Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V.Baškys. Lietuva – viską aš tau paaukosiu

Vytautas Baškys, www.aidas.lt
2012-02-20 08:59:56
2
V.Baškys. Lietuva – viską aš tau paaukosiu
A.Juozapavičius
A.Juozapavičius

Mąstydami ir kalbėdami apie Lietuvos valstybę – aiškiname savo istorijos vingius, savo pačių dvasią, darbus ir žygius. Kasmet Vasario 16-ąją valstybės atkūrimo minėjimuose prisimename, jog amžių bėgyje subrandintos tautos galios nepriklausomybei XIII a. karaliaus Mindaugo buvo inkrustuotos Lietuvos karalystės karūna. Istorinė tautos suvereniteto raiška Europoje tapo pasiekimu, kuris visais amžiais įkvepia tautą nacionalinio savarankiškumo puoselėjimui.

Tąja dvasia lietuviai po patirtų valstybingumo sprūdžių, lenkinimo bei rusinimo poveikio pakilo savarankiškos valstybės atkūrimui. Etnografinė tauta ir pažangios inteligentijos atstovai pakilo laisvės siekiu – būti savais savajame krašte. 1917 m. vasario 16-ąją signatarai pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, o atkuriamos valstybės gynybai buvo ugdomas tautos karių ryžtas ir patriotinė nuostata. Krašto gynybos dvasia brendo atokiai nuo Lietuvos Rusijoje, kur lietuvių politiniai veikėjai tomis mintimis dalijosi su aktyvesniais lietuviais karininkais.

Karo audros nublokštas į Rusijos gilumą, karininku tapęs Antanas Juozapavičius, būdamas atokiai nuo Tėvynės, veržėsi arčiau prie gimtinės, būti jai naudingas. Nuo mokyklos laikų turėdamas draugų Latvijoje jis išsirūpino perkeliamas į latvių karinį dalinį Latvijos – Estijos pasienyje, Valkoje. Čia kartu su latviais ir tame pulke tarnavusiais lietuvių kariais fronto apkasuose įgijo karinę patirtį, subrandino kovinį ryžtą nepriklausomybės gynybai.

Tuo pat metu gilindamasis į tautinės kariuomenės kūrimo galimybes Antanas suvokė, jog nėra kito pasirinkimo. Latvių patirtis kuriant savarankišką dalinį padėjo burti lietuvius karius į atskirą dalinį. 1917 m. gegužės 11-12 dienomis Antanas Valkoje surengė lietuvių kareivių suvažiavimą. Taip Pirmojo pasaulinio karo žaizdre, Rusijos fronte tarpusi lietuviška dvasia ėmė telktis į branduolį. Tautos karių ruošimas stoti į kovą už Tėvynės laisvę iškėlė jauną karininką į priešakinę krašto gynybos poziciją, tapo ryškiu jo žygdarbio momentu.

Valka įėjo į Lietuvos karo istoriją, Valkoje suplazdėjo atkuriamos Lietuvos kariuomenės pulsas – karių širdyse užsidegė ryžtas grįžti į savo kraštą ir jį ginti. Atminkim ir savo širdyse jauskime karžygio rūpesčio žodžius, tartus kariams: „Motina Lietuva verkdama laukia šviesesnės ateities. Mums reikia rengtis į darbą”. A.Juozapavičius dalyvauja Rusijos lietuvių seime, kur politinių rūpesčių dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veikloje jis tapo lietuvių karinio dalinio kūrimo veiklos spiritus movens. Jis dalyvauja suvažiavimuose, delegacijose, tapęs atskirojo lietuvių bataliono vadu Vitebske ruošia karius grįžti į Lietuvą.

Bendraudamas su politiniais veikėjais A. Juozapavičius 1917 m. birželio mėn. Smolenske subūrė lietuvių karinių dalinių organizavimo komisiją, kurioje dalyvavo Valstybės Dūmos atstovas Martynas Yčas, karininkai P.Klimaitis, J. Laurinaitis, L. Vaitiekūnas. Komisija įgaliojo A.Juozapavičių vykti į Atskirąjį lietuvių batalioną Galicijoje, padėti spręsti organizacinius klausimus. Jam teko atremti Rusijos bolševikų ir lenkų spaudimą įsijungti į jų dalinius.

Kas gi buvo šis neįtikėtinai staigiai iškilęs kariuomenės kūrimo pradininkas? Tai 1894 m. vasario 13 d. Šiaurinėje Lietuvos dalyje prie Pakruojo – Pasvalio rajonų ribos gimęs Antanas Juozapavičius. Dvidešimt penkerių metų jaunikaitis įgytu profesionalumu, nepaprastomis valios pastangomis ir ryžtu iškilo į Lietuvos krašto gynybos aukštumą – jis ir karys, karininkas, karinių padalinių kūrėjas ir jų vadas; jis aukščiausiame poste greta Valstybės ir krašto apsaugos vadovo, Lietuvos karo diplomatas.

Pedagogas Karolis Dineika, gilindamasis į psichologinius A.Juozapavičiaus biografijos bruožus, siekė įžvelgti jo sielos gelmes ir atskleisti savitus didvyrio būdo bruožus, jo pasaulėjautą, kuri atvedė jį prie didžiausio žygio. Knygoje „Lietuvos karžygis Antanas Juozapavičius“ (1926 m.) rašė: „Yra kažkas, kas aukščiau kasdienybės. Jo gyvenimas – tai patrioto, tautos kario kilimas, savita moralinė patirtis, nacionalinė raiška. Jaunatviškas polėkis, grožis, emocijos ir greta – plieninė valia“. Visa tai apgaubta kažkokiu jautriu dvasiniu paslaptingumu.

Tautos meilės savai žemei istorinis jausmas primena baltų karių vienybės istoriją, bendros kovinės patirties paveldą, kuris itin ryškus nuo Saulės pergalės. Ši rugsėjo 22-osios pergalė Lietuvoje ir Latvijoje minima kaip Baltų vienybės diena. Rygoje Laisvės paminklo Saulės kautynių panoramoje budi valingas tautinis protrūkis, latvių-lietuvių vienybė. J.Rainis rašė: „Mums, latviams, ne tas pats, ar mes pažinsime lietuvių sielą, ar ne, likimas lems sieloms susilieti. Gerai, jei tai įvyks taikos ir laimės laikais“. Tautos vienybės nuostata latvių nepriklausomybės kovų dalyvis rašytojas plk. Raimondas Bebris poemoje „Baltasis raitelis” išreiškė: „Lietuva, tėviške mano, / Viską aš tau paaukosiu / Širdį, gyvybę tau duosiu“. Didvyrio atminimui poema išversta į lietuvių kalbą („Trimitas”, 1939. Nr. 25).

Mūsų amžiaus karys ir praeities karžygiai – vientisa gynybinė grandinė. Tėvynės meilė ir ryžtas visada bus aukštuoju kario dvasios idealu. Greta kitų paminklinių simbolių 1989 m. ėmus minėti Didžiąją pergalę Saulės mūšyje prie aukščiausio Lietuvos Juozapinės kalno, jo pavadinimo ir A.Juozapavičiaus vardų semantinio ryšio paskatinti Didvyrio pagarbai ir atminimui pastatėme paminklinį akmenį, kuriame įrašyti jo tarti žodžiai: „Aš esu lietuvis. Tai yra mano garbė“. Saulės mūšio vietoje, Pamūšio muziejuje (greta kitų to krašto karžygių stendų) yra ir didvyrio A.Juozapavičiaus. Čia ne kartą atkreiptas dėmesys, jog iki šiol jam nėra suteiktas prideramas Lietuvos karininko aukščiausiasis laipsnis.

A.Juozapavičiaus gimtadienis primena žygdarbį, kuriant krašto gynybą, o Alytaus žygyje jis atstovavo visos tautos garbę, drąsą, tradicijas. Tapdamas didvyriu jis teikia pavyzdį kitiems. Karolis Dineika rašė: „Pirmo pulko vadas tapo iškiliu herojumi, buvo narsus ir pasiaukojo, bet jo sukurta kariuomenė liko“. To negalima užmiršti, nes viskas būtų negrįžtamai išnykę, jei narsiausi tautos sūnūs nebūtų laiku paėmę į rankas kalaviją.

*

Krašto gynybos kovose A.Juozapavičiaus įkurtas pulkas neteko 3 karininkų ir 62 kareivių, bet 1939 m. spalio 28 d. kartu su Vilniaus rinktine įžygiavo į atgautą istorinę Lietuvos sostinę Vilnių. Antanas, išvykdamas iš Vilniaus į Alytų, savo dienoraštyje įrašė tai, ką sakė kariams: „Sudiev, Vilniau! Sudiev, Lietuvos sostine! Greit nesimatysime. Gal ir daug teks nukentėti, daug ašarų ir kraujo pamatyti. Gal tu į lietuvių pardavikų nelaisvę pakliūsi ir vėl būsi prie ko priskirtas. Būk ramus! Neilgam! Išvaduos tave Lietuvos sūnūs”.

Tai tapo Lietuvos kariuomenės kūrėjo testamentine nuoroda – grįžti į Vilnių! Tačiau jis iki šiol tebėra Alytuje, kur tuometinėmis sąlygomis buvo palaidotas. Jo palaikus dera perkelti į Laisvės gynėjų panteoną Vilniuje, kuriame pagerbiami įžymus kariai, Sausio 13-osios, Medininkų tragedijos aukos, politikai ir kiti nusipelnę visuomenei žmonės, į kur perlaidoti netgi 1812 metais žuvę Napoleono armijos karių palaikai, rasti Šiaurės miestelyje. Vilnius, į kurį jis veržėsi ir atliko istorinę kariuomenės kūrimo misiją, laukia sugrįžtančio karininko.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos
  2. A. Patackas. Butšakniai. Jie išgelbės Lietuvą
  3. A. Juozaitis. Lietuva išeina – miršta tylėdama
  4. A.Aleksandravičius. Kodėl Lietuva yra gera valstybė
  5. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  6. Lietuva atsisveikina su partizanu Viktoru Šniuoliu (1925–2011)
  7. V.Maksvytytė. Vakare po lietaus apie Lietuvą
  8. V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai
  9. V.Valiušaitis. Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti?
  10. M.Kundrotas. Vaiduoklių karalystės
  11. J. Jasaitis. Apie ąžuolus, plaukiojančias salas ir išsigandusius žmones
  12. A.Lapinskas. Rusijos URM ataskaita perspjovė net lenkišką
  13. V.Turčinavičius. Praeitis atsiveria dabarčiai
  14. L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo
  15. Kauno pilies gynybos 650-osioms metinėms skirta paroda

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. p.s. says:
    13 metų ago

    1918 m. vasario 16-ąją signatarai pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą

    Atsakyti
  2. Kažin... says:
    13 metų ago

    Kažin, ar tiksinga palikti Alytų be Juozapavičiaus. Jo pavyzdys uždegė ir uždega ne vieną alytiškį, jis apsritai kelia alytiškių didžiavimąsi, kad jam vadovaujant dzūkai sustabdė komunistų puolimą. Jo žūtis dar labiau uždegė karius, kurie faktiškai sumušė komunistų armiją ir be atvangos atakuodami vijo ją per visą Lietuvą net už Zarasų.
    Taigi, tikslingiau būtų tinkamai sutvarkyti jo įamžinimą Alytuje, juolab, kad 1991 metais gindamas Seimą, Lietuvos nepriklausomybę yra žuvęs alytiškis Sakalauskas, palaidotas tap pat Alytuje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Susitikimas ministerijoje

Lietuva sieks didesnių ES investicijų į karinio mobilumo projektus

2025 07 10
Artūras Skardžius r.

Dėl pirkimų krašto apsaugos sistemoje – kreipimasis į prokuratūrą  

2025 07 09
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08
Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas | am.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje pradėtas miško paukščių indekso vertinimas

2025 07 08
Baltijos šalių gynybos viceministrų susitikimas

Baltijos šalys stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

M.Kundrotas. Vasario 16-oji: suvienijo ar suskaldė?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai