P.Maksimavičius. Vertybėmis grįsti interesai ar tik siauri interesai?

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui (Donald Tusk) neseniai pasiūlė sukurti darbo grupę, kuri rūpintųsi Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų socialine, ekonomine plėtra. Palenkės vaivadijos savivaldybininkų reakcija buvo greita ir teigiama. Juk toks pasiūlymas reikštų didesnes investicijas, kelių, geležinkelių infrastruktūros plėtrą ir visapusišką ekonominę plėtotę. Tai nors kiek galėtų sumažinti disproporcijas tarp vakarų ir rytų Lenkijos dalių. Premjero D. Tusko bendrapartietė, iš Suvalkų kilusi Seimo narė Božena Kaminska (Bożena Kamińska) iš karto pareiškė, kad Lietuvos premjero pasiūlymas labai įdomus ir būtina juo pasinaudoti kaupiant papildomus finansinius resursus šiam regionui.

Tačiau entuziazmas ilgai netruko. Neseniai Lenkijos premjero kanceliarija paviešino Donaldo Tusko atsakymą Lietuvos premjerui, kuriame vienareikšmiai pabrėžiama, jog jis nemato reikalo kurti naujų darbo grupių tol, kol švietimo klausimus nagrinėjantys Lietuvos ir Lenkijos ekspertai nepasieks tenkinančio rezultato. O tas rezultatas, kaip ne kartą teko iš Lenkijos politikų išgirsti – Lietuvos švietimo įstatymo veikimo sustabdymas arba pakeitimas taip, kaip to pageidauja Lietuvos lenkų bendruomenė.

Susidarė įdomi situacija. Pasiryžimas daryti politinį spaudimą toks didelis, kad Lenkijos vyriausybė, norėdama bausti Lietuvą, nusprendė aukoti Lenkijos šiaurės rytų regione gyvenančių kelių milijonų savo piliečių geresnio gyvenimo perspektyvas. Infrastruktūrinių projektų šiame regione lėtinimas būtent tai ir reiškia. Geresnių perspektyvų nebus tol, kol visos investicijos, keliai, geležinkeliai baigsis ties Balstoge. Atrodo, kad taip ir bus, kadangi visos Lenkijos plėtros strategijos ir projektuojamos susisiekimo arterijos šį regioną aplenkia.

Suvalkijos laukia liūdni tolesnės stagnacijos laikai. Vienintelė viltis ta, kad Lietuvos ekonomika pradės greičiau augti ir natūraliai anapus sienos susiformuos traukos centrai, kurie šio regiono gyventojus vis labiau pradės vilioti savo infrastruktūra, technologijomis, kultūros ir prekybos centrais… Šiuo požiūriu Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus idėja skatinti pasienio regionų ekonominę plėtrą įgauna išskirtinę reikšmę, net jeigu ir nesulaukė Lenkijos politikų palaikymo. Juk kiekviena papildoma investicija į Lazdijų ar Marijampolės regioną netolimoje ateityje gali atsipirkti keleriopai. Kitaip sakant, jeigu nebus kelių iš Suvalkų į Varšuvą, tai bent reikia juos tiesti arba modernizuoti Marijampolės, Kauno ar Vilniaus link.

Neseniai vokiečiai, suomiai ir lenkai nusprendė Berlyne įsėsti į traukinį ir nuvykti į Vilnių. Tokiu būdu norėjo įsitikinti, kaip patogu keliauti garsiąja „Rail Baltica“. Pasibaigus kelionei prisipažino, kad prieš išvykdami net neįsivaizdavo, jog taip tragiškai gali atrodyti kelionės atkarpa nuo Balstogės iki Šeštokų. Traukinio greitis vietomis neviršijo 60 km/h.

Jau ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai bando įtikinėti Lenkijos vyriausybę, kad pagaliau imtųsi konkrečių darbų ir pradėtų modernizuoti geležinkelio ruožą tarp Balstogės ir Trakiškių, spartinti „Via Balticos“ tiesimą. Europos Komisija „Rail Balticos“ projektą paskelbė prioritetiniu Europos Sąjungos raidoje, o 2014-2020 m. ketinama skirti dar didesnį finansavimą. Tačiau šio projekto sėkmė priklausys visų pirma nuo to, ar Lenkija norės ta parama pasinaudoti. Nesutaria taip pat savivaldybės, kurių teritorijas turėtų kirsti „Rail Baltica“. Tačiau tie nesutarimai susiję su sveika konkurencija. Greitieji traukiniai reiškia spartesnę krašto plėtotę, ir visi norėtų, kad geležinkelio bėgiai būtų modernizuoti būtent jų teritorijoje. Tačiau regioninės valdžios norai ne visuomet sutampa su valstybės politikos prioritetais. Beveik nuspręsta, kad „Rail Baltica“ nuo Balstogės Lietuvos link „keliaus ilgesniu keliu“, per Elką ir Olecką, o ne Sokulką ir Augustavą. Atrodo, kad tokį krypties pasirinkimą lėmė ne pati „Rail Balticos“ idėja, o vidaus interesai. „Rail Balticą“ nuo Balstogės nukreipiant į Olecką ir Elką (šiaurės kryptimi) kelias žymiai pailgėja, tačiau taip pagerinamas šiaurės Lenkijos regiono sujungimas su vidurio Lenkija. Tuo tarpu Sokulkos geležinkelio mazgas bei visa infrastruktūra ir toliau bus ruošiama didinti prekių ir keleivių srautus į Baltarusiją.

Neseniai Taline susitikę trijų Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai aptarė ekonominio bendradarbiavimo, transporto bei energetinio saugumo klausimus. B. Komorovskis (B. Komorowski) pažymėjo, kad Baltijos šalis jungti turi ne tik istorinė praeitis, bet ir ekonominiai interesai. Pasak jo, svarbu, kad tie interesai būtų naudingi visoms šalims. Ši išsakyta mintis tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti aiški ir suprantama. Tarpvalstybiniuose santykiuose abipusės naudos supratimas matuojamas visai kitais vienetais. Tačiau net ir tokia deklaracija vis dėlto labiau optimistiškai nuteikia nei premjero D. Tusko ultimatyvūs pareiškimai.

Ar išsipildys Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės Taline išsakyti žodžiai, kad šalių nepriklausomybės atkūrimo 100-ąsias metines bus galima minėti netgi moderniame „Rail Baltica“ riedančiame traukinyje? Ar tas traukinys 2018 metais visose šalyse riedės vienodu greičiu? Ar iki to laiko vienodai bus suvokiami bendri interesai?