Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (II)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2011 08 05 08:00
3
0
SHARES
Gintaras Beresnevičius
Gintaras Beresnevičius 1961-2006
Gintaras Beresnevičius 1961-2006

Gintarui Beresnevičiui šių metų liepos 7 d. būtų sukakę 50 metų, tačiau rugpjūčio 6 d. sukanka 5 metai kai mes jo netekome

Galių įtakoje

G.Beresnevičiaus straipsniams ir studijoms būdingas neįtikėtinas akiračio erdvumas, lyginamosios medžiagos platumas. Pamatinių baltiškosios religijos ir mitologijos sampratų rekonstravimui jis pasitelkia ne tik indoeuropietiškų tautų, bet ir, pavyzdžiui, Sibiro šamanų, Naujosios Gvinėjos papuasų, Kalifornijos indėnų, taivaniečių, korėjiečių, mongolų, Indijos dravidų, Tibeto prieškalnių genčių mitologijas. Įvairiausių mitologinių ir religinių struktūrų lyginimas G.Beresnevičiui leidžia užčiuopti esminius baltų religijos dėmenis ir apibrėžti galimas jos istorinės kaitos formas. Sumaniai taikydamas lyginamąjį metodą ir pasitelkdamas tik jam vienam būdingą sugebėjimą prakalbinti pavienius gerai žinomus ir, rodos, jau negalinčius nieko naujo pasakyti istorinių šaltinių faktus, G.Beresnevičius padaro stebuklą – prikelia ištisus senųjų baltų religijos vaizdinių klodus. Vien ko vertos jo išvados analizuojant baltų šventikų luomo organizacinę struktūrą ir baltiškų šventyklų reikšmingumą religiniame ir politiniame kontekste, kurias jis padaro, remdamasis vien tik istoriniuose šaltiniuose paliudyta žinia, jog baltai šventvietėse kūreno Amžinąją ugnį (Beresnevičius, 2004a, p. 232–236).

2004 m., pirmą kartą pasaulinėje baltistikoje, šviesą išvydo ilgai laukta sisteminė baltų religijos ir mitologijos studija „Lietuvių religija ir mitologija“, kurioje G.Beresnevičius rekonstruotuosius religinių vaizdinių kompleksus susistemino ir sujungė į bendrą pasaulėžiūrinę visumą, bandydamas nuosekliai atkurti bendrą lietuvių religijos ir mitologijos vaizdą. Nagrinėdamas tautosakoje išlikusius mitologinius motyvus bei istorinių šaltinių žinias autorius penkiuose šio veikalo skyriuose aptarė pagrindinius lietuvių religijos dėmenis:

–        religinę terminiją,
–        kulto vietų pobūdį,
–        dvasininkų funkcijas,
–        dievų, religinių galių, sielos bei pomirtinio gyvenimo sampratas,
–        bei kosmogoninius ir kosmologinius vaizdinius.

Pasitelkus lyginamąją religijotyrą G.Beresnevičiui pavyko ne tik apčiuopti lietuvių religijos vaizdinių visumos struktūrą, bet tuo pačiu ją įrašyti į Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos erdvėse kadai gyvavusių religijų kontekstą. Jau ankstesniuose savo darbuose bendrais bruožais atskleidęs senosios lietuvių religijos sintetinį pobūdį ir aprašęs jos kaitą religinių reformų kontekste, G.Beresnevičius pirmasis išsamiai nusakė ir atvirkštinio, po krikščionybės ekspansijos įvykusio, senosios religijos destrukcijos proceso etapus tuo būdu sujungdamas priešistoriniuose ūkuose skendinčius mūsų senosios religijos pradus su XX a. etninių tradicijų versmėse ir sinkretiškoje liaudies krikščionybėje glūdinčiais baltiškojo religingumo ženklais (Beresnevičius, 2004a, p. 22-36).

Atskleisdamas senosios lietuvių religijos likimą po krikščionybės įvedimo, G.Beresnevičius  teigė, kad reformuota ir struktūruota oficiali žynių kontroliuojama senoji lietuvių religija arba, kitaip sakant, Lietuvos valstybinė religija po krikščionybės įvedimo ir oficialaus žynių luomo veiklos uždraudimo patyrusi destrukciją palaipsniui perėjo į archaiškesnį religinį lygmenį, kurį G.Beresnevičius įvardijo kaip pagonybė (p. 31) arba kaimo religija (p. 29). Vėliau (XVI antroje pusėje – XVIII pradžioje) krikščionybei spaudžiant įvyko ir pačios pagonybės kaip religinės sistemos destrukcija (p. 31), pasak G.Beresnevičiaus buvo „išmuštas“ šios religijos  „bendruomeninis, socialinis pagrindas“, netekusi bendruomeninio socialinio pagrindo pagonybė susitelkė šeimos apeigų lygmenyje. Vėliau pagonybė perėjo į etnografinę fazę – papročių laikymąsi,  pastarieji įsiskverbė ir į pačios lietuviškos krikščioniškos tradicijos vidų.

Kalbėdamas apie pagoniškos tradicijos tęstinumą XX-XXI amžiuje, G.Beresnevičius straipsnyje „Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę“ rašė: „Tad vienas iš lietuvių religijos legitimacijos, t. y. (įsiteisinimo kaip tradicija) šaltinių, paradoksalu tai ar ne – krikščionybė. Joje lietuvių tradicija tęsėsi. Tęsėsi daugiausia modifikuoto kulto tradicija, ritualai, apeigos. Tęsėsi ir dievų funkcijos. Perkūnas – archangelas, angelas, Elijas, Perkūnas – Dievo tarnas. Visvien šaudantis, griaudėjantis, važinėjantis savo dviratėm vežėčiom. Ir taip toliau – panašių dalykų apstu visame folklore. Tęsėsi medžių, giraičių, pakelių stelų, koplytstulpių kultas.“

Pažymėdamas tokį senosios tradicijos gyvybingumą, senosios religijos reliktų, mitologijos fragmentų, ritualų savitos kosmogonijos ir kosmologijos išlikimą bei pripažindamas, kad per tai ir šių laikų lietuviui yra prieinamas tos pačios šventenybės išgyvenimas, G.Beresnevičius liko ištikimas idėjai, kad jei „šventybė išgyvenama, senoji tradicija gyvuoja“. Taigi, pasak G.Beresnevičiaus senosios tradicijos esmė išlieka potyriuose: „Visos pseudoorientalinės, naujosios meditacijos ir kontempliacijos mokyklos bando, perlauždamos europiečio dvasinį stuburą, privesti jį prie jogos, samadhi, satori ir dažniausiai be rezultatų. Lietuviška gi tradicija atgaivinama be pastangų ir atveda į nuosavą ir universalią religinę regą bei pajautą. Į atpažįstamų esmių teritoriją.“

Gintaras nebuvo sausas mokslininkas, jis reiškėsi ir kaip prozininkas, parašęs apie 500 publicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių literatūrinėje spaudoje bei romaną „Paruzija“. Jis aktyviai bendradarbiavo žurnale „Naujasis židinys“, kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ suspėdavo beveik kiekvienam leidinio numeriui pateikti straipsnį. 1997 m. jam buvo paskirtos literatūrinio žurnalo „Nemunas“ novelistikos bei „Literatūros ir meno“ publicistikos premijos, 2000 m. – Druskininkų poetinio rudens premija už poetinį debiutą (už poeziją eseistikoje) ir Kultūros ministerijos premija už eseistiką. 2001 m. Lietuvos Prezidentas jam įteikė prezidentūros premiją už esė rinkinį Lietuvos istorijos temomis „Ant laiko ašmenų“. Jau po mirties 2006 m. už knygas „Pabėgęs dvaras“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005) ir „Paruzija“ (Tyto alba, 2005) G. Beresnevičiui buvo paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius.

Tragiška mirtis neleido G.Beresnevičiui įgyvendinti daugybės svarbių sumanymų, tarp kurių buvo ir svajone užsiimti senovės runų rašmenų pėdsakų senojoje  baltų kultūroje paieškomis ir ketinimai pradėti baltų ir nacionalinės japonų religijos šinto lyginamuosius tyrimus. Tarp šių religijų G.Beresnevičius matė daug bendro. Ryšium su to paskutiniais gyvenimo metais jis svajojo apie galimybę nuvykti į Japoniją ieškoti kontaktų su kolegomis Japonijoje.

Užsiėmimas mokslu Beresnevičiui netapo savitiksliu kaip daugeliui jo kolegų ių ir sėkmingai besispecializuojančių vienoje ar kitoje mokslinių tyrimų srityje. Savo žinias ir mokslinę patirtį o ir savo tyrimų rezultatus jis visuomet siekė orientuoti ir pasitelkti ieškodamas opių nūdienos problemų sprendimų, priėmimui iššūkių iškilusių savo šaliai ir savo tautai stojusiai į globalių XXI a. išbandymų kelią. Būdamas profesionaliu istoriku ir religijotyrininku, G.Beresnevičius nebijojo imtis kūrėjo vaidmens išdrįsusio ne tik tyrinėti, bet ir tęsti tradiciją remiantis tuo kas pasiekta. Ryškiu tokios kūrybos pavyzdžiu gali būti jo kūrinys: „Imperijos darymas: Lietuvių ideologijos metmenys: Europos Sąjunga ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmojoje pusėje“ (2003), kuriuojis užtikrintai įsiveržė į šiuolaikinio lietuvio sąmonę tarsi žynys įkūnijantis savo žodyje iš protėvių paveldėtas žinias  ir įkvepiantis tėvynainius naudoti šiomis žiniomis  šiuolaikinių mitų kūrimui, sugebantis suvienyti ir nuteikti tautą susitelkimui, išgyvenimui, savo savasties įtvirtinimui ir plėtojimui globalizacijos niveliuojančios kultūras ir suverenitetus akivaizdoje.

Sausas akademinis stilius negalėjo sutalpinti  mokslininko kūrybinių polėkių, todėl jis savo daugelį jausmų ir sumanymų išraiškingai kristalizavo originaliuose ir talentinguose esė, užšifravo romanuose ir atskleidė gausiuose publicistiniuose straipsniuose.

Trumpame aprašyme neįmanoma visapusiškai pristatyti ir įvertinti šio nepaprastai gyvo ir begalo įdomaus žmogaus, išsiskyrusio moksliniu susikaupimu, proto ir logikos drausme, o tuo pačiu ir jaunatvišku azartu, humoru ir neribota vaizduote. G.Beresnevičius buvo laisvu žmogumi ir tuo pačiu labai tolerantišku, tačiau jam buvo svetimas prisitaikėliškumas ir konformizmas  valdžios sistemos ir biurokratizmo atžvilgiu. Už savo nuoširdų abejingą sovietiniams kariniams karinėsVU katedros „mokslams“ jis buvo pakviestas „tarnauti tėvynei“ sovietinėje armijoje (1984), už marksistinės-lenininės filosofijos metodologijos ignoravimą buvo atleistas iš Kauno politechnikos instituto (KPI) Filosofijos katedros (1989 m.), o už paskaitas VDU studentams apie vokiečių teologo, psichoterapeuto ir rašytojo Eugeno Drevermano (Drewermann) kritines idėjas katalikų Bažnyčios atžvilgiu buvo išvarytas iš Kauno Dvasinės Seminarijos, kurioje tuo metu skaitė paskaitų kursą apie lietuvių kultūrą (1995 m.).

Gintaras rašė itin daug. Keldavosi jis 4 val. ryte ir dirbo, dirbo. Nebuvo dienos, kad į akis nepatektų naujas G.Beresnevičiaus rašinys – kur tik pasisukdavai, ką tik atsiversdavai – visur G.Beresnevičius. Atrodė, kad jis rašo ta pačia sparta, kaip ir skaito. Svarbiausia, kad jis nesikartojo, kad nepristigo naujų originalių minčių. Atrodė, kad jame kunkuliuoja kažkoks kūrybos ugnikalnis – tartum istorijos negandų nepaliestame aukure dega Amžinoji ugnis, per kurią jo sielai protėviai teikia savo neužrašytą išmintį – o Gintaras skubiai rašo ir rašo…

Nuorodos:

Beresnevičius G. Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lie­tuvių pasaulėžiūroje. – Vilnius: Gimtinė /Taura, 1990, – 214 p.
Beresnevičius G. Baltų religinės reformos.- Vilnius:1995,Taura, 224 p.
Beresnevičius G. Lietuvių religija ir mitologija: sisteminė studija. – Vilnius: 2004a, Tyto alba, 294 p.
Beresnevičius G. Paruzija. – Vilnius: 2004b, Tyto alba, 291 p.
Vaiškūnas J. Dausų beieškant // Liaudies kultūra. 1991, Nr. 5, p. 30-31. Rec. kn.: Beresnevičius G. Dausos: pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje. – V., 1990.

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (I)
  2. G.Beresnevičius. Žaibuojančios intuicijos ir struktūros
  3. G. Beresnevičius: Senoji lietuvių religija sukūrė Lietuvą
  4. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (I)
  5. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II)
  6. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  7. Didysis prasmės ieškotojas – Algirdas Julius Greimas (1917-1992)

Comments 3

  1. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    Gintaras Beresnevičius dažnai sakydavo “sankabėlė”

    Prieš kokius gal 3 metus Kauno Romainių kapinėse ieškojau jo kapo. Žinojau, kad “įeiti” reikia pro antrus kapinių vartus ir, paėjus į priekį, pasukti dešinėn – kažkur.
    Ties vartais – namelis – šiokia tokia administracija. Ten ir teiravausi, kur rasti tokį ir tokį. Viena moteris (kapinių tvarkytoja) ir sako: “Einam, parodysiu, kaip tik į tą pusę visvien einu, čia netoli”. Beeinant ji trumpai papasakojo, kad ji, dar gyvam jam esant, tame pačiame kape tvarkydavo jo motinos kapą. Kad jis, būdavo, atvažiuodavo kažkur iš Vilniaus ir jos prašydavo prižiūrėti tą jo motinos, šalia kurios dabar jis pats palaidotas, kapą.
    Klausinėjau jos, kaip tas žmogus jai atrodė, kokį įspūdį darė. Ji atsakė, kad jis būdavo labai labai tylus, dovanodavo knygų.

    Manau, Baltams jis ir išliko ta “sankabėle” – savo knygomis.
    Galbūt ta moteris jam taipogi buvo “sankabėlė” – anapusin.

    Atsakyti
  2. savas says:
    9 m. ago

    Per anksti išėjo Gintaras,labai gaila,jis dar būtų sudrebinęs mūsų “aptukusius”smegenis.Šį ŽMOGŲ reikia kuo daugiau populiarinti,nes jis sudėgė SENO TIKĖJIMO aukure,jį pakūrendamas ir apšviesdamas,kad kuo ilgiau tai išliktų mūsų širdyse ir atmintyje.
    DIDELIS AČIŪ JAM!

    Atsakyti
  3. Savijuosis says:
    9 m. ago

    Gal reiketų pasirūpinti naujai išleisti Gintaro Beresnevičiaus, N.Vėliaus darbus, N.Vėliaus redaguotus Lietuvių mitologijos 1-4 tomus ? Tikrai juntamas nemažas tokių knygų poreikis .

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

2020 12 27
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)

2020 12 24
Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

2020 12 21
Geminidai 2013 m. | wikipedia.org nuotr.

Šiąnakt Dvyniai pažers daugiausia meteorų. Stebėkite žvelgdami į dangų arba internetu! (tiesioginė transliacija)

2020 12 13
Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos

Seimas atmetė socialdemokratų siūlymą dėl vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis (video)

2020 12 10
Andžejus Duda ir Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Kaimyniški santykiai ar nuolaidžiavimas Lenkijai?

2020 11 28
Užmaršties laiką priminus

Užmaršties laiką priminus

2020 11 24
B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga

J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama

2020 11 18
Vėlinės | neriesparkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Visų šventė (video)

2020 11 02
Pagerbimo vieta visiems partizanams atminti | A. Jendovickio nuotr.

T. Gutauskas: Esu dėkingas likimui už galimybę sukurti šį memorialą

2020 10 15
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
8
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba – vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje. Jos ypatinga reikšmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ar valstybė pakankamai rūpinasi valstybine...

Skaityti toliau

A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 24
4
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvių kalba – valstybinė kalba, kurios išskirtinė reikšmė įtvirtinta mūsų šalies Konstitucijoje, tad kodėl viešojoj erdvėje vis dažniau matome angliškus...

Skaityti toliau

Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 21
7
Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

Jupiterio ir Saturno suartėjimas | earthsky.org nuotr. Gruodžio 21 d., tamsiausią metų naktį, Žiemos saulėgrįžos dienos...

Skaityti toliau

Šiąnakt Dvyniai pažers daugiausia meteorų. Stebėkite žvelgdami į dangų arba internetu! (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 13
2
Geminidai 2013 m. | wikipedia.org nuotr.

Geminidai 2013 m. | wikipedia.org nuotr. Naktį iš gruodžio 13-osios į 14 d. numatomas pačio gausiausio...

Skaityti toliau

Seimas atmetė socialdemokratų siūlymą dėl vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis (video)

by Ditė Česėkaitė
2020 12 10
47
Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos

Valstybinės kalbos gynėjų piketas | S. Žumbio nuotr. Gruodžio 10 d. Seimas po pateikimo atmetė Seimo...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  • Bartas apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą
  • Per daug išleidžiate? Apsipirkimo įpročius galima pakeisti
  • Kauno žiemos pramogų erdvėse – nauji įspėjimai
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas
  • Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3751; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2178; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1765; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1621; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1356; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1321; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Šiaip apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Kelių policija primena svarbiausias žiemos vairavimo taisykles
  • Bartas apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
M.Golovatovas. AFP/Scanpix nuotr.

Austrai pripažįsta, kad rusų diplomatai M.Golovatovui skyrė ypatingai didelį dėmesį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai