Trečiadienis, 3 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

V.Valiušaitis. Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti?

Vidmantas Valiušaitis, www.zurnalasmiskai.lt
2012 01 16 12:17
4
V.Valiušaitis. Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti?

Raštai, sakoma, labiausiai parodo kiekvienos tautos sąmonės laipsnį. Lietuvių tauta – ne išimtis. Lietuvių tautinio sąmonėjimo istorija – irgi raštuose. Tik mūsų tautinė tapatybė, kaip ir visa lietuvių tautos formavimosi istorija, galbūt labiau negu kitų tautų susijusi su mišku.

Mitinis prestižas

„Senosios lietuviškos girios įgijo mitinį prestižą, – sako rašytojas Tomas Venclova, neseniai išleistoje savo knygoje „Vilnius, asmeninė istorija“. – Visas miestas kadaise buvo jų apsuptas, atskirtas nuo pasaulio, jos gynė vietos gyventojus nuo užpuolikų. „Giriom apsisiautęs, / Kaip vilkas tarp žvėrių tūnojo jis prie upės“, – rašė Adomas Mickevičius poemoje „Ponas Tadas“, kurios ištraukas dar ir šiandien moka daugelis čionykščių.“

Kol Lietuvoje įsigalėjo žemdirbystė, miškas plytėjo visame jos plote, išskyrus vieną kitą pievą ar aukštapelkę. Tie laikai, pasak T. Venclovos, „seniai pasibaigė – jau šešioliktame amžiuje giria buvo smarkiai praretinta, o devynioliktajame su Mickevičiumi bandęs rungtyniauti lietuvių poetas Antanas Baranauskas apraudojo negailestingą ir begėdišką jos naikinimą“. Nepakartojamą himną miškui sukūręs A. Baranauskas taikliai pastebi, kad „lietuvis nežino, ko miške verkia“ – tiek čia jam jausmų, minčių ir išgyvenimų persipina. Mišką iki šiol jis jaučia labiau širdimi negu protu:

Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria; Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria, Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna! Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina! Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia! <…> Lietuvnykas po urvus sausus laužus kūręs. Ne lentinės, iš šakų buvę pintos durys. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirtę, Jėg tik stuobriai papuvę savaimi išvirtę, Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, Teip visados raminęs, visados mylėjęs: Žvėrim, paukščiais ir vaisiais dengęs ir penėjęs, Ir neprietelių mušti griūdamas padėjęs.

Tarsi laimės ir stiprybės simbolis

Lietuvos giriose nuo seno slėpdavosi sukilėliai ir partizanai, kuriuos įvairios valdžios visokiais būdais iš ten stengėsi išvaryti. Todėl žodžių junginys „miškas ir lietuvis“ yra tapęs savotišku frazeologizmu, kupinu ne vien lyrinės, melancholiškos nuotaikos, bet ir dramatiško išgyvenimo, nelengvai perduodamo ilgesio, užgniaužto sielvarto, drauge – nedrąsiai ir nekonkrečiai reiškiamos vilties geresne ateitimi ženklu. Miškas tarsi lietuvio laimės ir stiprybės simbolis. Miškas didelis, stiprus – lietuvis laimingas, miško neliko – ir laimė lietuviui pražuvo. Prisiminkime tik Maironį. To paties pavadinimo eilėraštyje 1885 m. poetas skundėsi:

Miškas ūžia, verkia, gaudžia; Vėjas žalią medį laužo; Nuliūdimas širdį spaudžia. Lyg kad replėmis ją gniaužo. Girios tamsios, jūs galingos, Kur išnykote, plačiausios? Dienos praeities garsingos. Kur pradingote, brangiausios?

Poetui miškas ne ošia, bet verkia drauge su lietuviu dėl pradingusių „dienų garsingų“, dėl prarastos turėtos laimės, dėl nelaisvės nedalios:

Miškas verkia didžiagirių: Baisūs kirviai jas išskynė; Verkia Lietuva didvyrių: Jų neprikelia tėvynė. Kas mums praeitį grąžintų Ir jos garsą, ir jos galią? Kas tuos kaulus atgaivintų. Kur po žemėmis išbalę?

Bet štai kuriozas: Lietuva atgijo, laisvę atgavo, o nuliūdimas vis tiek „širdį spaudė“. Gyvenimo pabaigoje Maironis sielvartavo:

Lietuva didvyrių žemė… Mūsų giedama seniai; Bet iš tos didybės semia Savo naudą tik velniai.

Linkę skųstis, o ne veikti

Kitas didis lietuvių poetas Jonas Aistis, anuomet dar Jonas Kossu-Aleksandravičius, to paties pavadinimo eilėraštyje „Miškas ir lietuvis“ 1932 m. skundėsi:

O JŪS, melsvi šilai, o nykios platumos! Aš jūsų sielvarto, jūs sopulio dalis: Gal todėl mano balsas bus nesvetimas, Kaip man nesvetimi atodūsiai žali. Ir taip suaugau su tyla, su nykuma – Ir šilas su manim, ir ašen su šilu. Bet ko mes nebyliai, bežadžiai likome, Kodėl nežmoniškai, stebėtinai tylu?! Tylu ik sielvarto, iki nepanešimo! Tylu laukuos, tylu ir pievoj, ir šile, Jog pasiilgstu tavo to graudaus ošimo, Kai andai skundėmės graudžiai sunkia dalia.

Būdinga, kad lietuvis, kaip tai rodo mūsų raštai, „graudžiai sunkia dalia“ yra linkęs verčiau lyriškai skųstis, negu imtis veiksmo. Paskutinėje cituoto eilėraščio eilutėje Aistis rašo:

Kadaise verkė miškas ir lietuvis, Tyliai, ne lūpom verkė – krūtine. Tuomet, žinia, ko verkti mudviem buvo, Bet ko mes šiandien tylim, nežinia…

„Miškų“ skaitytojai, žinoma, ne ta auditorija, kuriai ilgai reikėtų aiškinti, kas yra miškas. Tačiau atsakyti, kas yra lietuvis, nebūtų taip lengva. Todėl vėl atsigręžkime į savo raštus.

Kad suprastume – lyginkime

Beveik 350 metų buvome didesnių ir įtakingesnių kultūrų skverbiami, tautos sąmonė blėsinama. Į XX amžių atėjome netgi draudžiami lietuviškai viešai kalbėti, skaityti, rašyti, leisti knygas, vaikus gimtąja kalba lavinti. Todėl skurdu ir primityvu, kai palygini XIX a. lietuvių raštijos kūrinius su europiniais.

Tačiau lyginti juos reikia ne su europiniais, bet su ankstesniais lietuvių kūrybos laikais. Tada atsiveria prieš akis įdomi ir nuostabiai gyvybinga lietuvių tautinė, socialinė, religinė, estetinė, politinė sąmonė. Juo artyn į mūsų laikus, juo platesnius sluoksnius ji apima. Ir lietuviškas žodis reiškiasi vis gyvybingesniais pavidalais, nuolat besikratąs svetimybių, tampąs grynesnis, švaresnis, lankstesnis.

Svirome į Rytus, nors traukė ir Vakarai

Pirmieji lietuvių raštai atsiranda jau stipriai valstybei susiformavus. Tiesa, jie rusėniški arba gudiški. Ką tai rodo? Tai rodo, kad lietuvių tautos vadovaujantysis sluoksnis buvo pasviręs į rytų kultūrą. Mūsiškai suprastos tautos tada iš viso nebūta – valstybė buvo vien dinastinė. Tačiau tie rusėniškieji metraščiai, aukštindami lietuvių kunigaikščius, aiškiai gina lietuvių interesus. Net ir susidėjus su Lenkija lietuviai gynėsi, keldami aikštėn savo genealoginį savitumą, kildindamiesi iš romėnų ir Palemono teorija stiprino savo ambicijas. Lotynų kalbą ėmė laikyti sava, ją reikalavo įvesti į mokyklas, ja ėmė rašyti raštus. Jau nusimanyta, kad lietuvių savarankiškumą palaikys ne vien skirtinga genealogija, bet ir skirtinga kalba. Tik dar nesusiprasta, kad toji kalba turi būti gimtoji.

Mikalojus Daukša, pirmasis (1599) iškėlęs tautinio skirtingumo požymį – lietuvių gimtąją kalbą – ilgai dar nebuvo išgirstas. Lietuvos didikų sąmonėje reiškėsi vis genealoginis ar dinastinis skirtingumas nuo lenkų. Jį ir stiprino. Vyskupo Merkelio Giedraičio įsakymu parašyta mozūro Motiejaus Strijkovskio „Lenkų, Lietuvių ir Žemaičių kronika“ tapo stipria atrama ir šaltiniu tautiniam lietuvių susipratimui bręsti.

Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto Trakuose gruodžio 8 d. vykusios LMSA konferencijos „Miškas – žmogui, žmogus – miškui“, pagrindu.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai
  2. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  3. V. Baškys. Gyvenimas ir ryžtas būti prie Baltijos

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. suomis says:
    9 m. ago

    Miškas visada padėjo lietuviui apsiginti nuo priešų. Padės jis ir ateityje. Aišku, jeigu godulio nepagauti neišpjausime jo.
    http://www.filmin.ru/8902-zimnyaya-voyna.html
    Geras filmas. Arba dar vienas, taip pat neblogas.
    http://www.filmin.ru/18531-granica.html

    Atsakyti
    • suomis says:
      9 m. ago

      Štai dar vienas suomiškas pavyzdys, kaip reikia ginti mišką ir Tėvynę.
      http://www.filmin.ru/6538-tali-ihantala-1944.html

      Atsakyti
  2. Kazimieras says:
    9 m. ago

    Nereikia per daug susireikšminti, nereikia per daug idealizuoti.
    Reikia daugiau išminties geriau.

    Atsakyti
  3. scorpio says:
    9 m. ago

    Akademikas Gumiliovas savo etnogenezės teorijoje lietuvių/baltų tautą vadina miškų tauta. Tai ne poetinis palyginimas – yra stepių, dykumų, kalnų ir t.t. tautos. Pasak jo, gamtinė aplinka, kraštovaizdis formuoja etnoso būdą. Jei pažvelgtume, kokius plotus užima baltiški hidronimai, t.y. kažkada baltų apgyventos vietos, pamatysim – buvę ir esami miškai, miškai, miškai…
    -“lietuvių tautos vadovaujantysis sluoksnis buvo pasviręs į rytų kultūrą”-
    Abejotina, nes rytuose buvo baltai. Iš čia, manau (gal istorikai galėtų patvirtinti/prieštarauti) ir mūsų didžiavyrių veržimasis į Rytus. Galimas daiktas, Vakarų baltai buvo išstumti, matyt, anksčiau, o (kažkur esu girdėjęs versiją) Algirdas, sako, belsdamas į Maskvos vartus, dar su kai kuriomis gentimis galėjęs savo kalba susišnekėti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

2021 02 26
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

2021 02 23
V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

2021 02 23
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03
Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą
Lietuvoje

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
EP siūlo naujas priemones kovoti su pinigų plovimu
Lietuvoje

Kovai su korupcija pasitelkiamos naujos priemonės

2021 03 03
Pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas
Lietuvoje

Pagalbai abiturientams ruošiantis egzaminams – 390 tūkst. eurų

2021 03 03
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė skelbia programos nuostatų įgyvendinimo planą

2021 03 03
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Nuo kovo 8 dienos – vienkartinės išmokos ir turgaus prekeiviams

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Be humanitarinių mokslų neįmanoma mąstyti apie valstybės ateitį (video)
  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Dainius Razauskas apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Pajūrietis apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau
  • Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu
  • Seimas ruošiasi Pavasario sesijai – numatoma surengti 50 posėdžių

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1170; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1059; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 881; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 874; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 761; komentarų: 10
  • Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais peržiūrėta: 571; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

by Kristina Aleknaitė
2021 02 26
7
D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

Dažnai naujoviškus sumanymus lydi žmonių nerimas ir abejonės, ne išimtis – miestų kultūrinės vietos. Lietuvoje gausu pavyzdžių, kai noras atnaujinti...

Skaityti toliau

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
7
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
0
Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

Vilnius turi didelę ir atvirą širdį, išsiilgusią meno ir kultūrinių nuotykių – kultūros projektams remti paskirstė 577 tūkst. eurų –...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Be humanitarinių mokslų neįmanoma mąstyti apie valstybės ateitį (video)
  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Dainius Razauskas apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Pajūrietis apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
Kitas straipsnis
V.V.Landsbergis. Eina sau

V.V.Landsbergis. Be pykčio

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai