Bistrampolio dvare, Panevėžio rajone, įvyko tradicinis, jau septintasis Regioninės politikos forumas, kuris vėl tapo pagrindine šalies diskusijų platforma apie regionų ateitį. Forumo metu aptarti svarbiausi iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria regionai, taip pat pokyčiai, kurių reikia tam, kad būtų užtikrinta tolygi regionų plėtra, socialinis teisingumas, geresnė gyvenimo kokybė šalies regionuose.
„Regioninė politika turi keistis. Pokyčius turi atnešti dvidešimtosios Vyriausybės programa. Jeigu tikrai norime pokyčių, dėl jų reikia susitarti. Dėl pokyčių, kurių laukia žmonės, kurių laukia savivalda ir regionai“, – pabrėžė laikinai vidaus reikalų ministro pareigas einantis Vladislavas Kondratovičius, sakydamas sveikinimo žodį forumo atidaryme.
1,6 mlrd. eurų Lietuvos regionams: investicijos įgauna pagreitį
Regionų plėtros planams įgyvendinti iki 2030 m. skirta 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Šios investicijos skirtos savivaldybių parengtiems projektams, kurie prisidės prie viešųjų paslaugų kokybės, darbo vietų kūrimo, infrastruktūros, aplinkosaugos bei kitų svarbių sričių regionuose stiprinimo.
„Šiuo metu sudarytos finansavimo sutartys arba konkretūs projektai jau vertinami beveik dviem trečdaliams šios sumos. Taigi, įgyvendinimas įsibėgėja, tačiau vis labiau artėja ir finansinio laikotarpio pabaiga, 2029-ieji. Sparta dėl spartos – ne mūsų tikslas. Tačiau turime išnaudoti visas galimybes, kurias mums suteikia ES fondai ir Regionų plėtros programa. Galimybę didinti užimtumą ir pritraukti investicijas, padėti socialiai pažeidžiamiems žmonėms, tobulinti ir plėsti viešąsias paslaugas, gerinti infrastruktūrą, siekti „žaliųjų“ tikslų“, – teigė l.e.p. ministras V. Kondratovičius.
„Regionų politika šiandien neapima visų regionams svarbių sričių – ji turi tapti labiau subalansuota, kad atlieptų skirtingų teritorijų iššūkius. Svarbu suprasti kiekvieno regiono specifinius poreikius – nėra vieno universalaus sprendimo, tinkančio visiems“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad būtina diversifikuoti finansavimo šaltinius ir neapsiriboti vien ES fondais: „Turime eiti maksimaliai iš apačios – derėtis dėl tikslingo finansavimo ir teisinio reguliavimo, kuris padėtų spręsti konkrečias, aktualiausias regionų problemas.“
Regioninė politika: ne vien investicijos, bet ir atsakomybė už pokyčius
Nuo 2021 m. veikiančios Regionų plėtros tarybos turi teisinį savarankiškumą ir sprendimų teisę, tačiau galimybės investuoti pagal regionų poreikius – išlieka ribotos.
„Savivaldybės nori formuoti savo lūkesčius iš apačios, tačiau sąlygos dažnai yra primetamos iš viršaus. Regionų plėtros tarybos šiandien formaliai tik tvirtina planus, kurie jau būna suformuoti aukštesniu lygmeniu. Nors lūkestis buvo sprendimus priimti vietoje, realybėje savarankiškumo turime labai mažai“, – sakė Audrius Klišonis, Plungės rajono meras. Pasak jo, savivaldybės susiduria su aplinkosauginėmis problemomis, tačiau joms spręsti skirtas finansavimas dažnai būna nepritaikytas realioms situacijoms: „Pavyzdžiui, žaliųjų autobusų programa sukurta taip, kad ja beveik neįmanoma pasinaudoti. Savivalda norėtų daugiau lankstumo ir nestandartinių sprendimų, tačiau užsižaidžiame su taisyklėmis ir galų gale derliaus nepasiimame laiku.“
Finansų viceministro Janušo Kizenevičiaus teigimu, į išmoktas pamokas būtina atsižvelgti rengiantis naujajam finansavimo laikotarpiui. Naujojo laikotarpio reglamentų projektai numato galimybę turėti konkrečios šalies regioninei politikai skirtas investicijas. Nors derybos dėl jų dar tik prasidės, jau dabar akivaizdu, kad Sanglaudos politika išliks vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos socialinės ir regioninės politikos prioritetų. Todėl Lietuva turi pasiruošti aktyviai ginti savo regioninės politikos interesus.
Anot Finansų ministerijos, šiame finansiniame laikotarpyje Lietuva pagal ES lėšų realizavimą ir projektų įgyvendinimą yra 4 vietoje ir lenkiamas ES vidurkis, tačiau iššūkių dėl spartos, ypač savivaldybėms skirtų investicijų atveju.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad yra galimybių tobulinti tiek pačią politiką, aiškiai apibrėžiant institucijų atsakomybę, bei tobulinti procesus, susijusius su teisėkūra, asignavimų valdymų ir žmogiškaisiais ištekliais.
Būsto prieinamumas regionuose: iššūkiai ir galimi sprendimai
Forumo antroji diskusija išryškino kitą aktualų klausimą – būsto prieinamumą regionuose. Diskusijos dalyviai sutarė – nėra vieno viską išsprendžiančio recepto, būtina atsižvelgti į konkretaus regiono specifiką ir ieškoti tikslinių sprendimų.
Diskusijos metu pažymėta, kad statant vien tik socialiniams poreikiams pritaikytus namus atskirose teritorijose, kyla socialinės atskirties ir skurdo koncentracijos rizika. Todėl, remiantis tarptautine praktika, būtina skatinti mišrią plėtrą – pavyzdžiui, kad statytojai naujuose kvartaluose įrengtų dalį būsto socialiniams poreikiams, o savivaldybėms – prisidėti infrastruktūros plėtra ar mokestinėmis lengvatomis.
Sociologas Tadas Šarūnas iš Vilniaus universiteto atkreipė dėmesį į alternatyvius modelius – būsto kooperatyvus, kurie Vokietijoje sudaro apie 5 proc. rinkos. Tokiuose projektuose būsimieji gyventojai patys prisideda prie finansavimo, o savivaldybė remia žeme ar kita forma. Tai gali tapti viena iš krypčių sprendžiant būsto prieinamumo klausimą Lietuvoje.
Atsparumas regionuose – raktas į nacionalinį saugumą
Atsparumas – vis dažniau tampa ne tik regionų plėtros, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Rusijos agresija, pandemija, migracijos krizė – visa tai paveikė pasienio regionų ekonomiką ir socialinį stabilumą. Šiandien svarbu ne tik investuoti į infrastruktūrą ar viešąsias paslaugas, bet ir stiprinti piliečių informacinį raštingumą, vietos bendruomenių įgalinimą ir kritinės infrastruktūros saugumą.
Pabrėžtina, kad vis dėlto žmonės turėtų prisiimti atsakomybę ir už save.
Diskusijos dalyviai sutarė – atsparumo pamatas yra žmonės. Todėl itin svarbu, kad krizinėse situacijose gyventojai žinotų, kas atsakingas, kur kreiptis ir kur rasti tikslią informaciją. Dar svarbiau – kad kiekvienas žmogus jaustųsi atsakingas už save ir savo bendruomenę, tuomet yra mažesnė priklausomybė nuo centrinių sprendimų. „Reikia atkreipti dėmesį, kad vienos problemos yra centrinėje šalies dalyje, o kitos pasienyje, tad žmonės turi matyti, kad ieškoma sprendimų atitinkančių regiono specifiką“, – sakė Eglė Juoazapavičienė Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė.
Parengta pagal VRM pranešimą