Vakar (lapkričio 3 d. 13 val.) Rygoje į Anapilį buvo palydėtas vienas didžiausių baltų vienybės skelbėjų, istorikas, latvių ir lietuvių vienybės draugijos pirmininkas Olgertas Talivaldis Aunas (Oļģerts Tālivaldis Auns). Mirė jis spalio 26 d. būdamas 88-erių metų.
Velionis buvo palaidotas pagal baltiškas dievturių apeigas Rygos Mežu kapinėse. Į laidotuves buvo nuvykę ir Lietuvos Romuvos atstovai: Jonas Trinkūnas, Algimantas Birbilas, Vytautas Musteikis, Liuda Petkevičiūtė. Alkas.lt gavo Lietuvos Romuvos Krivio Jono Trinkūno laišką kuriame jis pasakoja apie vykusias laidotuves.
Sveiki,
Vakar Anapilin išlydėjome garbųjį Olgertą Auną.
Į svarbiausius Rygos Mežu kapus atvažiavome 12.30. Koplyčioje, kur gulėjo Auno kūnas, buvo tik dvi moterys. Mes susėdome ir Vytautas Musteikis ėmė groti kanklėmis, o mes giedoti. Tik 12.50 ėmė rinktis žmonės. Supratome, kad čia nepriimta ilgai sėdėti prie karsto. Buvo įneštos penkios vėliavos – Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lyvių ir visos Baltijos – balta, raudona, geltona. Prasidėjo dievturių giedojimai, kuriems vadovavo Ramants Jansons. Mane nustebino sena giedotoja, kuri viena giedojo pritardama kanklėmis. Dar labiau nustebau supratęs jog tai ta pati moteris, kuri giedojo prieš 40 ar 30 metų Auno sūnaus Munčio pakėlimo į vyrus šventinėse apeigose. Prisiminiau jauną blizgančią dievturę, įspūdingai grojančią kanklėmis ir giedančią. Dabar ją atpažinau iš balso.
Salėje buvo gal 200 žmonių – daugiausia senų ir pagyvenusių ir visi jie giedojo dievturių laidotuvių giesmes.
Laidotuvių eisena pajudėjo į tolimą kapinių dalį. Prie kapo prasidėjo kalbos, giedojimai ir atsisveikinimai. Oras buvo atšalęs ir purškė nemalonus lietutis. Atsisveikinimo žodį tarė ir Lietuvos atstovai J. Trinkūnas ir A. Birbilas. Buvo susirinkusi visa Auno šeimyna – sūnus Muntis, duktė Birutė, Nomeda ir būrys anūkų. Motina Marijana buvo mirusi prieš keletą metų.
Šermenų pietūs vyko Latvių Biedrybas namuose Rygos centre Baltojoje salėje. Tuose Namuose dar prieš mėnesį Aunas visuomenei pristatė savo parengtą „Baltų“ parodą. Baltojoje Salėje prie ilgų stalų susėdo beveik 200 dievturių – lydėtojų. Ant stalų buvo gausu patiekalų. Vėl skambėjo giesmės ir kalbos.
Dideliame ekrane visą laiką buvo rodomos nuotraukos iš Auno albumų – nuo vaikystės iki senatvės. Tik paskutiniais metais jis užsiaugino didelę barzdą, tapdamas panašiu į garsųjį Krišjaną Baroną.
Nepastebėjau, kad būtų dalyvavę kokie nors aukšti pareigūnai, nors Olgertas buvo apdovanotas net keliais valstybiniais ordinais. Nebuvo čia nei žymesnių folkloristų nei kitų kultūros veikėjų.
Gal tai mirštančios tautos ženklai? Juk išėjo anapus baltų kultūros skelbėjas.
Olgertas buvo labai atkaklus visą gyvenimą. Jo pavardė – Auns lietuviškai reiškia Aviną – stiprų, nepasiduodantį iki galo.
Tikimės, jog Auno pradėtą Baltų parodą tęs jo sūnus istorikas Muntis (Mantas).
Jonas Trinkūnas
Šlovė baltų Milžinui. Tegul Dausose su mūsų didžiaisiais Dievais ir Didvyriais veikia.