A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio) (23)

Arvydas Juozaitis

Arvydas Juozaitis

53 Seimo nariai mano, kad jau priimtas ir prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytas lenkų tautinei mažumai nepatikęs Švietimo įstatymas gali prasilenkti su Konstitucija. Seimo nariai siūlo prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Ar šis prašymas susijęs grynai su netobulos juridinės technikos dalykais, o gal čia galima įžvelgti naują diskusijų dėl jau priimto įstatymo galimybę? Birželio 22 d. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie tai kalbėjo Seimo nariai Arūnas Valinskas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Jaroslavas Narkevičius, filosofas Arvydas Juozaitis, politologas Andrius Bielskis.

Filosofas Arvydas Juozaitis „Žinių radijui“ teigė, kad problemų dėl to, kiek ir kokių dalykų turėtų būti mokoma valstybine kalba tautinių mažumų mokyklose, kyla ir Latvijoje, tačiau latviai gana griežtai jas sprendžiantys, nes, vykstant globalizacijos procesams, tai yra valstybės gelbėjimo klausimas.

„Žinoma, tokių problemų iškyla ir Latvijoje, ir jos yra įsisenėjusios, bet reikia turėti galvoje, kad latviškosios Latvijos yra tik pusė, ir Latvijoje jie tas problemas sprendžia gana griežtai. Jau paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jie priėmė įstatymą, kuriuo įvedė visose tautinių mažumų mokyklose latvių kalbą, o 2004 m. priėmė įstatymą, kad 40 proc. dalykų visose Latvijos mokyklose turi būti mokoma latvių kalba. Iš esmės ja mokoma jau 60 proc., o birželio 9 d. kaip tik baigėsi parašų rinkimas referendumui dėl visų mokyklų pervedimo į latvių kalbą. Bet referendumas baigėsi nesėkmingai, parašų surinko tik 123 tūkst., o reikėjo 150- ies. Bet ta padėtis nenurims, – įsitikinęs A.Juozaitis. – Viskas labai akivaizdu, valstybė nyksta, o palikti vidurines mokyklas – pagrindinę grandį – be valstybinės kalbos, žvelgiant į ateities emigraciją, gali įsisukti tokie procesai, kad mes jų nebesustabdysime. Taigi tautinės mažumos, kurios ir pačioje Latvijoje yra gana agresyvios, turi suprasti, kad tai – valstybės gelbėjimo klausimas“.

Dėl Lietuvos lenkams esą nepalankaus Švietimo įstatymo vykstančius protestus A. Juozaitis vadina katino ašaromis, palyginti su tuo, kas vyko Latvijoje.

„Pasižiūrėjus kad ir 2003-ųjų metų vaizdo medžiagą, tai Rygos centras buvo užplūstas rusiškų mokyklų. Čia ėjo dešimtys, gal net šimtai tūkstančių, buvo pakviestos rusiškos roko grupės, skambėjo dainos, kad čia jau kaip Staliningradas, delegacijos važiavo ir į Maskvą, ir į Strasbūrą, bet Latvijos parlamentas nepasidavė, – pasakoja A.Juozaitis. – Taigi mūsiškių protestai yra katino ašaros palyginti su tuo, kas čia darėsi. Bet tvirta politinė pozicija viską subalansavo, ir tie jaunuoliai, kurie tuomet priešinosi, dabar mielai šneka latviškai ir nėra praradę savo šeimos kalbos“.

Pasak filosofo, Europoje vyksta mažesnių valstybių nykimo procesas ir kiekviena mažesnė valstybė šį pavojų jaučianti, o jei nyks ir kalba, mažųjų valstybių likimas galintis būti liūdnas. Taigi pastaruoju visos valstybės akcentuoja savo valstybinę kalbą.

„Vilnija, sakydama, kad dabar jaunuomenė neįsijungs į aukštąsias, po penkerių metų jau turės argumentą, kad aukštosios jau dėstoma angliškai, tai kam apskritai ta lietuvių kalba. Mes neturime laiko laukti, reikia stiprinti valstybinės kalbos gelbėjimą,“ – įsitikinęs A.Juozaitis.

Pasak jo, nesimokyti valstybės kalbos – viduramžiškas nusiteikimas.

„Nesimokyti valstybinės kalbos man apskritai atrodo viduramžiškas nusiteikimas, – nežinoti dviejų trijų kalbų dabartinėje Europoje, ypač mūsų pakraštyje,“ – sako A.Juozaitis.
Jis mano, kad Lietuva lenkų ir toliau bus puolama, o lietuvių ir lenkų santykiai gali dar pablogėti. A.Juozaitis priminė Levo Tolstojaus žodžius, kad beprotybė turi savo logiką vystytis.

„Arogantiški Lenkijos ministrai, jau įteigę net prezidentui savo terminologiją, Lietuvą puls ir toliau“, – įsitikinęs A.Juozaitis.

Pprieš savaitę europarlamentaras V.Tomaševskis ir būrys – 26 jo kolegos – dėl autochtoninės lenkų mažumos teisių apsaugos apskundė Lietuvą visiems ES vadovams.

Laiške buvo prašoma apginti esą drastiškai pablogėjusias lenkų mažumos teises, įpareigoti Lietuvos valdžią laikytis ES įstatymų tautinių ir etninių mažumų teisių apsaugos srityje bei paraginti Lietuvos valdžią nustoti vykdyti Lietuvos lenkų tautinę mažumą diskriminuojančius veiksmus.

Klausykite visos birželio 22 d. „Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ garso įrašo:

Žinių radijas, www.delfi.lt, www.alkas.lt

Kategorijos: Garsai, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Vaizdai ir garsai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *