Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Mes baltai

A.Juozaitis. Latvija-Lietuva: paskutinis šansas (II)

www.alkas.lt
2011 01 06 09:43
6

Arvydas Juozaitis, „Respublika“   

TSRS laikais mažose Talino inteligentų virtuvėse sklandė anekdotas apie Estijos TSR televizijos diktorių, kuris įsidrąsinęs paskelbė Estijos nepriklausomybę. Po minutės kitas estas, Raudonosios Armijos leitenantas, kareivinių kieme paskelbė karą Suomijai. Tada dar po minutės į gatvę išbėgo dizainerių mokyklos studentai ir iškėlė šūkius: „Mes pasiduodame!“ Toks buvo anekdotas. Jį prisiminiau Naujųjų metų naktį, kai estai visa galva panėrė į euro finansinę zoną. Tikriau sakant – pagaliau iš tikro pasidavė Suomijai.   

Anekdotus reikia prisiminti, antraip nepajusi, kai tapsi juokingas. Dabartinių Lietuvos ir ypač Latvijos politikų akys, žiūrinčios į Estiją,  eiliniam piliečiui atrodo įtartinos. Net gaila buvo A.Kubiliaus su V. Dombrovskiu, kurie kaip mokinukai bandė įnerti į estų premjero A.Ansipo šlovės spindulių aureolę. O tuo tarpu blaiviai žvelgiant aišku, kad mums su latviais nėra ko staipytis. Estijos kelio mes nepakartosime, antros Suomijos nėra ir nebus. Galėtume pasiduoti jos naujai provincijai, tai pačiai Estijai… Bet tai jau anekdotas, ne gyvenimas.          

Todėl kalbant rimtai reikėtų pasidžiaugti, kad 2011 sausio 1 d. rytinė Baltijos pakrantė atgavo tapatybę, pagaliau tapo savimi – liko tik dvi Baltijos sesės. Dvi baltų tautos. Didieji baltai. Tai gali tapti  naujosios eros pradžia latviams su lietuviais.   

Kaip atsisveikinsime su Livonija?    

Gali tapti nauja pradžia, nes stabdžių tarsi nėra. Tačiau tarp mūsų stovi Livonijos istorija, ir tai ne juokas. Latviai su estais buvo sumesti į vieną valtį vardu „Livonija“ ir atplaukė ja iki pat XX amžiaus. Dabar jie netenka kompaniono, o tai – stresas. Buvo keistas, dažnai suprantamas bičiulis, ir ūmai neliks?   

Tuo tarpu nuo savojo lietuvių-žemaičių-žemgalių-kuršių kamieno mūsų broliai gerokai ataušo, net apvokietėjo. Šitai akivaizdu. Antai praėjusių metų liepą, kai Lietuva iškilmingai minėjo Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejų, Latvijoje apie jį nebuvo pasakyta nė žodžio. Net liepos 15 dieną nė vienas Latvijos TV kanalas, nė viena radijo stotis, nė vienas laikraštis nepranešė apie šią didžią datą. Lietuviui plaukai šiaušėsi. Maža to: latviai anekdotiškai-liūdnai paminėjo kitą tos pačios dienos jubiliejų. Žiniasklaida plačiai prisiminė, kaip lygiai prieš 300 metų, liepos 15 d., į Rygą įžengė Rusijos caro Petro I armija. Pasirodo, laisviems latviams,  kasdien šimtus kartų tariantiems krievu okupacija, tos okupacijos pradžia – šventė? Juokas pro ašaras. Bet… o kaipgi? Juk Žalgirio mūšyje latvių senoliai buvo kitoje pusėje, Livonijos gretose, ir kartu su teutonais gavo nuo mūsų į kailį. Kvapą gniaužiantis faktas? Ne istorija kaip faktas, o dabartis!   

Bet ir mes atsikertame. Lietuviai niekuomet nesupras, kodėl latviai Vokietijos Trečiojo reicho armijoje turėjo per 100 000 (!) vyrų vokiškomis uniformomis. Net elitinius latviešu Waffen SS legionierius, kurie sudarė kovingas 15 ir 19 divizijas. Mums, generolo P.Plechavičiaus ir Vilniaus bei Kauno mokytojų pastangomis sugriovusiems vokiečių planus sukurti legionierių armiją, ir šiandien neaišku, kodėl latviai taip lengvai pasidavė? Juk ne keli tūkstančiai prisiekė Hitleriui, o kone kiekvienos šeimos jaunas vyras! Tai ne juokas. Kodėl? Galime atsakyti: todėl, kad bolševizmo akivaizdoje latviuose atgimė Livonijos dvasia, paklusimo vokiečiams instinktas, ir jie stojo po vokiečių vėliavomis kaip po savomis. Lietuviams, išgyvenusiems Žalgirį, tai – gryna anomalija, latviams – ne. Todėl latvius ir šiandien geriau supranta estai, Livonijos likimo draugai, kurie tais pačiais 1943 metais suformavo savo Waffen SS legioną. Štai kokia liūdna istorija.         

Istorija reikalauja išmintingo sijojimo. Nes perdėjus akcentuoti skirtumus bendros lietuvių-latvių tapatybės nepažadinsime. Ir šlubuosime kiekvienų kovo 16-ąją, kai didžioji latvių dalis tylom ir garsiai mini „Legionierių dieną“.   

Dėkui dievams, kad abu Seimai 2000 metų sandūroje priėmė rimtą nutarimą: švęsti Baltų vienybės dieną rugsėjo 22 d. – bendrą Saulės mūšio pergalę 1236 m. Ir tikrai dega laužai nuo Rygos Bastiono kalnelio iki pat Prūsijos.   

Saulės mūšis, dail. Augustas Ramonas
Saulės mūšis, dail. Augustas Ramonas

 

Dabartis – žmonių kultūra    

Nūnai Latvijoje registruoti per 31 000 lietuvių, Lietuvoje – dešimt kartų mažiau latvių. Todėl  nestebina ir faktas, kad lietuvių „Maxima“ užėmusi beveik pusę kaimynų maisto prekių rinkos, o mūsų verslininkų investicijos prašoka Latvijos investicijas Lietuvoje dešimteriopai. Latviai į šią lietuvių ekspansiją žiūri nuolankiai, net su simpatija: vis kone savas atėjo. Prisiminus prieškarį, dabar apsikeista vietomis. Ir TSRS laikais džiaugėsi lietuviai, kai latvis M.Tenisonas 1966-1972 vadovavo Kauno dramos teatro pantomimai (ši istorija baigėsi susideginus R. Kalantai.)   

Žinoma, yra ir deguto šaukštų. Antai šių laikų kino meistras M. Martinsonas, Lietuvoje sukūręs šeimą, o galop ir filmą „Nereikalingi žmonės“, pernai grįžo į savo pirmąją tėvynę. Ir čia pat viešai pareiškė: „Lietuviai yra bjauresni (negantāki) už latvius“. Įžeidimas? Žinoma, ypač draugams, likusiems Vilniuje. Tačiau pagalvokime ir kitaip: vyras nugyveno pas mus du dešimtmečius, vaiką Lietuvai paliko. O ir apskritai, ar būna draugystė be dūmų?   

Tarpusavio užgauliojimus galima ir vežimu vežti. Tarkime, ant Rygos šaligatvio išgirsime kaltinimų Lietuvai dėl Būtingės, dėl Ignalinos, dėl nepasidalintos naftos po Baltija. O Vilniuje prisiklausysime apie „raudonuosius latvių šaulius“, atvedusius Leniną į valdžią. Priekaištų ir užgauliojimų apie „žirgo galvas“ (beje, posakį abi tautos taiko viena kitai) yra ir bus. Tačiau svarbiausia, kad santykiai plėtotųsi. Ši tendencija akivaizdi, ji yra didžiausias ateities pliusas.     

Ekonomika ir ateities šansas    

Ką tik „Latvijas Gāze“ pasirašė su Rusijos gigantu „Gazprom“ labai palankias sutartis ir dujos latviams bus tiekiamos su 15% nuolaida. Beveik tuo pat metu Lietuva kreipėsi į Eurokomisiją, kad ši užstotų mus nuo „Gazpromo“ šantažo. Įspūdinga „bendra Baltijos politika“, nosimi arianti sieną. Ji gali nutildyti net demagogus iš „pasileidusios rinkos“ institutų, kurie taip pat turi suprasti: jų rinka baigėsi, nes energijos šaltiniai – ne iš rojaus teka. Būtina aiški ir tvirta valstybinė pozicija, nauja Lietuvos-Latvijos „sutartinė“. Dabar gi kiekvienas plyšaujame gaidžio balsu ir baigiame užkimti. Vieni užsidarę Ignaliną ir padovanoję amerikiečiams-rusams-lenkams Mažeikius, kiti sužlugdę Rygos uostus ir geležinkelius. Reikia skubiai kurti dviejų valstybių Ekonominę, Santarvės ar kokio kito vardo komisiją, kuri su Vyriausybių įgaliojimais bendrautų su Eurokomisija. Ir su Maskva. Ir su Skandinavija, ir su Varšuva. Antraip mus po vieną nustekens visokio plauko „investitoriai“.   

Žinoma, reikia pagalvoti ir apie bendrą valiutą. Tarkime, „Baltą“. Šiuo metu šis pasiūlymas gali pasirodyti juokingas. Tačiau! Kodėl ES narė Švedija neatsisakė savo pinigo? Ir kodėl kita ES narė Danija sugeba taip pririšti savo kroną prie euro, kad palieka erdvės nacionaliniam „plaukiojančiam“ valiutos kursui? Lietuvos-Latvijos ekonominė konfederacija būtų tarpinio dydžio – tarp Švedijos ir Danijos.      

Deja, kai prabylame apie pinigus, reikia ir baigti. Tačiau baigdami pasakykime, ko nesako nė viena Lietuvos ir Latvijos vyriausybė. Jos nesako, kad romantiški pasakojimai apie mistišką euro ateitį – nebaigta pjesė mechaniniam pianinui. Tie pasakojimai išduoda nacionalinį interesa. Kai politikai kalba apie naujus įsipareigojimus, jie kalba apie menkus įsipareigojimus savo šaliai. Atsakomybės nusimetimą nuo savų pečių. Nes reikia pagaliau pranešti, kad Lietuvos ir Latvijos nacionaliniai bankai nebebus reikalingi – neliks fiskalinės politikos. Valstybės bus dar mažiau. Tačiau, žinoma, politikams – mažiau atsakomybės, o alga didesnė. Ir jie ims  akiplėšiškai „spręsti“ biudžeto problemas badydami pirštais į „blogą Briuselį“. Prasidės ta pati mistika, kuri sugriovė TSRS imperiją.   

Aukso veršis, kaip prisimename, gražus tik ant postamento. Vadinasi, prie jo geriau nesiartinti. Ar sugebėsime atsispirti magnetiniam jo spindesiui? Tik susiėmę už rankų. Lietuva su Latvija. Latvija su Lietuva.   

Skaityti:
A. Juozaitis. Lietuva-Latvija: paskutinis šansas (I)   

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Juozaitis. Lietuva-Latvija: paskutinis šansas (I)
  2. A. Juozaitis.Tauta iš žodžių, arba Es runāju latviski (audio, video)
  3. A. Juozaitis. Sapnis par Latviju (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kalvis says:
    11 m. ago

    Nesijaučiu specialistu, bet kai perskaitau “lietuviška Maxima”, tai labai pasimetu. Maksima yra tiek pat “lietuviška” kaip ir lietuviška melioracija. Tai savotiškas nacionalinės kultūros genocido produktas. Kažkokie fruktai prifarširuoti E, GMO ir visokiausių chemikalų, kurie atsirado lietuvos “politikams” sužlugdžius lietuvių žemės ūkį.Žinote, jeigu stribas rankoje laiko lietuvišką vėliavą, tai dar nereiškia kad jis ne stribas. Kai autorius aktyviai sportavo, reikia manyti kad vengdavo pirkti maisto produktus iš chemijos kombinato? Lietuviškai šnekant nereikėtų internacionalinių prekybcentrių vadinti lietuviškais.

    Atsakyti
  2. Edvardas says:
    11 m. ago

    Valio už žodį. Mintis -> Žodis -> Veiksmai

    Latvija-Lietuva mūsų ateities kelias. Nuo jo pradėkime! Juk kito kelio neturime, pradėkime šiandien!

    Lietuviai Latviai seniausios Europos kalbos nešėjai privalo laikytis greta.

    Atsakyti
  3. Edvardas says:
    11 m. ago

    Taip pat noriu pasiūlyti pergalvoti naujojo mūsų pinigo pavadinimą. Pavadinimas Baltai juk yra mums svetimas. Tad negerai vadinti svarbių mums dalykų nesuprantamais, svetimais žodžiais. (Baltai nuo angl. Belt-diržas) Atneš mažiau gero.

    Galvokim kitą. Sutikčiau su -Aistis, manau Baltas tikrai netinka.

    -Aistis
    -Varinis
    -Žalvarinis
    -Gintaras
    -..

    Atsakyti
    • Ievaras says:
      11 m. ago

      -Ašmontas (aš turtas), šį žodį, atrodo, dar vartoja Punsko lietuviai.

      Atsakyti
      • Edvardas says:
        11 m. ago

        Patinka. Kuo daugiau į savastį – tuo mes stipresni. Tuo sunkiau valdomi kitų. Tuo laimingesni. ..

        Atsakyti
  4. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    11 m. ago

    Lietuva – XIII amžiuje neokupuotos baltų žemės. Latvija – XIII amžiuje okupuotos baltų žemės.
    Būtina galvoti apie bendrą valstybę ar dviejų valstybių federaciją. Atkurti XIII amžiuje buvusius etnografinius regionus, kurie šiuo metu yra perpjauti per pusę – Kuršą, Žiemgalą, Sėlius. Toliau bendrai kurti lietuvių ir latvių kalbos naujadarus, kurie būtų vienodi abiejose kalbose.
    Bendra valiuta neišvengiamai taps EUR – tokia realybė ES.

    Pradžiai tiek. Vėliau bus galima galvoti apie prūsų kalbos atkūrimą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

2022 05 02
Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

2022 04 14
Pokalbis prie apskritojo stalo – istorinis Palangos prijungimas prieš 101 metus

Pokalbis prie apskritojo stalo – istorinis Palangos prijungimas prieš 101 metus

2022 03 24

Aštuonių Europos valstybių Prezidentai reiškia paramą Ukrainos narystei ES

2022 03 01
A. Medalinskas. Apie mūsų istoriją, labai svarbią ir šiandien

A. Medalinskas. Apie mūsų istoriją, labai svarbią ir šiandien

2022 02 21
Nuspręsta tęsti Valstybės Nepriklausomybės stipendijos teikimą

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Marijušui Antonovičiui

2022 02 10
Seimo atstovai Baltijos Asamblėjos komitete aptarė pandemijos padarinius

Seimo atstovai Baltijos Asamblėjos komitete aptarė pandemijos padarinius

2022 02 08
Liudvikas Narcizas Rasimas | asmeninė nuotr.

L. N. Rasimas. Prūsijos bumerangas

2022 01 31
URM apklausa: geriausi santykiai su Latvija, Estija, JAV, Vokietija, Ukraina, Lenkija, o pagrindinis saugumo garantas – NATO

URM apklausa: geriausi santykiai su Latvija, Estija, JAV, Vokietija, Ukraina, Lenkija, o pagrindinis saugumo garantas – NATO

2022 01 13
V. Bagdonas ir E. Esenvaldas apie Sausio 13-osios įvykius

V. Bagdonas ir E. Esenvaldas apie Sausio 13-osios įvykius

2022 01 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 18 14:25

2022 05 18
Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
Lietuvoje

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

2022 05 18
Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
Lietuvoje

Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms

2022 05 18
Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas
Lietuvoje

Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

2022 05 18
Gitanas Nausėda ir Ilhamas Alijevas | prezidentas.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui

2022 05 18
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Notarų paslaugos – ir mišriuoju būdu

2022 05 18
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Įkūrusiems verslą ukrainiečiams – 2 mln. parama

2022 05 18
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Lietuvoje

Krizių centruose daugės paslaugų

2022 05 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jonas apie Prasidėjo Lietuvių kalbos dienos. Sostinės vėliava perduota Šakiams
  • nuomonė apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • P.Skutas apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • Senis apie Gamtos mokslų ateitis – kaip ugdyti mokinių susidomėjimą, kad netrūktų šios srities žinovų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 18 14:25
  • Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai
  • Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
  • Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 498; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 482; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 476; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 458; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 388; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 370; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

by daiva
2022 05 02
1
Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

Gegužės 1 dieną, 12.40 val., kaip ir buvo numatyta, pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL. Šiandien naująja dujų...

Skaityti toliau

Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

by daiva
2022 04 14
2
Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Ukrainoje. Trečiadienio popietę šalies vadovas kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos Prezidentais Kijeve...

Skaityti toliau

Pokalbis prie apskritojo stalo – istorinis Palangos prijungimas prieš 101 metus

by Kristina Aleknaitė
2022 03 24
1
Pokalbis prie apskritojo stalo – istorinis Palangos prijungimas prieš 101 metus

Balandžio 1 d. 16 val. Jono Šliūpo muziejuje Palangoje vyks apskritojo stalo pokalbis „Palangos prijungimas prie Lietuvos: laimėtojai ir nusivylusieji“....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jonas apie Prasidėjo Lietuvių kalbos dienos. Sostinės vėliava perduota Šakiams
  • nuomonė apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • P.Skutas apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • Senis apie Gamtos mokslų ateitis – kaip ugdyti mokinių susidomėjimą, kad netrūktų šios srities žinovų?
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Kitas straipsnis

Seime spaudos konferencija „Dėl Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu“.

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai