Strateginės aplinkybės

Turkija paskelbė savo taikos sutarties formulę Ukrainai ir Rusijai. „Taikos“ sutarties projekte numatomas karo įšaldymas esamose fronto linijų ribose. Jame taip pat kalbama apie JAV ir Rusijos įsipareigojimus jokiomis aplinkybėmis nenaudoti branduolinių ginklų, atnaujinti sutartį dėl strateginių ginklų apribojimo, draudžiama kištis į viena kitos vidaus reikalus.

Numatoma iki 2040 m. (!) surengti referendumus Ukrainoje dėl šalies užsienio politikos krypties, taip pat referendumus okupuotose teritorijose, stebint tarptautiniams stebėtojams. „Taikos“ plane siūloma iki 2040 m. užtikrinti Ukrainos „neblokinį“ statusą; pasikeisti belaisviais pagal „visi į visus“ formulę, įpareigoti Rusiją neprieštarauti Ukrainos stojimui į ES.

Ką reiškia šis naujas „taikos“ planas? Jis reiškia, jog iš esmės atmetamas Ukrainos taikos planas, pagal kurį Rusija turi palikti visas okupuotas teritorijas, kitaip sakant, išpildomas Rusijos reikalavimas derėtis su Kijevu pasiliekant užgrobtas teritorijas, remiantis situacija „ant žemės“.

Patenkinamas ir Maskvos reikalavimas dėl „neblokinio“ Ukrainos statuso. Vienintelė šviesos kibirkštis, kuri paliekama Kijevui – narystės ES perspektyva.

Ar šis planas realus? Panašu, jog realus. Pabrėžiame, jog jis radikaliai skiriasi nuo mūsų karo pabaigos vizijos, o „taika“ čia, švelniai tariant, yra labai jau sutartinė.

Tačiau geopolitinės aplinkybės ir jų fonas – tai faktiniai veiksmai, kurie leidžia daryti tam tikras prielaidas, jog Vakarai (suderinę tarpusavy šią „taikos“ formulę) stumia Kijevą derybų su Maskva link.

Jei anksčiau JAV ir kai kurie ES politikai tarp eilučių užsimindavo Ukrainai apie „naujas sienas“ ir laikiną dalies teritorijų paaukojimą, tai šiuo metu apie tai nekalbama, formaliai palaikant Ukrainą, tačiau jos realiai neremiant.

Apie tai liudija informacija, jog Ukrainai šiuo metu trūksta raketų oro gynybos sistemoms. „Bild“ teigimu, baigėsi „Patriot“ bei IRIS-T raketos. Išeikvota arba sunaikinta dauguma oro gynybos atsargų.

Vakarų veiksmai, o tiksliau, neveikimas, įgalina Rusiją toliau naikinti Ukrainos kritinę infrastruktūrą. Vakar raketų atakos metu sunaikinta didžiausia Tripolio elektrinė Kijevo regione.

Energetikos bendrovės „Centrenergo“ duomenimis, ši elektrinė buvo didžiausia elektros tiekėja Kijevo, Čerkasų ir Žitomyro regionuose. Ukrainos prezidentas Volodomyras Zelenskis apkaltino Vakarus „užmerkus akis“ į jo šalies poreikį sustiprinti oro gynybą, o užsienio reikalų ministras pareiškė, jog jei Vakarai būtų suteikę oro gynybos sistemas, teroro aktas nebūtų pavykęs.

Kiek ilgai du milijonus gyventojų turintis Kijevas ir kiti miestai galės gyventi be elektros, kai sustojus pramonei ir gamybai, civiliams ims trūkti duonos ir geriamo vandens? Kai nebeveiks šaldytuvai, ir maistas ims gesti? Ar šios aplinkybės nėra Ukrainos stūmimas sėsti prie derybų stalo?

Ar ūmus Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fiko pareiškimas, kad Bratislava dabar palaiko šalies europinę integraciją, nėra dar viena užuomina Kijevui? Kategoriškai pasisakęs prieš Ukrainos stojimą į ES, dabar jau Fiko pažymėjo, kad Ukrainos įstojimas į ES – „perspektyvų ir taikaus vystymosi garantas“.

Ukrainiečių prievartinį stūmimą „taikos“ derybų link vainikuoja skelbiamas D. Medvedevo „planas“, pagal kurį Ukraina turėtų kapituliuoti ir pripažinti, kad jos teritorija priklauso Rusijai.

Reikšmingi postūmiai

Šaltiniai informuoja, jog JAV prezidentu tapus Donaldui Trampui, pastarasis ketina nedelsdamas siekti Maskvos ir Kijevo derybų. Jei Maskva nesutiks su Vašingtono pasiūlymu, Trampas esą panaudos karinę paramą Ukrainai, kaip spaudimo priemonę.

JAV prezidentas Džo Baidenas pažadėjo Izraeliui „geležinę“ JAV paramą, baiminantis, kad Teheranas gali imtis atsakomųjų veiksmų už išpuolį, per kurį žuvo aukšto rango iraniečiai. Baidenas perspėjo, kad Iranas gali surengti „reikšmingą ataką“, keršydamas už Izraelio prieš 10 dienų surengtą ataką prieš Irano konsulatą Sirijoje.

Kremliaus žiniasklaida trimituoja apie galimas taikos derybas su Kijevu, reikalaudama savo atstovų dalyvavimo. Putino kilimėlis spaudai Dmitrijus Peskovas kritikuoja birželį taikos derybas rengiančią Šveicariją, kuri nekviečia į susitikimą Rusijos atstovų.

Veiksmai ant žemės

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas reikalauja paspartinti šalies perėjimą prie karo ekonomikos.

„Pasaulis keičiasi ir mes visi turime gaminti daugiau, kad paremtume Ukrainą šios agresijos akivaizdoje ir apsigintume”, – sako Makronas.

Pasak Prancūzijos prezidento, Prancūzija jau tris kartus padidino Ukrainai „CAESAR“ gamybos apimtį ir netrukus perduos šias 78 ratines artilerijos sistemas. Taip pat spartinamas šovinių ir artilerijos sviedinių gaminimas bei tiekimas Ukrainai.

Ukraina ir Latvija pasirašė saugumo susitarimą, pagal kurį Baltijos šalis suteiks Kijevui karinę paramą, kurios vertė sieks 0,25% jo metinio BVP. Latvija įsipareigojo dešimt metų remti Ukrainą kibernetinės gynybos, išminavimo ir nepilotuojamų technologijų srityse.

Skelbiama, jog Graikija gali perduoti Ukrainai iki 32 naikintuvų F-16. Tuo tarpu Kijevas esą nusivylęs laukia, kada pagaliau Ukrainą pasieks pirmieji Vakarų lėktuvai.

Orlaivius Ukrainai esą gali perduoti ir Prancūzija. Gali, bet neperduoda. Galėjo perduoti ir Danija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija. F-16 jau turėjo būti Ukrainoje, tačiau planai nukelti į antrąjį šių metų ketvirtį, kuris jau prasidėjo.

Okupantai iš Krymo į Ukrainą paleido 17 atakos bepiločių orlaivių, o iš okupuoto Donecko regiono raketą X-59. 16 dronų numušta. Taikyta į energetikos objektus.

Ukrainos Aukščiausioje Radoje svarstant mobilizacijos įstatymą, Ukrainos jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadas, generolas Jurijus Sodolis pareiškė, jog fronte Rusijos kariuomenė turi 7-10 kartų didesnį pranašumą. Kai kuriuos ruožus, kuriuos turi ginti 8-10 žmonių, likę 3-4 kariai.

Lietuvoje

Rinkiminiame cirke – karo baidyklių eksponavimo vajus. Vargšai mūsų bendrapiliečiai gąsdinami karu, badant pirštais į politinius konkurentus, kurie neva ruošiasi bėgti iš Lietuvos. Pardavę auksą, verslą ir vilas. Kaip prezydentas Ananas Smetona. Per upelį, žinoma.

Lietuvoje praktiškai sustojo nekilnojamojo turto rinka, visuomenėje panika, ieškant kur trauktis, bėgti, ką parduoti ir ką pirkti. Jei ką. Visa ši rinkiminė tryda, siekiant neva smūgiuoti politiniams konkurentams, yra ne kas kita, kaip panikos kėlimas ir valstybės ekonomikos žlugdymas.

O gal tai nauja, moderni neigiamos reklamos kūrimo mada, demonstruojant pasauliui, kad Lietuvoje pavojinga gyventi, į ją keliauti, o šalyje telikę apsimyžę benamiai, šlitinėjantys atsegtais klynais?

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.