Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (I)

Gintaras Beresnevičius, www.alkas.lt
2010 10 21 02:27
6
Gintaras Beresnevičius
Gintaras Beresnevičius
Gintaras Beresnevičius

Skelbiame iki šiol neskelbto diskusinio religijotyrininko Gintaro Bereresnevičiaus (1961-2006) straipsnio I dalį. Šį straipsnį  jis buvo paprašytas specialiai parašyti 2003 m. numatytam išleisti leidiniui „Senieji baltų simboliai šiandien“. Leidiniui taip ir neišėjus į dienos šviesą straipsnis liko neišspausdintas, www.alkas.lt

Senovės lietuvių religija neegzistuoja ir jos neprikelsime; šią tezę esu gynęs ir toliau negaliu sakyti, kad mano nuomonė čia yra labai jau pasikeitusi. Vis dėlto gyvybingas senosios tradicijos tęsėjų judėjimas leistų kiek kitaip peržiūrėti „legitimacijos“ sampratą kaip ir dar kelias įprastines sąvokas, sakykime „tradicija“, „tąsa“ ir pan. Visų pirma senoji lietuvių religija nėra tas pats, kas „tradicija“, tai tradicijos dalis. Šiuo metu ji gali būti atsekama tik reliktiškai. Teisiškai legitimuoti ją vargiai galima. Turiu omenyje šiandien. Tačiau yra kitokių legitimacijos kelių, aplinkinių, bet einančių link tikslo, link tradicijos tęstinumo. Tačiau išsiaiškinkime sąvokas.

Tikroji senovės lietuvių religija, apie kurią mus pasiekia šaltinių duomenys (skurdūs ar neskurdūs galima ginčytis – apie slavus ar ugrofinus tokių duomenų daug mažiau) yra ta, kuri buvo oficialiai išpažįstama XIII-XIV a., iki pat XV a. pradžios, Žemaičių krikšto. Ji buvo pakirsta. Ir kas po šio nukirtimo baigėsi, nutrūko?

Nutrūko karių ir valdovų religija, oficialioji Lietuvos valstybinė religija XIII-XIV a. Tąsa skirtingomis formomis skirtingais laikais skirtinguose visuomenės sluoksniuose vis dėlto vyko ir nelabai žinome, kiek autentiškai ta „tąsa tęsėsi“.

Senosios tradicijos tąsa ir atmainos galėjo būti skirtingos provincijoje ir miestuose, viename regione ir kitame, suprantama, jau visiškai suprantama, jog tąsa buvo skirtinga laike. Ir negalima nepastebėti, kad nutrūkus karių ir valdovų religijai, oficialiajai valstybinei Lietuvos tradicinei religijai, dar kai kas tradicijoje liko.

Kas užgeso ir kas trunka? 

Tačiau kas tęsėsi? Senoji religija XIII-XIV a. buvo specialus darinys. Tai aristokratų ir karių religija, kitokia ji negalėjo būti; ji šaltiniuose išnyra būtent kaip tokia. Manyti, kad tos religijos sukurta ideologija ir jos gaivinti mitai tiesiogiai prasitęsė į vėlesniuosius amžius, neturėtume. Valstybinė religija turi savo bruožus.  Tarkime, struktūruotą ir unifikuotą panteoną. Oficialius mitus, dinastines legendas, karingus dievus ir pan.

Jai išnykus (kartu su visu elitu) mitai, jeigu jie ir veikė toliau, buvo perprasti naujai ar užmiršti ar pervesti į pasakas/sakmes. Tai nereiškė, kad tie mitai „nebeveikė“ ar prarado visą savo religinį-emocinį užtaisą. Pasakos tebeturi savo paslaptis, jos visiškai paveikios dar ir dabar. Be to, net Holywoodo filmai gaminami pagal stebuklinės pasaakos modelį. Nieko naujo čia neišrasi.

Tradiciją perėmė ir modifikavo valstiečių luomas. Kai ką jie turėjo perimti iš senosios oficialiosios, tačiau tikrai ne jos visumą. Tradicija įgavo naują pavidalą ir reiškėsi kitokiais būdais.

Dievai išėjo, bet išėjo ypatingu būdu; dievai nemiršta, jie pereina į užslėptį. Kultas buvo nutrauktas, vietiniai aukojimai prie akmenų, medžių, kurį laiką tebevyko, bet greitai iš jų liko ritualai, galiausiai apeigos o dar vėliau – susiliejo su krikščioniškomis šventėmis. 

Pirmas legitimacijos atvejis – sinkretizmas 

„Įsiliejo į jas“ tarti gal nebūtų tikslu. Būtent „susiliejo“. Dažna šventė, ar Joninės/Rasos ar Jurginės/Jorė ar Velykos šiandien vidutiniam ar ir nevidutiniam lietuviui rodosi kaip viena ir ta pati šventė. Įvyko sinkretizacija. Dabar dažnas mokslininkas visiškai sąžiningai negali pasakyti kad tas elementas būtinai atėjo iš pagonybės, o tas iš krikščionybės, ir taškas. Galų gale daug kas atėjo į Lietuvą per skirtingus vektorius – krikščionybė galėjo atnešti kažkokį vaizdinį perėmusi jį iš romėnų mitologijos ar net (tarpiniais keliais) iš egiptiečių ar Artimųjų Rytų religijų. O lietuviai šituos dalykus galėjo gauti tiek iš krikščionybės, tiek, juos gaudami, pilnai atpažinti kaip „savus“. Sakykime, indoeuropietiškos kilmės. Nebūtinai sąmoningai, bet išjausdami. Atpažindami. Ir krikščioniškos šventės ne veltui persipynusios su pagoniškomis. Ir atvirkščiai.

Lietuvoje įvyko sintezė, sinkretizacija. Ir galimas dalykas, ne vien per trumpą, siaurą krikščionybės-pagonybės jungtį. Ir viena ir kita tradicija nešėsi Europos ir Eurazijos pagrindus, ir čia įvyko ne tiek dviejų religijų, bet keleto religinių tradicijų jungtis. Kas pasakys, kad lietuvių katalikybė yra gryna katalikybė – ji pilna ir votų, ir po šiandien šventų šaltinių, ir kryžių pakelėse, ir akmenų. Tik atributika pasipildžiusi – prie švento akmens ar šaltinėlio matome Mariją – bet taip ir turi būti; mylinti Deivė, kurios vardas skirtingais laikais įvairuoja, o esmė išlieka, ir turi apsireikšti prie šaltinių, medžių, akmenų.  Ten, kur tyra gausa.

Tad vienas iš lietuvių religijos legitimacijos, t. y. (įsiteisinimo kaip tradicija) šaltinių, paradoksalu tai ar ne – krikščionybė. Joje lietuvių tradicija tęsėsi. Tęsėsi daugiausia modifikuoto kulto tradicija, ritualai, apeigos. Tęsėsi ir dievų funkcijos. Perkūnas – archangelas, angelas, Elijas, Perkūnas – Dievo tarnas. Visvien šaudantis, griaudėjantis, važinėjantis savo dviratėm vežėčiom. Ir taip toliau – panašių dalykų apstu visame folklore. Tęsėsi medžių, giraičių, pakelių stelų, koplytstulpių kultas.

Skaityti toliau:

G.Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II) 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Nargėlaitė. Apie Ugnies reikšmę atgimimui
  2. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Luotinykas says:
    10 m. ago

    Jei paklaustume, ar galima atgaivinti senovės graikų ar indų matematikos metodus? Kodėl gi ne, jei tik panorėtum, juk viskas ten suprantama – tradicija juk yra supratimas, o ne mėgdžiojimas. O religinės tradicijos? Būčiau linkęs atsakyti „Taip“, jeigu iš esamų duomenų ją galima suprasti ir jeigu tai, ką supratai, tau patinka. Neigiantieji turbūt tradiciją laiko kažkokia magiška „tąsa“, arba ko nors nusupranta, arba mano esą negana duomenų. Jie turėtų aiškiai pasakyti, KO nežino, nesupranta ir net nemato būdo kaip tai padaryti.

    Atsakyti
  2. Rastenis says:
    10 m. ago

    Viskas kaip ir neblogai, ką Gintaras Beresnevičius A+A sako, tik veltui jis joga ir kt. dalykais nepasinaudojo – būtų nevartojęs alkoholio, turėtų sveikesnę širdį ir dar daug mums naudingų mokslinių tyrinėjimų būtų paskelbęs.

    Atsakyti
  3. Rasteniui says:
    10 m. ago

    Negaliu, nu pikta man at tokių kaip jūs, Rasteni :). Čia jau Jo reikalas kaip jis į Dausas pateko. Patikėkit manim, Jis apie jas daugiau žinojo nei jūs kada nors žinosit iš jogos. Užuot paminėję tą Didį Žmogų gražiu žodžiu, siūlot jam masinio vartojimo prekes..
    Šiaip labai pasiilgau skaityt taip, kaip rašė Jis, ačiū už galimybę.

    Atsakyti
  4. Rastenis says:
    10 m. ago

    Aš irgi labai išgyvenau, kai Gintaras mirė. Didelė netektis. Didelis protas ir dvasia. Darėm daug, kad išsaugotume Lietuvai tokį žmogų, bet… Buvom draugai, bendraminčiai daug kur. Tik aš – toks sveikatos jogą praktikuojantis “lietuvninkas – abstinentas”, Vydūno ir Valančiaus sąjūdžio pasekėjas, o Gintaras kitaip, “europietiškai” atsipalaiduoti mėgdavo. Kad ją kur, tą prasigėrusią Europą. Na, gal neopagonybėje bus kitokios nuostatos, neleisim degtinei suėsti talentingų protų ir širdžių. Gintaras pats dažnai man sakydavo:”Lietuvių bėdos prasidėjo tada, kai karčemų lankai ir vokiečiai pristatė, o carai mūsų savastį degtine užpylė. O gal tyčia taip buvo daroma?”
    Perduodu jo žodžius, nes, kiek Gintarą pažęstu, žinau, kad jis to norėtų.
    O jums tepasakysiu, kad ant ko nors pykdamas, pirmiausia pažiūrėkit, ar gero žmogus linki, ar teisingus žodžius sako.

    Vėlinės tuoj. Ilsėkis, Gintarai, ramybėj. Mylim ir gerbiam Tave ir Tavo klaidų pasižadam nekartoti.

    Atsakyti
  5. Ričardas says:
    10 m. ago

    Tai jau Taip taip .
    Pykčiu nedaug ką pasieksim
    Kažkodėl daug kas keistai supranta yogos prasmę , juk skirtingų jos rūšių esama ..
    O alkoholizmą gal irgi galima prie yogos rūšių priskirt alko-yoga pavyzdžiui… :}
    juokauju

    http://www.delfi.lt/news/daily/hot/amerikietis-pastorius-pavadino-joga-velnisku-uzsiemimu.d?id=37667699

    Ramybės visiems.
    Ramių Vėlių …

    Atsakyti
  6. drungis says:
    10 m. ago

    spiritus contra spiritum

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

2021 02 02
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

2021 02 01
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
„Ruonių maudynės“ | organizatorių nuotr.

Žinia „ruoniams“: Palangoje kasmetinės „Ruonių maudynės“ šiemet neįvyks

2021 01 06
Alkas.lt nuotr.

K. Platelis. Į vaiskią šviesą – pagal širdies žemėlapį

2020 12 28
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

2020 12 23
Kernavės muziejaus po atviru dangumi dūminė pirtis | V. Daraškevičiaus nuotr.

A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai

2020 12 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07
Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Komentaro TV apie A. Simanonytė. Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?
  • Pasiklydau ir kitus klaidinu apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Įtarimas pasitvirtino? apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima
  • Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
  • Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai
  • Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1240; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 959; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 606; komentarų: 11
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį peržiūrėta: 479; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 16
3
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

Dabar Užgavėnės – tėra „žiemos išvarymo“ ir žaismingų pasilinksminimų bei pramogų diena, tačiau taip buvo ne visada. Tokia ši šventė...

Skaityti toliau

G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 02
4
G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

Per Kalėdas Minske išleista žinomo lietuvių religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus (1961-2006) knyga „Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje“ išversta į...

Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 01
1
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

Vasario 2-oji – Perkūno diena. Kuo svarbi ji mums, lietuviams? Yra nedaug dienų metuose, kurios būtų atpažįstamai susietos su Dievų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Komentaro TV apie A. Simanonytė. Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?
  • Pasiklydau ir kitus klaidinu apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Įtarimas pasitvirtino? apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Pajūrietis apie Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
Kitas straipsnis

Lietuvos užsienio reiklaų ministerija įspėjo Lenkijos ambasadorių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai