Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M.Kundrotas. Vaiduoklių karalystės

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2011 11 09 08:00
19
Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Marius Kundrotas | Respublika.lt nuotr.

Marius Kundrotas
Marius Kundrotas

Belgijos institucinė krizė, Helvetijos projektas ir Palestinos pripažinimo dilema skatina išsamiau apžvelgti dirbtinių nacijų kategoriją: nacijas-vaiduoklius.

Istorijoje gausu atvejų, kai ištisos teritorijos, valstybės ir jų gyventojai įvardijami išmirusių ar beišmirštančių tautų vardais. Mums artimiausias pavyzdys – Prūsijos valstybė, gyvavusi XVI–XIX a. a. Užkariavę prūsų ir vakarinių lietuvių kraštus, vokiečių kryžiuočiai įsteigė čia savo valstybę – Kryžiuočių Ordino valstybę. XVI a. šios valstybės vadovas – magistras Albrechtas fon Hohencolernas – nusprendė ją reorganizuoti. Katalikiškos Ordino valstybės vietoje gimė protestantiška kunigaikštystė. Jai parinktas Prūsijos vardas.

Naujoji valstybė iš pat pradžių ieškojo naujo tapatumo. Ankstyvoji Prūsijos kunigaikštystė rėmė prūsų ir lietuvių kalbas, raštiją, kultūrą apskritai. Čia gimė pirmoji žinoma lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Ilgainiui grįžtama prie vokiškojo tapatumo. XVIII a. tapusi karalyste, vokiškoji Prūsija vis mažiau leidžia reikštis lietuviškumui – būtent šiame amžiuje miršta paskutinis prūsas. XIX a. Prūsija suvienija daugumą vokiškų teritorijų ir darsyk reorganizuojasi, šįsyk – į Vokietijos imperiją.

Panašus projektas gimė kitoje Baltijos pakrantėje. Tai buvo Livonija. Šiuo atveju ištisa šalis praminta ne išmirštančios (tuo metu), o kiekybiniu požiūriu – trečiaeilės tautos vardu. Čia vokiečiai pirmiausiai įsitvirtina estams giminingų lyvių žemėse, vėliau užkariauja šiaurinių kuršių, žiemgalių, latgalių ir sėlių, pagaliau – estų kraštus. Visa ši teritorija pavadinta Livonija.

Priešingai, nei Prūsija, Livonija niekada neturėjo tiesioginio susisiekimo su kolonistų tėvyne – Vokietija. Čia formavosi savitas vokiečių etnosas, dar XX a. pradžioje vadinęs save „baltais“ – jau nebe „livoniečiais“, nors tiek su baltų, tiek su lyvių tautomis mažai ką turėjo bendro.

Ne visais atvejais nykstančių arba jau seniai išnykusių tautų vardais pasivadina pirmieji ir tiesioginiai jų žemių užkariautojai. Kai kuriais atvejais praeities vaiduoklius prikelia trečioji šalis. Vienas seniausių pavyzdžių – I a. Roma. Sutriuškinusi žydų sukilimą ir išblaškiusi šią tautą po visą pasaulį, Romos imperija uždraudė net jos šalies vardą – Izraelis. Prisiminta jau seniai išnykusi tauta – filistinai (kituose raštuose – filistiečiai), spėjamai giminingi seniesiems graikams – egėjams ir minojiečiams, kurie čia atsikėlė, genami arijų – klasikinių graikų protėvių.

Nuo to laiko ši teritorija taip ir vadinosi: Palestina. Viduramžiais čia įsiveržė arabai, sukūrę galingą Kalifatą – nuo Atlanto stulpų iki Hindo upės. Dabar šiai tautai priklauso milžiniški plotai nuo Sacharos iki Tigro ir Eufrato. XX a. prasidėjus žydų repatriacijai, didžiumą Palestinos dengė dykumos, po kurias klajojo arabų beduinai. Atkūrus Izraelio valstybę su istorine sostine Jeruzalėje, arabams pasiūlyta šią valstybę statyti kartu. Pasipriešino kaimyninės arabų valstybės. Palestinos arabų jos nepriėmė, užtai nuteikė prieš Izraelį. Taip išrasta ligtol neegzistavusi palestiniečių tauta. Ir ilgam užprogramuotas konfliktas.

Grįžkime į Europą. XVIII–XIX a. revoliucinė Prancūzija, gyvenusi Romos respublikos, o vėliau – imperijos dvasia, griebėsi kurti savas valstybes už savo sienų. Nyderlandų žemėje įkurta Batavija, Šveicarijos teritorijoje – Helvetija. Batavai – senovės germanų tauta, galimi dabartinių olandų ir flamandų protėviai, tuo tarpu helvetai – seniai išmirusi keltų tauta. Panašiai vokiečiai, konkrečiai – Austrijos vokiečiai, užvaldę Čekiją, praminė ją Bohemija: išmirusios keltų tautos – bojų – vardu. Antikos ilgesys prikėlinėjo išmirusias tautas, laidodamas esamąsias.

Revoliucinei Prancūzijai žlugus, drauge su ja žlugo ir jos sukurtos vaiduoklių valstybės. Į Batavijos vietą vėl grįžo Nyderlandai, į Helvetijos vietą – Šveicarija. Tačiau zombių klonuotojai nenurimo. 1830 m. prancūzų revoliucionieriai sukurstė naują konfliktą Nyderlanduose: katalikiškuosius pietus prieš protestantiškąją šiaurę. Pietiečiai praminti belgais – dar vienos antikinės keltų tautos vardu. Įdomu, jog šios tautos forpostas buvo net ne moderniųjų belgų žemėse, bet Anglijoje. Įkurta Belgijos valstybė, kurioje gyvena prancūzų etninė grupė – valonai su olandų giminačiais – flamandais.

Šis dirbtinis darinys niekada nebuvo stabilus. Belgais save dažniau įvardija valonai, kas – visiškai dėsninga, žinant, jog ši valstybė ir jos tapatybė kurta Paryžiuje. Flamandai save laiko pirmiausiai flamandais, o daugelis jų belgais savęs apskritai nelaiko. Flamandų siekis atsiskirti nuo Belgijos ir sukurti savo etninę valstybę ypač sustiprėjo, Belgijos sostinei – Briuseliui – tapus naujos supervalstybės (ar jos užuomazgos) – Europos Sąjungos – sostine, ir į šalį plūstelėjus gausybei imigrantų, ne tik iš Europos šalių.

Pastarųjų metų parlamentinė krizė, kai išrinktas parlamentas ištisus metus nesugeba suformuoti valdančiosios koalicijos ir vyriausybės, rodo, jog Belgijos šmėkla gyvena paskutines dienas. Flandrijos liūtai kyla prieš primestą tapatybę, dvelkiančią antikos pelėsiais, pasiryžę pačioje Europos Sąjungos metropolijoje pasitikti – o gal net įkvėpti – naują Tautų Pavasarį.

Belgijos vaiduokliui traukiantis, bandoma iš užmaršties prikelti kitą lavoną – Helvetiją. Pastaruoju metu imigrantai, išsigandę šveicarų prabudimo, užsimojo sunaikinti pačią Šveicariją. Nors pačius šveicarus sunku laikyti tauta klasikine šio žodžio prasme, jos istorinį pagrindą sudarė vokiečių etninė grupė – švabai, prie kurių vėliau prisijungė prancūzai, dar vėliau – italai, o galiausiai lygias teises gavo vietiniai gyventojai – retoromanai. Imigrantai iš islamo šalių ir buvusios Jugoslavijos nusprendė sunaikinti net ir šią efemerišką šveicarų tapatybę, darsyk pervadindami Šveicariją Helvetija, perdirbdami šios šalies istoriją ir jos senbuvių savimonę.

Ar tai pavyks – sunku pasakyti. Belgijos pavyzdys rodo, jog tokie projektai – netvarūs. Autentiškos etninės tapatybės pasirodė kur kas veiksmingesnės. Praeities vaiduokliai grįžta į praeitį.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. GS says:
    9 m. ago

    Argi autentiška etninė tapatybė ir jos pagrindu irgi dirbtinai sukurta nacionalinė valstybė yra ne toks pat mitas kaip dirbtinė nacija? Gal kas nors gali tiksliau apibrėžti lietuvių autentišką etninę tapatybę? Klausiu, nes daugybė šalia gyvenančių žmonių atrodo man visiškai svetimi, ta prasme, kad nejaučiu jokių giluminių ryšių, kuriuos galėčiau pavadint bendra etnine tapatybe ar kažkuo panašiu. Ir priešingai, teko būnant užsienyje sutikt labai artimų (dvasine prasme) žmonių, su kuriais momentaliai radau bendrą kalbą.

    Atsakyti
    • Jonas says:
      9 m. ago

      Prie alaus bokalo?

      Atsakyti
    • Pikc says:
      9 m. ago

      Taigi žinai, kur aerouostas – sėkmės kelionėje iš dirbtinės valstybės pas dvasiškai artimus žmones 🙂

      Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    9 m. ago

    Autorius neteisus: sakydamas, kad palestiniečių tautos nėra (taip išeitų, kad visi arabai – viena tauta?), tartum preziumuoja, kad izraelitai – visada buvo tauta.
    Betgi jų išvaikymo metu jokios tautos nebuvo ir ji konstruojama yra tik dabar, nuo 1948m., iš judėjų atrenkant gimusius per motinas judėjas.
    Iš čia – tautos, kaip tam tikros bendruomenės, pagrindinis požymis yra, vis tik, gyvenama sava teritorija, o kalba ir papročiai – tradicijos yra, visų pirma, kultūriniai požymiai, kuriems esant kartu su sava teritorija ir galima konstatuoti esant tautą.
    Taigi: tiek jehudimai (Izraelio kuriama tauta, Šv. rašte vadinta ivrim’ais), tiek palestiniečiai – tautos.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      O štai išeiviai judėjai nėra tauta, nes neturi, visų pirma, savos teritorijos, o ir kultūriškai jie yra įvairūs – vos ne kiekvienoje ša;lyje kalba vis kita kalba.
      Izraelio mokslininkai tai pripažįsta – neseniai jų genetikai nustatė, kad iš Izraelio į Europą iki gal 19a. atėjo tik 4 motinos (nors tai rodytų, kad ir jų naujos tautos – jehudimų vedimas per motiną judėją yra nesąmonė, tiesą sakant, bet tai jau kitos temos klausimas: taip vadinami žydai, t.y. tie, iš esmės, kurie nepriskiriami jehudimams, iš viso nėra priskirtini tautai, nes jų pagrindinis požymis yra ne bendroms taisyklėms atitinkantys – kalba, papročiai – tradicijos, teritorija, o gudravimas, taigi jie, dar turint omenyje, kad į juos yra įsilieję n tautų, n rasių ir t.t, galima pavadinti, kaip sakė vienas komentatorius, kasta ar tiesiog sluoksniu, kurių pragyvenimo būdas – gudravimas).

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        9 m. ago

        Šalyje.

        Atsakyti
  3. Antanas Kinčius says:
    9 m. ago

    Dabartinės Belgijos istorija daug sudėtingesnė. Ji prasidėjo XV a., 0 ne 1830….

    Atsakyti
  4. Marius says:
    9 m. ago

    Antanai – Belgijos, Flandrijos ar Valonijos? Tai – trys skirtingi dalykai. Dėl “jehudimų” – kiek žinau, tai dabar taip vadinami judėjų religijos, o ne hebrajų tautos atstovai. Anksčiau tai buvo viena iš dvylikos hebrajų genčių. Šiandien hebrajai daugelio tautų kalbose vadinami žydai. O teritorija yra tik tautos gyvybinė erdvė, bet ne jos apibrėžtis: tautą apibrėžia kilmė, kalba, kultūra ir savimonė, tiksliau – dviejų arba daugiau šių kategorijų deriniai.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Izraelitų tauta, kuriama nuo 1948m. Izraelyje, vadinasi jehudimai.

      Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Be teritorijos tauta neišgyventų, o ir neatsirastų (tai tik kosmopolitai, pvz.,, “žydų” “tautos” išradėjai, tvirtina, kad būk “žydai” kaip tauta iš kažkur atsiranda, klajoja – http://litvaks-lithuanian-jewish.com/about-project/ “yra šalis, kurios jūs nerasite jokiame žemėlapyje, nuolat keičianti sienas ir t.t, tai – jidiš žemė”, arba 1899m. žydas savo knygoje “Kelionė po Lietuvą” Lietuvos teritoriją pavadino žydų šalimi (ne lietuvių!) – “weare in thr jewish country’) .
      Taigi, kaip tik teritorija yra pagrindinis tautos bruožas.
      Pvz.,: Lietuvos gyventojus vadiname lietuviais, Vokietijos – vokiečiais, Lenkijos – lenkais ir t.t, ir pan.
      Net nežinant tų kalbų.
      Iš kalbos tik atpažįstame tos tautos atstovą.
      Šitai patvirtino ir Šv. popiežius Jonas Paulius II, pasakęs Lietuvos “lenkams”: “jūs esate ne lenkai. Jūs – lietuviai, tik lenkiškos kultūros”.

      Atsakyti
  5. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    Per prizmę sąvokų „Izraelitas“, „žydas“, „hebrajas“ – šių žodžių reikšmės, anot krikščionių, visvien – Jokūbo palikuonių tauta.
    Tačiau „(c)hebrajo“ jau pirminė reikšmė buvo reikšme-reiškiant aukštesnę socialinę padėtį prieš izraelitus, o ypač dar vėliau – vartojama prieš statant save visiems nesuklupdytiems pagonims.
    Na, taip, jau naujame “testamente” buvo taip vadinami žydai, norint atskirti juos nuo “kitos” diasporos (12 genčių ?) gentainių. Mat „žydais“ iš pradžių buvo vadinami tik judėjų genties nariai Judėjos “karaliaus” provincijoje Bet vėliau, visiems ten visame vieningai sukrikščionėjus, reikšmė prasiplėtė, taigi, sąvoka „žydas“ tapo „pagonio“ antonimu ir, priklausomai nuo Kon. teksto, visvien reiškė ž…tautinę, ž…religinę. ž…kultūrinę bendriją – jų visumai nusakyti. Taigi, ši “žydo” Dia spora išsi-Plėtė net iki Lietuvos, tuomet, Kondrotai, todėl ir Lietuvą jau galima drąsiai vadinti žydiška.

    Atsakyti
  6. Marius says:
    9 m. ago

    Na, jei Vilmantas save laiko žydu – gerbiu šią jo tapatybę, tik nemanau, kad ja reiktų apibendrinti visą Lietuvą. Beje: hebrajas ir izraelitas yra tas pats. Judėjai išties buvo viena iš hebrajų-izraelitų genčių, ilgiau už daugelį kitų išsaugojusi nepriklausomybę ir autentiškąjį izraelitų tikėjimą. Užtai ir pats tikėjimas pramintas judaizmu, o visi šį tikėjimą išpažįstantieji – įskaitant prozelitus – imti vadinti judėjais.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Kaip jūs įsivaizduojate “tautinę” nepriklausomybę, neturint savo teritorijos?
      Koks tas autentiškas izraelitų tikėjimas ir kokią tapatybę jis gali nešti, jei toje “tautoje” yra išeivių iš įvairių rasių, tautų (chazarų, pvz., yra vokiečių, lietuvių ir kt. – straipsniai internete) ir pan. žmonių?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        9 m. ago

        Ir netgi ne išeivių, o esančių, pvz., kinais.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          9 m. ago

          Naudinga nuoroda: http://lurkmore.ru/Еврейские_расовые_жиды

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Dar viena: http://www.eleven.co.il/

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Naudinga nuoroda, padedanti atskleisti krikš.felčerių vis pasiūlomų išgerti vaistukų pakastą kultūrą.
            Toksai tokios Marijos radijas, pastebėjau, irgi dažniausiai kalba apie politkultūrą, tačiau klastingai retkarčiais, žiūrėk, įpina kokį savo (dažniausiai iš “Ž” raidės) “vaistuką”.
            Reikia būti budriems.

  7. Jurgis Bielinis says:
    9 m. ago

    Ko Jūs ciijatęs, kur nuklldotę, vienas kitam įrodinėjate savo mokslingumą?. Žiūrėkite,kas prieš akis ir „Kas Panoėje“. Nesirūpinkite žydais, o rūpinkitęs Lietuvą.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Mes kalbam į temą – kadangi “žydai” nėra tauta, kaip ir nepriklauso tautoms tie išeiviai iš kitų tautų, gyvenantys Lietuvoje, bei asmenys, kurie keliauja per pasaulį, tai pasitvirtina nuostata, kad Lietuvoje gyvena tik viena tauta – lietuvių, o kieno tai noras tapatintis su kitomis tautomis (jos, kaip žinia, gyvena kitose šalyse) yra nenoro dirbti Lietuvai išraiška.
      Tad kalbame apie Lietuvą.
      Nedaeina?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
Kultūra

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

2021 02 25
Eurasiadyary.notr
Lietuvoje

Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

2021 02 25
Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
Gamta ir žmogus

Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

2021 02 25
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta
Kultūra

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
Policija, kontrolė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

2021 02 24
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

2021 02 24
VLK ragina pasidomėti e. paslaugomis ir jų naujovėmis
Lietuvoje

TTK akiratyje – asmens duomenų apsaugos klausimai

2021 02 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Žemyna apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
  • Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1526; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 984; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 887; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 775; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 668; komentarų: 8
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 645; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-25 18:30 - 18:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

Petrui Klimui – 130

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
Petrui Klimui – 130

Vasario 23 d. minimos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko, teisininko, publicisto, redaktorius, užsienio reikalų ministro, Vasario 16-osios akto signataro,...

Skaityti toliau

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 22
9
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Aprimo dar neseniai visuomenę drebinęs triukšmas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (Centre), kurį sukėlė 17-os šio centro mokslininkų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kažin apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Žemyna apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Geležinė taisyklė apie TTK akiratyje – asmens duomenų apsaugos klausimai
Kitas straipsnis
Neringos miestas švenčia 50-ies metų jubiliejų

Neringos miestas švenčia 50-ies metų jubiliejų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai