Šeštadienis, 21 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Mes baltai

A.Juozaitis. Latvija-Lietuva: paskutinis šansas (II)

www.alkas.lt
2011-01-06 09:43:13
6

Arvydas Juozaitis, „Respublika“   

TSRS laikais mažose Talino inteligentų virtuvėse sklandė anekdotas apie Estijos TSR televizijos diktorių, kuris įsidrąsinęs paskelbė Estijos nepriklausomybę. Po minutės kitas estas, Raudonosios Armijos leitenantas, kareivinių kieme paskelbė karą Suomijai. Tada dar po minutės į gatvę išbėgo dizainerių mokyklos studentai ir iškėlė šūkius: „Mes pasiduodame!“ Toks buvo anekdotas. Jį prisiminiau Naujųjų metų naktį, kai estai visa galva panėrė į euro finansinę zoną. Tikriau sakant – pagaliau iš tikro pasidavė Suomijai.   

Anekdotus reikia prisiminti, antraip nepajusi, kai tapsi juokingas. Dabartinių Lietuvos ir ypač Latvijos politikų akys, žiūrinčios į Estiją,  eiliniam piliečiui atrodo įtartinos. Net gaila buvo A.Kubiliaus su V. Dombrovskiu, kurie kaip mokinukai bandė įnerti į estų premjero A.Ansipo šlovės spindulių aureolę. O tuo tarpu blaiviai žvelgiant aišku, kad mums su latviais nėra ko staipytis. Estijos kelio mes nepakartosime, antros Suomijos nėra ir nebus. Galėtume pasiduoti jos naujai provincijai, tai pačiai Estijai… Bet tai jau anekdotas, ne gyvenimas.          

Todėl kalbant rimtai reikėtų pasidžiaugti, kad 2011 sausio 1 d. rytinė Baltijos pakrantė atgavo tapatybę, pagaliau tapo savimi – liko tik dvi Baltijos sesės. Dvi baltų tautos. Didieji baltai. Tai gali tapti  naujosios eros pradžia latviams su lietuviais.   

Kaip atsisveikinsime su Livonija?    

Gali tapti nauja pradžia, nes stabdžių tarsi nėra. Tačiau tarp mūsų stovi Livonijos istorija, ir tai ne juokas. Latviai su estais buvo sumesti į vieną valtį vardu „Livonija“ ir atplaukė ja iki pat XX amžiaus. Dabar jie netenka kompaniono, o tai – stresas. Buvo keistas, dažnai suprantamas bičiulis, ir ūmai neliks?   

Tuo tarpu nuo savojo lietuvių-žemaičių-žemgalių-kuršių kamieno mūsų broliai gerokai ataušo, net apvokietėjo. Šitai akivaizdu. Antai praėjusių metų liepą, kai Lietuva iškilmingai minėjo Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejų, Latvijoje apie jį nebuvo pasakyta nė žodžio. Net liepos 15 dieną nė vienas Latvijos TV kanalas, nė viena radijo stotis, nė vienas laikraštis nepranešė apie šią didžią datą. Lietuviui plaukai šiaušėsi. Maža to: latviai anekdotiškai-liūdnai paminėjo kitą tos pačios dienos jubiliejų. Žiniasklaida plačiai prisiminė, kaip lygiai prieš 300 metų, liepos 15 d., į Rygą įžengė Rusijos caro Petro I armija. Pasirodo, laisviems latviams,  kasdien šimtus kartų tariantiems krievu okupacija, tos okupacijos pradžia – šventė? Juokas pro ašaras. Bet… o kaipgi? Juk Žalgirio mūšyje latvių senoliai buvo kitoje pusėje, Livonijos gretose, ir kartu su teutonais gavo nuo mūsų į kailį. Kvapą gniaužiantis faktas? Ne istorija kaip faktas, o dabartis!   

Bet ir mes atsikertame. Lietuviai niekuomet nesupras, kodėl latviai Vokietijos Trečiojo reicho armijoje turėjo per 100 000 (!) vyrų vokiškomis uniformomis. Net elitinius latviešu Waffen SS legionierius, kurie sudarė kovingas 15 ir 19 divizijas. Mums, generolo P.Plechavičiaus ir Vilniaus bei Kauno mokytojų pastangomis sugriovusiems vokiečių planus sukurti legionierių armiją, ir šiandien neaišku, kodėl latviai taip lengvai pasidavė? Juk ne keli tūkstančiai prisiekė Hitleriui, o kone kiekvienos šeimos jaunas vyras! Tai ne juokas. Kodėl? Galime atsakyti: todėl, kad bolševizmo akivaizdoje latviuose atgimė Livonijos dvasia, paklusimo vokiečiams instinktas, ir jie stojo po vokiečių vėliavomis kaip po savomis. Lietuviams, išgyvenusiems Žalgirį, tai – gryna anomalija, latviams – ne. Todėl latvius ir šiandien geriau supranta estai, Livonijos likimo draugai, kurie tais pačiais 1943 metais suformavo savo Waffen SS legioną. Štai kokia liūdna istorija.         

Istorija reikalauja išmintingo sijojimo. Nes perdėjus akcentuoti skirtumus bendros lietuvių-latvių tapatybės nepažadinsime. Ir šlubuosime kiekvienų kovo 16-ąją, kai didžioji latvių dalis tylom ir garsiai mini „Legionierių dieną“.   

Dėkui dievams, kad abu Seimai 2000 metų sandūroje priėmė rimtą nutarimą: švęsti Baltų vienybės dieną rugsėjo 22 d. – bendrą Saulės mūšio pergalę 1236 m. Ir tikrai dega laužai nuo Rygos Bastiono kalnelio iki pat Prūsijos.   

Saulės mūšis, dail. Augustas Ramonas
Saulės mūšis, dail. Augustas Ramonas

 

Dabartis – žmonių kultūra    

Nūnai Latvijoje registruoti per 31 000 lietuvių, Lietuvoje – dešimt kartų mažiau latvių. Todėl  nestebina ir faktas, kad lietuvių „Maxima“ užėmusi beveik pusę kaimynų maisto prekių rinkos, o mūsų verslininkų investicijos prašoka Latvijos investicijas Lietuvoje dešimteriopai. Latviai į šią lietuvių ekspansiją žiūri nuolankiai, net su simpatija: vis kone savas atėjo. Prisiminus prieškarį, dabar apsikeista vietomis. Ir TSRS laikais džiaugėsi lietuviai, kai latvis M.Tenisonas 1966-1972 vadovavo Kauno dramos teatro pantomimai (ši istorija baigėsi susideginus R. Kalantai.)   

Žinoma, yra ir deguto šaukštų. Antai šių laikų kino meistras M. Martinsonas, Lietuvoje sukūręs šeimą, o galop ir filmą „Nereikalingi žmonės“, pernai grįžo į savo pirmąją tėvynę. Ir čia pat viešai pareiškė: „Lietuviai yra bjauresni (negantāki) už latvius“. Įžeidimas? Žinoma, ypač draugams, likusiems Vilniuje. Tačiau pagalvokime ir kitaip: vyras nugyveno pas mus du dešimtmečius, vaiką Lietuvai paliko. O ir apskritai, ar būna draugystė be dūmų?   

Tarpusavio užgauliojimus galima ir vežimu vežti. Tarkime, ant Rygos šaligatvio išgirsime kaltinimų Lietuvai dėl Būtingės, dėl Ignalinos, dėl nepasidalintos naftos po Baltija. O Vilniuje prisiklausysime apie „raudonuosius latvių šaulius“, atvedusius Leniną į valdžią. Priekaištų ir užgauliojimų apie „žirgo galvas“ (beje, posakį abi tautos taiko viena kitai) yra ir bus. Tačiau svarbiausia, kad santykiai plėtotųsi. Ši tendencija akivaizdi, ji yra didžiausias ateities pliusas.     

Ekonomika ir ateities šansas    

Ką tik „Latvijas Gāze“ pasirašė su Rusijos gigantu „Gazprom“ labai palankias sutartis ir dujos latviams bus tiekiamos su 15% nuolaida. Beveik tuo pat metu Lietuva kreipėsi į Eurokomisiją, kad ši užstotų mus nuo „Gazpromo“ šantažo. Įspūdinga „bendra Baltijos politika“, nosimi arianti sieną. Ji gali nutildyti net demagogus iš „pasileidusios rinkos“ institutų, kurie taip pat turi suprasti: jų rinka baigėsi, nes energijos šaltiniai – ne iš rojaus teka. Būtina aiški ir tvirta valstybinė pozicija, nauja Lietuvos-Latvijos „sutartinė“. Dabar gi kiekvienas plyšaujame gaidžio balsu ir baigiame užkimti. Vieni užsidarę Ignaliną ir padovanoję amerikiečiams-rusams-lenkams Mažeikius, kiti sužlugdę Rygos uostus ir geležinkelius. Reikia skubiai kurti dviejų valstybių Ekonominę, Santarvės ar kokio kito vardo komisiją, kuri su Vyriausybių įgaliojimais bendrautų su Eurokomisija. Ir su Maskva. Ir su Skandinavija, ir su Varšuva. Antraip mus po vieną nustekens visokio plauko „investitoriai“.   

Žinoma, reikia pagalvoti ir apie bendrą valiutą. Tarkime, „Baltą“. Šiuo metu šis pasiūlymas gali pasirodyti juokingas. Tačiau! Kodėl ES narė Švedija neatsisakė savo pinigo? Ir kodėl kita ES narė Danija sugeba taip pririšti savo kroną prie euro, kad palieka erdvės nacionaliniam „plaukiojančiam“ valiutos kursui? Lietuvos-Latvijos ekonominė konfederacija būtų tarpinio dydžio – tarp Švedijos ir Danijos.      

Deja, kai prabylame apie pinigus, reikia ir baigti. Tačiau baigdami pasakykime, ko nesako nė viena Lietuvos ir Latvijos vyriausybė. Jos nesako, kad romantiški pasakojimai apie mistišką euro ateitį – nebaigta pjesė mechaniniam pianinui. Tie pasakojimai išduoda nacionalinį interesa. Kai politikai kalba apie naujus įsipareigojimus, jie kalba apie menkus įsipareigojimus savo šaliai. Atsakomybės nusimetimą nuo savų pečių. Nes reikia pagaliau pranešti, kad Lietuvos ir Latvijos nacionaliniai bankai nebebus reikalingi – neliks fiskalinės politikos. Valstybės bus dar mažiau. Tačiau, žinoma, politikams – mažiau atsakomybės, o alga didesnė. Ir jie ims  akiplėšiškai „spręsti“ biudžeto problemas badydami pirštais į „blogą Briuselį“. Prasidės ta pati mistika, kuri sugriovė TSRS imperiją.   

Aukso veršis, kaip prisimename, gražus tik ant postamento. Vadinasi, prie jo geriau nesiartinti. Ar sugebėsime atsispirti magnetiniam jo spindesiui? Tik susiėmę už rankų. Lietuva su Latvija. Latvija su Lietuva.   

Skaityti:
A. Juozaitis. Lietuva-Latvija: paskutinis šansas (I)   

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Juozaitis. Lietuva-Latvija: paskutinis šansas (I)
  2. A. Juozaitis.Tauta iš žodžių, arba Es runāju latviski (audio, video)
  3. A. Juozaitis. Sapnis par Latviju (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kalvis says:
    14 metų ago

    Nesijaučiu specialistu, bet kai perskaitau “lietuviška Maxima”, tai labai pasimetu. Maksima yra tiek pat “lietuviška” kaip ir lietuviška melioracija. Tai savotiškas nacionalinės kultūros genocido produktas. Kažkokie fruktai prifarširuoti E, GMO ir visokiausių chemikalų, kurie atsirado lietuvos “politikams” sužlugdžius lietuvių žemės ūkį.Žinote, jeigu stribas rankoje laiko lietuvišką vėliavą, tai dar nereiškia kad jis ne stribas. Kai autorius aktyviai sportavo, reikia manyti kad vengdavo pirkti maisto produktus iš chemijos kombinato? Lietuviškai šnekant nereikėtų internacionalinių prekybcentrių vadinti lietuviškais.

    Atsakyti
  2. Edvardas says:
    14 metų ago

    Valio už žodį. Mintis -> Žodis -> Veiksmai

    Latvija-Lietuva mūsų ateities kelias. Nuo jo pradėkime! Juk kito kelio neturime, pradėkime šiandien!

    Lietuviai Latviai seniausios Europos kalbos nešėjai privalo laikytis greta.

    Atsakyti
  3. Edvardas says:
    14 metų ago

    Taip pat noriu pasiūlyti pergalvoti naujojo mūsų pinigo pavadinimą. Pavadinimas Baltai juk yra mums svetimas. Tad negerai vadinti svarbių mums dalykų nesuprantamais, svetimais žodžiais. (Baltai nuo angl. Belt-diržas) Atneš mažiau gero.

    Galvokim kitą. Sutikčiau su -Aistis, manau Baltas tikrai netinka.

    -Aistis
    -Varinis
    -Žalvarinis
    -Gintaras
    -..

    Atsakyti
    • Ievaras says:
      14 metų ago

      -Ašmontas (aš turtas), šį žodį, atrodo, dar vartoja Punsko lietuviai.

      Atsakyti
      • Edvardas says:
        14 metų ago

        Patinka. Kuo daugiau į savastį – tuo mes stipresni. Tuo sunkiau valdomi kitų. Tuo laimingesni. ..

        Atsakyti
  4. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    14 metų ago

    Lietuva – XIII amžiuje neokupuotos baltų žemės. Latvija – XIII amžiuje okupuotos baltų žemės.
    Būtina galvoti apie bendrą valstybę ar dviejų valstybių federaciją. Atkurti XIII amžiuje buvusius etnografinius regionus, kurie šiuo metu yra perpjauti per pusę – Kuršą, Žiemgalą, Sėlius. Toliau bendrai kurti lietuvių ir latvių kalbos naujadarus, kurie būtų vienodi abiejose kalbose.
    Bendra valiuta neišvengiamai taps EUR – tokia realybė ES.

    Pradžiai tiek. Vėliau bus galima galvoti apie prūsų kalbos atkūrimą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Medalio atsisakiusį V. Tomkų Prezidentas išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo

2025 06 20
Asfaltuota gatvė
Lietuvoje

Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių

2025 06 20
Nikosas Christodoulidesas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Kipro vadovu

2025 06 20
Seimas | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Birželio 25 d. šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis

2025 06 20
Kelio Vilnius–Utena atnaujinimas
Lietuvoje

Utenos keliams skirta daugiau lėšų

2025 06 20
Maistas, maisto ruošimas
Lietuvoje

Nemokamą maitinimą numatoma skirti visiems pradinukams

2025 06 20
Palangos oro uostas
Lietuvoje

Iš Palangos į Londoną lėktuvai kils 7 kartus per savaitę

2025 06 20
Teismas, nuosprendis |
Lietuvoje

Grupė Seimo narių kreipėsi į teismą dėl SAM teisės aktų  

2025 06 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
  • Beraščiai? apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Medalio atsisakiusį V. Tomkų Prezidentas išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo
  • Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių
  • Prezidentas susitiko su Kipro vadovu
  • Birželio 25 d. šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis

Kiti Straipsniai

Martas Tarmakas

A. Juozaitis. Martui Tarmakui – pirmam Estijos atstovui Lietuvoje, laisvės kelio bičiuliui – 70

2025 04 10
rengėjų nuotr.

45 metai sukanka nuo Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo priėmimo

2024 12 20
S. Skvernelis ir E. Rinkevičius | Seimo kanceliarijos, O. Posaškovos nuotr.

Pirmasis naujo Seimo pirmininko vizitas – į kaimyninę Latviją

2024 12 04
Baltijos kelias. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Zigmas Vaišvila Baltijos kelyje su plungiškiais | R. Vaišvilienės nuotr.

Z. Vaišvila. Kodėl Baltijos kelias – ne valstybės šventė?

2024 08 23
Naujos AB Akola Group sėklų gamyklos Latvijoje simbolinės kapsulės įkasimo iškilmės | akolagroup.lt nuotr.

Įkasta simbolinė kapsulė skelbia sėklų gamyklos Latvijoje statybų pradžią

2024 07 29
Arūnas Vaikutis | Alkas.lt koliažas

Mirė ilgametis Lietuvos radijo ir TV korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis

2024 07 03
Nubaustas gidas pažeidėjas iš Latvijos | lps.lt nuotr.

Nubaustas gidas iš Latvijos

2024 05 08
Gerda - „Azov“ karė | asmeninė nuotr.

„Azov“ karė Gerda metus praleido rusų nelaisvėje: Negaliu patikėti tuo, kas man nutiko

2024 04 12
Baltarusija | vrm.lt

V. Apžvalgininkas. Lietuvos bei Suomijos skirtumai. Vilnius trumpam tapo Donbasu

2024 04 04
Mokiniai | rimibaltic.com nuotr.

V. Apžvalgininkas. Švietimo politika integruojant imigrantus šokiruoja Lietuvos žmones

2024 03 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Reikalavimas nedelsiant stabdyti Rusijos ir Baltarusijos imigrantais vykdomą šalies kolonizaciją
  • Beraščiai? apie R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • +++ apie S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Seime spaudos konferencija „Dėl Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu“.

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai