Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M.Kundrotas. Vaiduoklių karalystės

[autorius]

[papildyta]

19
Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Marius Kundrotas | Respublika.lt nuotr.

Marius Kundrotas
Marius Kundrotas

Belgijos institucinė krizė, Helvetijos projektas ir Palestinos pripažinimo dilema skatina išsamiau apžvelgti dirbtinių nacijų kategoriją: nacijas-vaiduoklius.

Istorijoje gausu atvejų, kai ištisos teritorijos, valstybės ir jų gyventojai įvardijami išmirusių ar beišmirštančių tautų vardais. Mums artimiausias pavyzdys – Prūsijos valstybė, gyvavusi XVI–XIX a. a. Užkariavę prūsų ir vakarinių lietuvių kraštus, vokiečių kryžiuočiai įsteigė čia savo valstybę – Kryžiuočių Ordino valstybę. XVI a. šios valstybės vadovas – magistras Albrechtas fon Hohencolernas – nusprendė ją reorganizuoti. Katalikiškos Ordino valstybės vietoje gimė protestantiška kunigaikštystė. Jai parinktas Prūsijos vardas.

Naujoji valstybė iš pat pradžių ieškojo naujo tapatumo. Ankstyvoji Prūsijos kunigaikštystė rėmė prūsų ir lietuvių kalbas, raštiją, kultūrą apskritai. Čia gimė pirmoji žinoma lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Ilgainiui grįžtama prie vokiškojo tapatumo. XVIII a. tapusi karalyste, vokiškoji Prūsija vis mažiau leidžia reikštis lietuviškumui – būtent šiame amžiuje miršta paskutinis prūsas. XIX a. Prūsija suvienija daugumą vokiškų teritorijų ir darsyk reorganizuojasi, šįsyk – į Vokietijos imperiją.

Panašus projektas gimė kitoje Baltijos pakrantėje. Tai buvo Livonija. Šiuo atveju ištisa šalis praminta ne išmirštančios (tuo metu), o kiekybiniu požiūriu – trečiaeilės tautos vardu. Čia vokiečiai pirmiausiai įsitvirtina estams giminingų lyvių žemėse, vėliau užkariauja šiaurinių kuršių, žiemgalių, latgalių ir sėlių, pagaliau – estų kraštus. Visa ši teritorija pavadinta Livonija.

Priešingai, nei Prūsija, Livonija niekada neturėjo tiesioginio susisiekimo su kolonistų tėvyne – Vokietija. Čia formavosi savitas vokiečių etnosas, dar XX a. pradžioje vadinęs save „baltais“ – jau nebe „livoniečiais“, nors tiek su baltų, tiek su lyvių tautomis mažai ką turėjo bendro.

Ne visais atvejais nykstančių arba jau seniai išnykusių tautų vardais pasivadina pirmieji ir tiesioginiai jų žemių užkariautojai. Kai kuriais atvejais praeities vaiduoklius prikelia trečioji šalis. Vienas seniausių pavyzdžių – I a. Roma. Sutriuškinusi žydų sukilimą ir išblaškiusi šią tautą po visą pasaulį, Romos imperija uždraudė net jos šalies vardą – Izraelis. Prisiminta jau seniai išnykusi tauta – filistinai (kituose raštuose – filistiečiai), spėjamai giminingi seniesiems graikams – egėjams ir minojiečiams, kurie čia atsikėlė, genami arijų – klasikinių graikų protėvių.

Nuo to laiko ši teritorija taip ir vadinosi: Palestina. Viduramžiais čia įsiveržė arabai, sukūrę galingą Kalifatą – nuo Atlanto stulpų iki Hindo upės. Dabar šiai tautai priklauso milžiniški plotai nuo Sacharos iki Tigro ir Eufrato. XX a. prasidėjus žydų repatriacijai, didžiumą Palestinos dengė dykumos, po kurias klajojo arabų beduinai. Atkūrus Izraelio valstybę su istorine sostine Jeruzalėje, arabams pasiūlyta šią valstybę statyti kartu. Pasipriešino kaimyninės arabų valstybės. Palestinos arabų jos nepriėmė, užtai nuteikė prieš Izraelį. Taip išrasta ligtol neegzistavusi palestiniečių tauta. Ir ilgam užprogramuotas konfliktas.

Grįžkime į Europą. XVIII–XIX a. revoliucinė Prancūzija, gyvenusi Romos respublikos, o vėliau – imperijos dvasia, griebėsi kurti savas valstybes už savo sienų. Nyderlandų žemėje įkurta Batavija, Šveicarijos teritorijoje – Helvetija. Batavai – senovės germanų tauta, galimi dabartinių olandų ir flamandų protėviai, tuo tarpu helvetai – seniai išmirusi keltų tauta. Panašiai vokiečiai, konkrečiai – Austrijos vokiečiai, užvaldę Čekiją, praminė ją Bohemija: išmirusios keltų tautos – bojų – vardu. Antikos ilgesys prikėlinėjo išmirusias tautas, laidodamas esamąsias.

Revoliucinei Prancūzijai žlugus, drauge su ja žlugo ir jos sukurtos vaiduoklių valstybės. Į Batavijos vietą vėl grįžo Nyderlandai, į Helvetijos vietą – Šveicarija. Tačiau zombių klonuotojai nenurimo. 1830 m. prancūzų revoliucionieriai sukurstė naują konfliktą Nyderlanduose: katalikiškuosius pietus prieš protestantiškąją šiaurę. Pietiečiai praminti belgais – dar vienos antikinės keltų tautos vardu. Įdomu, jog šios tautos forpostas buvo net ne moderniųjų belgų žemėse, bet Anglijoje. Įkurta Belgijos valstybė, kurioje gyvena prancūzų etninė grupė – valonai su olandų giminačiais – flamandais.

Šis dirbtinis darinys niekada nebuvo stabilus. Belgais save dažniau įvardija valonai, kas – visiškai dėsninga, žinant, jog ši valstybė ir jos tapatybė kurta Paryžiuje. Flamandai save laiko pirmiausiai flamandais, o daugelis jų belgais savęs apskritai nelaiko. Flamandų siekis atsiskirti nuo Belgijos ir sukurti savo etninę valstybę ypač sustiprėjo, Belgijos sostinei – Briuseliui – tapus naujos supervalstybės (ar jos užuomazgos) – Europos Sąjungos – sostine, ir į šalį plūstelėjus gausybei imigrantų, ne tik iš Europos šalių.

Pastarųjų metų parlamentinė krizė, kai išrinktas parlamentas ištisus metus nesugeba suformuoti valdančiosios koalicijos ir vyriausybės, rodo, jog Belgijos šmėkla gyvena paskutines dienas. Flandrijos liūtai kyla prieš primestą tapatybę, dvelkiančią antikos pelėsiais, pasiryžę pačioje Europos Sąjungos metropolijoje pasitikti – o gal net įkvėpti – naują Tautų Pavasarį.

Belgijos vaiduokliui traukiantis, bandoma iš užmaršties prikelti kitą lavoną – Helvetiją. Pastaruoju metu imigrantai, išsigandę šveicarų prabudimo, užsimojo sunaikinti pačią Šveicariją. Nors pačius šveicarus sunku laikyti tauta klasikine šio žodžio prasme, jos istorinį pagrindą sudarė vokiečių etninė grupė – švabai, prie kurių vėliau prisijungė prancūzai, dar vėliau – italai, o galiausiai lygias teises gavo vietiniai gyventojai – retoromanai. Imigrantai iš islamo šalių ir buvusios Jugoslavijos nusprendė sunaikinti net ir šią efemerišką šveicarų tapatybę, darsyk pervadindami Šveicariją Helvetija, perdirbdami šios šalies istoriją ir jos senbuvių savimonę.

Ar tai pavyks – sunku pasakyti. Belgijos pavyzdys rodo, jog tokie projektai – netvarūs. Autentiškos etninės tapatybės pasirodė kur kas veiksmingesnės. Praeities vaiduokliai grįžta į praeitį.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. GS says:
    11 metų ago

    Argi autentiška etninė tapatybė ir jos pagrindu irgi dirbtinai sukurta nacionalinė valstybė yra ne toks pat mitas kaip dirbtinė nacija? Gal kas nors gali tiksliau apibrėžti lietuvių autentišką etninę tapatybę? Klausiu, nes daugybė šalia gyvenančių žmonių atrodo man visiškai svetimi, ta prasme, kad nejaučiu jokių giluminių ryšių, kuriuos galėčiau pavadint bendra etnine tapatybe ar kažkuo panašiu. Ir priešingai, teko būnant užsienyje sutikt labai artimų (dvasine prasme) žmonių, su kuriais momentaliai radau bendrą kalbą.

    Atsakyti
    • Jonas says:
      11 metų ago

      Prie alaus bokalo?

      Atsakyti
    • Pikc says:
      11 metų ago

      Taigi žinai, kur aerouostas – sėkmės kelionėje iš dirbtinės valstybės pas dvasiškai artimus žmones 🙂

      Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    11 metų ago

    Autorius neteisus: sakydamas, kad palestiniečių tautos nėra (taip išeitų, kad visi arabai – viena tauta?), tartum preziumuoja, kad izraelitai – visada buvo tauta.
    Betgi jų išvaikymo metu jokios tautos nebuvo ir ji konstruojama yra tik dabar, nuo 1948m., iš judėjų atrenkant gimusius per motinas judėjas.
    Iš čia – tautos, kaip tam tikros bendruomenės, pagrindinis požymis yra, vis tik, gyvenama sava teritorija, o kalba ir papročiai – tradicijos yra, visų pirma, kultūriniai požymiai, kuriems esant kartu su sava teritorija ir galima konstatuoti esant tautą.
    Taigi: tiek jehudimai (Izraelio kuriama tauta, Šv. rašte vadinta ivrim’ais), tiek palestiniečiai – tautos.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      O štai išeiviai judėjai nėra tauta, nes neturi, visų pirma, savos teritorijos, o ir kultūriškai jie yra įvairūs – vos ne kiekvienoje ša;lyje kalba vis kita kalba.
      Izraelio mokslininkai tai pripažįsta – neseniai jų genetikai nustatė, kad iš Izraelio į Europą iki gal 19a. atėjo tik 4 motinos (nors tai rodytų, kad ir jų naujos tautos – jehudimų vedimas per motiną judėją yra nesąmonė, tiesą sakant, bet tai jau kitos temos klausimas: taip vadinami žydai, t.y. tie, iš esmės, kurie nepriskiriami jehudimams, iš viso nėra priskirtini tautai, nes jų pagrindinis požymis yra ne bendroms taisyklėms atitinkantys – kalba, papročiai – tradicijos, teritorija, o gudravimas, taigi jie, dar turint omenyje, kad į juos yra įsilieję n tautų, n rasių ir t.t, galima pavadinti, kaip sakė vienas komentatorius, kasta ar tiesiog sluoksniu, kurių pragyvenimo būdas – gudravimas).

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        11 metų ago

        Šalyje.

        Atsakyti
  3. Antanas Kinčius says:
    11 metų ago

    Dabartinės Belgijos istorija daug sudėtingesnė. Ji prasidėjo XV a., 0 ne 1830….

    Atsakyti
  4. Marius says:
    11 metų ago

    Antanai – Belgijos, Flandrijos ar Valonijos? Tai – trys skirtingi dalykai. Dėl “jehudimų” – kiek žinau, tai dabar taip vadinami judėjų religijos, o ne hebrajų tautos atstovai. Anksčiau tai buvo viena iš dvylikos hebrajų genčių. Šiandien hebrajai daugelio tautų kalbose vadinami žydai. O teritorija yra tik tautos gyvybinė erdvė, bet ne jos apibrėžtis: tautą apibrėžia kilmė, kalba, kultūra ir savimonė, tiksliau – dviejų arba daugiau šių kategorijų deriniai.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Izraelitų tauta, kuriama nuo 1948m. Izraelyje, vadinasi jehudimai.

      Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Be teritorijos tauta neišgyventų, o ir neatsirastų (tai tik kosmopolitai, pvz.,, “žydų” “tautos” išradėjai, tvirtina, kad būk “žydai” kaip tauta iš kažkur atsiranda, klajoja – http://litvaks-lithuanian-jewish.com/about-project/ “yra šalis, kurios jūs nerasite jokiame žemėlapyje, nuolat keičianti sienas ir t.t, tai – jidiš žemė”, arba 1899m. žydas savo knygoje “Kelionė po Lietuvą” Lietuvos teritoriją pavadino žydų šalimi (ne lietuvių!) – “weare in thr jewish country’) .
      Taigi, kaip tik teritorija yra pagrindinis tautos bruožas.
      Pvz.,: Lietuvos gyventojus vadiname lietuviais, Vokietijos – vokiečiais, Lenkijos – lenkais ir t.t, ir pan.
      Net nežinant tų kalbų.
      Iš kalbos tik atpažįstame tos tautos atstovą.
      Šitai patvirtino ir Šv. popiežius Jonas Paulius II, pasakęs Lietuvos “lenkams”: “jūs esate ne lenkai. Jūs – lietuviai, tik lenkiškos kultūros”.

      Atsakyti
  5. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 metų ago

    Per prizmę sąvokų „Izraelitas“, „žydas“, „hebrajas“ – šių žodžių reikšmės, anot krikščionių, visvien – Jokūbo palikuonių tauta.
    Tačiau „(c)hebrajo“ jau pirminė reikšmė buvo reikšme-reiškiant aukštesnę socialinę padėtį prieš izraelitus, o ypač dar vėliau – vartojama prieš statant save visiems nesuklupdytiems pagonims.
    Na, taip, jau naujame “testamente” buvo taip vadinami žydai, norint atskirti juos nuo “kitos” diasporos (12 genčių ?) gentainių. Mat „žydais“ iš pradžių buvo vadinami tik judėjų genties nariai Judėjos “karaliaus” provincijoje Bet vėliau, visiems ten visame vieningai sukrikščionėjus, reikšmė prasiplėtė, taigi, sąvoka „žydas“ tapo „pagonio“ antonimu ir, priklausomai nuo Kon. teksto, visvien reiškė ž…tautinę, ž…religinę. ž…kultūrinę bendriją – jų visumai nusakyti. Taigi, ši “žydo” Dia spora išsi-Plėtė net iki Lietuvos, tuomet, Kondrotai, todėl ir Lietuvą jau galima drąsiai vadinti žydiška.

    Atsakyti
  6. Marius says:
    11 metų ago

    Na, jei Vilmantas save laiko žydu – gerbiu šią jo tapatybę, tik nemanau, kad ja reiktų apibendrinti visą Lietuvą. Beje: hebrajas ir izraelitas yra tas pats. Judėjai išties buvo viena iš hebrajų-izraelitų genčių, ilgiau už daugelį kitų išsaugojusi nepriklausomybę ir autentiškąjį izraelitų tikėjimą. Užtai ir pats tikėjimas pramintas judaizmu, o visi šį tikėjimą išpažįstantieji – įskaitant prozelitus – imti vadinti judėjais.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Kaip jūs įsivaizduojate “tautinę” nepriklausomybę, neturint savo teritorijos?
      Koks tas autentiškas izraelitų tikėjimas ir kokią tapatybę jis gali nešti, jei toje “tautoje” yra išeivių iš įvairių rasių, tautų (chazarų, pvz., yra vokiečių, lietuvių ir kt. – straipsniai internete) ir pan. žmonių?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        11 metų ago

        Ir netgi ne išeivių, o esančių, pvz., kinais.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          11 metų ago

          Naudinga nuoroda: http://lurkmore.ru/Еврейские_расовые_жиды

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Dar viena: http://www.eleven.co.il/

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            11 metų ago

            Naudinga nuoroda, padedanti atskleisti krikš.felčerių vis pasiūlomų išgerti vaistukų pakastą kultūrą.
            Toksai tokios Marijos radijas, pastebėjau, irgi dažniausiai kalba apie politkultūrą, tačiau klastingai retkarčiais, žiūrėk, įpina kokį savo (dažniausiai iš “Ž” raidės) “vaistuką”.
            Reikia būti budriems.

  7. Jurgis Bielinis says:
    11 metų ago

    Ko Jūs ciijatęs, kur nuklldotę, vienas kitam įrodinėjate savo mokslingumą?. Žiūrėkite,kas prieš akis ir „Kas Panoėje“. Nesirūpinkite žydais, o rūpinkitęs Lietuvą.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Mes kalbam į temą – kadangi “žydai” nėra tauta, kaip ir nepriklauso tautoms tie išeiviai iš kitų tautų, gyvenantys Lietuvoje, bei asmenys, kurie keliauja per pasaulį, tai pasitvirtina nuostata, kad Lietuvoje gyvena tik viena tauta – lietuvių, o kieno tai noras tapatintis su kitomis tautomis (jos, kaip žinia, gyvena kitose šalyse) yra nenoro dirbti Lietuvai išraiška.
      Tad kalbame apie Lietuvą.
      Nedaeina?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

2023 01 26
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Roidmi EVA universalus robotas siurblys – viena geriausių dovanų
  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
  • Kokiais būdais galima sumažinti krūtinę?
  • Kodėl verta rinktis komplektuojamus virtuvės baldus?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Vasario mėnesį prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos. Jos VLKK sumanymu kasmet vasario–kovo mėnesiais rengiamos nuo 2016 metų. Šiuo laikotarpiu vyks...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

by daiva
2023 01 27
74
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Žemyna apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Kitas straipsnis
Neringos miestas švenčia 50-ies metų jubiliejų

Neringos miestas švenčia 50-ies metų jubiliejų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai