryčių Lietuvą iš dalies laikydama Lenkijos dalimi. Vykdant tą programą Lietuva bus dar labiau kompromituojama tarptautiniu mastu ir Lietuvoje bus aktyviau rengiami Lenkijos piliečiai.

Pagal Lietuvos ir Lenkijos sutarties 16 straipsnį kiekvienas asmuo, priklausantis lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip ir kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir atlikti jos įstatymuose numatytas pareigas. Tačiau Tomaševskio partija nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitų įstatymų, todėl Vyriausybė Vilniaus, Šalčininkų rajonuose vėl turi grąžinti tiesioginį valdymą.

K.Garšva yra habilituotas daktaras, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas