Baltų Krivulė (44)

Baltų Krivulė | J.Vaiškūno nuotr.

Baltų Krivulė

Birželio 5 d., sekmadienį Kurtuvėnuose įvyko Baltų Krivulė. Krivulė – tai  visuotinis bendruomenės susirinkimas, šaukiamas esant svarbiam reikalui.

Į Krivulę suvažiavo apie 100 baltų – lietuvių, latvių, gudų, jotvingių-prūsų atstovų. Organizatoriai kalbėjo, jog atėjo svarbus laikas, nes nuskambėjo pavojaus signalas – vyksta baltų nykimo ir pirmieji mirtinos ligos požymiai.

1990 metais įvyko Lietuvos kultūros kongresas, kuriame gana aktyvi buvo Baltų kultūros grupė. Pranešimus greta lietuvių skaitė latviai, gudai, jotvingiai ir prūsai. Tuo metu viskas atrodė labai šviesiai ir viltingai. Tuomet buvo nutarta, jog būtina kurti Baltijos etnologijos institutą, Baltų Namus ir atitinkamus centrus Latvijoje, Baltarusijoje ir kitur, leidyklą, baltišką mokyklą ir biblioteką. Kreiptasi į Lietuvos vyriausybę, prašant  visokeriopos pagalbos, bet jokios pagalbos nesulaukta. Vis dėlto, Baltų biblioteką sukūrė latvis Olgertas Aunas, sukaupęs 30 000 knygų. Pernai rudenį Rygoje šis baltų vienybės skelbėjas atidarė Baltų istorijos parodą. O po mėnesio išgirdome liūdną žinią – sulaukęs 88 m. mirė. Krivulės dalyviai tylos minute pagerbė didįjį Baltą.

Kurtuvėnų Krivulėje Jonas Trinkūnas, Romuvos krivis, trumpai pristatė baltų religijos bruožus. Jis priminė, jog baltų vienybės pagrindas yra baltų religija. Ir lygino ją su induizmu, kuris neturi jokios centralizacijos, jokios privalomos dogmatikos. Baltų religiją taip pat daugiausia gyvuoja per senuosius tautos papročius.

Toliau kalbėjęs dievturių vadovas Valdis Celms, kurio knygą apie baltų simblius neseniai išvertė ir išleido lietuviai, pritarė J.Trinkūno mintims. Baltų religiją sudaro kelios tradicijos tarsi religijų dialektai, o esmė išlieka baltiška.

Du baltarusiai atvežė daug malonių naujienų. Ales Mikus jau išvertė į baltarusių kalbą J.Trinkūno knygą  „Senosios baltų religijos kelias“, netrukus ji turėtų būti išleista.

Krivulės dalyviai domėjosi Gudijoje leidžiamu baltišku almanachu „Druvis“. Neseniai išėjo šio almanacho trečiasis numeris. Šio įspūdingo 270 puslapių leidinio vyriausias redaktorius yra Todoras Kaškurevičius. Skaitant „Duvį“, susidaro įspūdis,  jog gudai geriau suvokia baltiškumą nei mes. Lietuviams jau seniai reikėtų leisti panašų solidų leidinį, juk mes, o ne kas kitas, esame baltų  centras.

Tomas Girdzijauskas savo pranešimu bandė spręsti klausimą, kaip pajudinti Lietuvą iš sąstingio ir pavojingų slinkčių. Pasak jo mūsų pagrindinė bėda yra nesugebėjimas susitarti ir darniai veikti. Jis netgi pateikė bendravimo etikos kodą, kurio laikantis galėtume bandyti įveikti iškilusius sunkumus.

Gerai žinomas ūkininkas Pranciškus Šliužas nubraižė mūsų tautos būklės schemą. Septyni gėlės lapai beveik nuvytę – tautinė kultūra, valstybė, ekonomika ir kt. Gėlės centre – žemė, o jai liko gyvuoti tik 3 metai. Pranciškus dramatiškai pakvietė visus ruoštis referendumui – neturime įsileisti turčių, kurie tik ir laukia leidimo supirkti žemę iš vargšų lietuvių. Baigdamas griausmingą kalbą, jis pažadėjo dar griausmingiau ją pakartoti rudenį Kauno sporto rūmuose.

Valdas Rutkūnas papasakojo apie besikuriančias Romuvas lietuvių išeivijoje – Londone ir kitur. Krivulėje buvęs lietuvis iš Norvegijos pažadėjo, grįžęs į Norvegiją, pradėti kurti Norvegijos Romuvą.

Į Krivulę atvyko Petras Lukoševičius, nešinas prūsų vėliava iš Punsko. Daugelis žino išgarsėjusią jotvingių-prūsų gyvenvietę – pilį, kurią Petras stato jau eilę metų. Bet  sąmoningas jotvingis tame krašte yra tik Petras, na ir vienas kitas pritariantis. Dauguma punskiečių nelabai domisi senąja to krašto praeitimi – Šiurpiliais, Skomantu ir t.t.

Darius Ramančionis, vienas iš Krivulės organizatorių, papasakojo apie įkvepiančią „Aukuro“ veiklą ir jo įdirbį baltų vienybės baruose. Jau keleri metai yra rengiamos Baltų vienybės ugnių sąšaukos. Rugsėjo 22 dieną, paminint Saulės mūšį, vakare Lietuvoje ir Latvijoje uždegamos paminėjimo ugnys. Tai daryti ketina ir gudai bei prūsai.

Prūsų klausimas visą laiką buvo sujauktas. Dar buvusius prūsų palikuonis išblaškė arba sunaikino paskutinis karas. Po to buvo daugybė bandymų atkurti prūsų etnosą – natūralų arba dirbtinį. Letas Palmaitis ėmėsi atkurti prūsų kalbą, tačiau jis nesugebėjo prisiderinti prie lietuviškų sąlygų. Pabandė veikti Lenkijoje, kur buvusioje vakarų Prūsijos žemėje atsirado būrelis lenkų, norinčių tapti naujaisiais prūsais. Bet su lietuviais jie neturi noro bendradarbiausti. Vis dėlto, yra grupė žmonių, save laikančių prūsais. Jų aktyviausias Manfredas Kairaitis, gavęs žinią apie Baltų Krivulę, atsiuntė laišką prūsų vardu. Jis daug metų rūpinosi gauti Europoje prūsų etnoso pripažinimą, bet viskas veltui. Dabar jis kreipiasi į Baltų Krivulę, tikėdamasis nors čia pagalbos.

Žinoma, svarbiausias Krivulės klausimas buvo – ką daryti? Gintras Songaila ir Jonas Vaiškūnas paragino susirinkusius jungtis prie atkuriamos Tautininkų Sąungos arba Sąjūdžio. Tačiau daugumos nuomone, baltų judėjimas turėtų būti nepartinis.

Baigiantis Krivulei, imtos svarstyti tolimesnės veiklos kryptys. Nutarta šaukti Krivules nuolat, o artimiausia Krivulę – šį rudenį. Kurtuvėnų Krivulė buvo tarsi apsižvalgymas, tolimesnėse Krivulėse žadama gilintis į konkrečius klausimus ir temas.

Kategorijos: Baltų žemėse, Kultūra, Mes baltai, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: