Stambulo derybos 2025 06 02: tarp karo įtampos ir trapios taikos vilties

2025 m. birželio 2 d. Stambule įvyko antrasis Ukrainos ir Rusijos derybinis susitikimas, kuriame ženklaus proveržio pasiekti nepavyko. Susitikimas, vykęs istoriniuose Čiragano (Çırağan) rūmuose prie Bosforo, buvo dar vienas bandymas rasti sprendimus, galinčius užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.

Derybų eiga ir pagrindiniai dalyviai

Derybose dalyvavo Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, atlikęs tarpininko vaidmenį, siekė užtikrinti nešališką ir dalykišką aplinką.

Susitikimas truko kiek daugiau nei valandą, per kurią šalys apsikeitė memorandumais, išdėstančiais jų požiūrius dėl karo užbaigimo.

Ukrainos delegacija pabrėžė tris pagrindinius reikalavimus: besąlygišką ugnies nutraukimą, belaisvių paleidimą ir pagrobtų vaikų grąžinimą. Rusija laikėsi savo nuostatos, reikalaudama, kad Ukraina atsisakytų siekio prisijungti prie NATO.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas po susitikimo pareiškė: „Mūsų reikalavimai nesikeičia: visiškas Rusijos kariuomenės išvedimas ir Ukrainos saugumo užtikrinimas.“

Jis užsiminė, kad esminiai klausimai gali būti išspręsti tik tiesioginėse derybose tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurios, jo manymu, turėtų įvykti iki mėnesio pabaigos.

Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis teigė: „Apsikeitėme memorandumais. Atidžiai išnagrinėsime Ukrainos pasiūlymus ir artimiausiomis dienomis pateiksime savo pastabas.“

Jis taip pat pakartojo Rusijos siūlymą laipsniškai mažinti karinius veiksmus Donbase ir Zaporožėje mainais už Ukrainos atsisakymą siekti NATO narystės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Vilniuje vykstančiame viršūnių susitikime, pabrėžė: „Pirma – visiškas ir besąlygiškas ugnies nutraukimas. Antra – belaisvių paleidimas. Trečia – pagrobtų vaikų grąžinimas. Svarbiausius klausimus gali išspręsti tik šalių vadovai.“

Jis taip pat ragino tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Rusijai, teigdamas, kad be spaudimo Vladimiras Putinas „tik žais žaidimus su visais, siekiančiais karo pabaigos“.

Derybų aplinkybės

Derybos vyko įtemptos karinės padėties fone. Ukraina surengė didelio masto bepiločių orlaivių ataką prieš Rusijos oro bazes, sunaikindama vienais duomenimis apie 40 karo lėktuvų, kitų šaltinių teigimu 13 lėktuvų, keturiose pagrindinėse bazėse. Ukrainos saugumo tarnyba padarytą žalą vertina apie 7 mlrd. JAV dolerių.

Rusija į tai  atsakė didele 472 dronų ataka prieš Ukrainos miestus, dar labiau didindama įtampą.

BBC pranešė, kad šios dienos derybose Rusija atmetė Ukrainos reikalavimą nedelsiant nutraukti ugnį, o Kijevas įtaria, kad Maskva nė neketina stabdyti karo. Priešingai, anot ukrainiečių pareigūnų, Rusija gali planuoti vasaros puolimą, siekdama užimti dar daugiau Ukrainos teritorijų.

Pasaulio vadovų reakcijos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, spaudžiantis abi puses susitarti, pareiškė: „Abi šalys turi atsisakyti kraštutinių nuostatų. Jei nebus susitarimo, peržiūrėsime savo paramos Ukrainai apimtį.“

Šis komentaras sukėlė nerimą Ukrainoje, kuri labai priklauso nuo JAV karinės pagalbos.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Džozefas Borelis pabrėžė: „Remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Tačiau taip pat raginame tęsti derybas ir ieškoti taikos.“

ES pažadėjo toliau remti Ukrainą, skirdama papildomą 3,5 mlrd. eurų pagalbą.

Sankcijos ir ekonominė padėtis

Nors Rusija reikalauja švelninti sankcijas, Vakarų šalys, įskaitant ES, atsisako tai daryti, kol nebus pasiektas tikras susitarimas.

BBC ir kiti šaltiniai nurodo, kad Rusija, nepaisant sankcijų, toliau uždirba milijardus iš naftos ir dujų eksporto, ypač per Turkiją, kuri tapo pagrindiniu rusiškų dujų tiekimo į Europą keliu.

Ką šios derybos reiškia  

Birželio 2-osios derybos Stambule, nors ir be proveržio, tapo svarbiu žingsniu dialogo link. Apsikeitimas memorandumais, belaisvių apsikeitimo susitarimas ir galimo saugumo užtikrinimo aptarimas rodo, kad šalys bent formaliai ieško sprendimų.

Vis dėlto karinis įtampos augimas ir Rusijos atsisakymas skelbti paliaubas nieko gero nežada. Lietuva ir tarptautinė bendruomenė turi toliau remti Ukrainą, kartu skatindama diplomatinį kelią į taiką bet ir nesiliaudama didinti ekonominė spaudimą Rusijai, bei ieškodama būdų įtikintį JAV, kad Rusijos grobuonišką žygį į Europą būtina kuo greičiau sustabdyti.

Ukrainos derybininkų spaudos konferenciją po antrojo derybų rato:

Pastabos, nuomonės: