Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Pro tirštą karo rūką – menki paliaubų kontūrai

Rusijos invazijos apžvalga 2023 09 01

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com, www.alkas.lt
2023-09-01 11:49:58
2
Ukrainos gynėja | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos gynėja | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Geopolitinė padėtis

Čekijos atstovas prie NATO Jakubas Landovskis pareiškė, jog Ukrainai norint įstoti į NATO, taikos sutartis su Rusija neprivaloma. Tad jei pasibaigus karo veiksmams su Rusija, Ukrainos sienos bus stabilios, šalis galės prisidėti prie Aljanso saugumo.

Nors taikos susitarimas tarp Kijevo ir Maskvos gali būti narystei nebūtinas, tačiau Ukraina turės apsispręsti, kaip turi baigtis šis karas.

„Atviras nestabilumas ir priešiškumas turi baigtis“, – teigia J. Landovskis, – Tačiau galiausiai vienintelė šalis, atsakinga už atsakymą į klausimą, kur turėtų būti siena, yra Ukraina. Niekas iš išorės negali to net komentuoti“.

Jis taip pat pakartojo NATO vadovų nuomonę, kad kitos šalys negali priimti sprendimų už Ukrainą dėl karo su Rusija užbaigimo.

Šypsomės pro ūsą. Tai yra identiškas siūlymas, kurį neseniai žiebė NATO kanceliarijos vadovas Stianas Džensenas (Stianas Jenssenas) pareikšdamas, kad kai kurių Ukrainos teritorijų atsisakymas mainais į narystę NATO yra „galimas sprendimas“.

Dar prieš tai JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Antony Blinken) tarp eilučių užsiminė, jog „galima taikos sąlyga būtų būsimos Ukrainos sienos“.

Mes apie pokario Vokietijos padalijimo variantą rašėme prieš metus, tačiau buvome išvadinti išdavikais, nesuprantančiais, kad karas baigsis Rusijos sutriuškinimu praeitų metų gegužę – birželį.

Čekijos atstovo siūlymas Ukrainai – ne toks tiesmukas, įvyniotas į diplomatinę vatą, tačiau iš esmės kalbama apie tą patį.

Užsimenama apie sienas, jų stabilumą, ir tai, „kur turėtų būti siena“. Vadinasi, siena turėtų būti kažkur ateityje, o tai reiškia nauja, kita ir kitur. Ne ta, kuri buvo prieš Krymo, Donbaso okupaciją ir praėjusių metų invaziją.

Tai subtiliai įpakuotas pasiūlymas laikinai atsisakyti dalies teritorijų.

Kodėl ir vėl siūloma tą daryti?

Dėl labai paprastos priežasties – resursų. Šiuo atveju, greičiausiai, galvojama apie žmogiškuosius resursus, nes pradėjusi (kontr)puolimą, Ukraina patiria nemenkų nuostolių.

Karas iš esmės yra įstrigęs ir nė viena pusė neturi esminio pranašumo. Tiek Kijevas, tiek Maskva ruošiasi dar didesnei mobilizacijai. O tai reiškia, kad žus dar daugiau tūkstančių žmonių.

Padėtis karo istorijoje nėra nauja, tačiau tokiais atvejais kariaujančios pusės ima ieškoti kompromisų, kad nutrauktų masines žudynes be perspektyvos.

Tačiau Vakarų svarstomas variantas yra neadekvatus. Negalima aukoti ar mainyti teritorijų į NATO ir ES narystę ateityje.

Vienintelis logiškas kelias – narystė abiejuose blokuose tuoj pat su esamomis kontroliuojamomis sienomis. Toks ėjimas leistų Ukrainai sustiprėti karine ir ekonomine prasme, o turėdamas NATO skėtį, Kijevas būtų saugus.

Vienintelė raketa į Ukrainos teritoriją reikštų karą su galingiausiu pasaulyje kariniu aljansu.

Perspektyvoje, Ukrainai ir Vakarams tektu dėti kolektyvines pastangas sužlugdyti Putino režimą, o pasikeitus vėjams Maskvoje, atsiimti visas teritorijas, iškrapštyti lauk rusų karius ir išsireikalauti reparacijų už padarytą žalą.

Nors daug ką toks mūsų dėstomas taikos ir žmonių žūčių nutraukimo planas nuvilia, tačiau kitas greitas karo nutraukimo kelias – NATO šalių taikdarių pajėgų dislokacija ir Rusijos karinio jūrų laivyno blokavimas Juodojoje jūroje – iš baimės sutraukia Vakarų lyderiams žarnas ir pakerta kojas.

Tuo tarpu iš Kijevo pasiekia silpni signalai, jog taikos derybos įmanomos po tam tikro pergalės etapo. Žodžiu, pro kruviną miglą, šviečia trapi ir pavojinga taika.

Ką tuo tarpu planuoja Maskva? Maskva, greičiausiai, nesutiks su esamų okupuotų teritorijų „atsiskyrimu“ nuo Ukrainos ir reikalaus viso Donbaso – Lugansko ir Donecko sričių, o kai kurie radikalai toliau svaigs ir apie Odesos sritį bei visą Juodosios jūros pakrantę.

Tad „ateities sienų“ nustatymo klausimas bus labai komplikuotas. Kremlius be jokios abejonės temps derybų gumą, reikalaus sau maksimalios naudos: kuo daugiau užsibrėžtų teritorijų, sankcijų panaikinimo, sušvelninimo, toliau kiršins Europos lyderius, biurokratus, kels sumaištį ir tęs grasinimus.

Be to Kremlius darys viską, kad tų stabilių Ukrainos sienų neatsirastų, veiks per savo Trojos arklius Vengrijoje, Turkijoje, blokuos silpnus ES, NATO ėjimus ir visais būdais kaišios pagalius į Ukrainos integracijos ratus.

Gali būti, jog kolektyviniu sutarimu bus paskelbta sąlyginė taika, kuri iš esmės pakartos situaciją, kuomet po 2014-ųjų Krymo ir dalies Donbaso okupacijos, prasidėjo beprasmiai Minsko suvažiavimai, tačiau susišaudymai fronto linijoje tęsėsi ir toliau.

Tai tereikš laikiną karo pauzę, kurios metu abi pusės stengsis pasistūmėti ant žemės. Tik šiuo atveju Ukraina bus žymiai geresnėje pozicijoje nei 2014-aisiais.

Praregėję NATO ir Vakarų šalių vadovai jau suvokia, kad Ukrainą būtina ne tik apginkluoti, bet ateityje gali tekti ir ginti, nes orda ruošiasi judėti toliau į Vakarus.

O juose jau prasidėjo pasiruošimas dar didesniam karui – užsuktos ginkluotės ir amunicijos gamybos mašinos įsibėgėja.

Paprasta istorinė patirtis ir šalta logika sako, kad kuo daugiau prigaminama ginkluotės, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus panaudota, o ne perdirbta ar išmesta. Deja, tokia realybė, nepriklausomai nuo to, ji mums patinka ar ne.

Lieka tikėtis (viltis – šiandienos politikos manekenų motina), kad Kremliuje įvyks perversmas, valdžią užgrobs racionalesnis imperialistas.

Tačiau net ir jo planai iš esmės liks tie patys. Nepamirškim už nugaros Putinui stovinčio jo lėlininko Si, kuris stengsis sau išpešti daugiausia naudos ir įsitvirtinti ekonomiškai tiek Rusijoje, tiek Europoje.

Kalbant apie Kiniją, norime paminėti Filipinus, kurie prisijungė prie itin griežtų Malaizijos bei Indijos pareiškimų, kuriuose Pekinas kaltinamas, jog pretenduoja į jų teritoriją.

Kinija neseniai paskelbė naują savo nacionalinio žemėlapio versiją, kurioje prisiskyrė sau ginčytinas Pietų Kinijos jūros teritorijas, dėl kurių 2016 m. tarptautinis tribunolas priėmė Manilai palankų sprendimą.

Indija ir Kinija taip pat nesutaria sienų kausimu. Abi šalys siekia savo tikslų – būti Azijos lyderėmis.

Sienos jau dešimtmečius kelia trintį tarp Naujojo Delio ir Pekino, o susipriešinimas regione jau anksčiau buvo peraugęs į karą, kuris 1962 m. baigėsi Kinijos pergale.

Vėliau daugiausiai gyventojų turinčias pasaulio valstybes padalijo neaiškiai apibrėžta de facto siena, vadinama Faktinės kontrolės linija.

Reikšmingi postūmiai

Pranešama, jog šį rytą Maskvą atakavo nežinomas dronas. Nors miesto valdžios institucijos oficialiai paskelbė, kad jis buvo numuštas, plinta vaizdai su pietvakariniame Maskvos pakraštyje degančių dūmų stulpais.

Sustabdyta oro uostų veikla, paskelbtas planas „Kovior“. Pranešama ir apie dronų ataką Rusijos Kursko ir Briansko srityse.

Mums labiau patiktų, jei į Kremlių skristų raketos, tačiau dronai – taip pat neblogai.

Ukrainiečiai tęsia puolimą Melitopolio ir Bachmuto kryptimis. Pranešama apie tai, jog Zaporožės srityje ukrainiečiai pralaužė pirmąją „Surovikino“ liniją.

Trumpai

Baltarusijos diktatorius Lukašenka pareiškė, kad Lenkija ir Baltijos šalys „kelia isteriją“ dėl „Vagner“ samdinių buvimo Baltarusijoje, o raginimus iš šalies teritorijos išvesti „muzikantus“ pavadino „nepagrįstais ir kvailais reikalavimais“.

Maža to, Maskvos lėlė tauzija, jog Lenkijos ir Baltijos šalių vadovybė kaltina Baltarusiją „kažkokiais mitiniais agresyviais ketinimais, kurių niekada nebuvo ir negali būti“. Ir galiausiai kvailys pasakė Maskvos jam įteiktą paruoštuką, jog „Lenkijoje, Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse neturi būti nė vieno užsienio kario, tada galėsime reikšti pretenzijas dėl kitų šalių karių buvimo“.

Šio pareiškimo esmė skirta glušiams tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, kad sąjungininkų pajėgos Lietuvoje būtų įvardijamos, kaip užsienio kariuomenė. NATO kariuomenė nėra nei užsienio, nei ne užsienio kariuomenė. Mes ir esame NATO kariuomenė – NATO nėra nei mūsų, nei užsienio. NATO yra NATO ir mes esame šio aljanso dalis.

Europos Sąjunga ir vėl nepatvirtino aštuntosios 500 mln. eurų dalies, skirtos ginklams Ukrainai pirkti, skyrimo.

„Turiu išreikšti apgailestavimą, kad aštuntoji Europos taikos priemonės dalis vis dar užblokuota. Tikiuosi, kad artimiausiomis savaitėmis mums pavyks atblokuoti. Tačiau tai yra problema, kurios neįmanoma išspręsti“, – sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Džozefas Borelis (Josep Borrell).

Jaučiame rusiško rublio tvaiką, stabdantį europinius milijonus.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas teigia, jog „raginimai vengti bet kokių smūgių teisinėje Rusijos Federacijos teritorijoje atrodo keistai ir vis tiek toliau skatina Rusiją tęsti agresiją.“

JAV ir kitos šalys prašo Ukrainos nenaudoti suteiktos karinės įrangos atakoms Rusijos teritorijoje vykdyti. Nepuldama Rusijos Ukraina šio karo niekuomet nelaimės.

V. Zelenskis pareiškė, jog ateinančiais metais dalyvaus Ukrainos prezidento rinkimuose. Paradoksas, tačiau politiko likimas priklauso nuo ukrainiečių nuotaikų ir tautos santykio į vykstantį karą.

Priminsime, jog garsus aktorius, verslininkas V. Zelenskis laimėjo prezidento rinkimus, nusifilmavęs seriale apie kovotoją su korupcija „Tautos tarnas“. Partija tuo pačiu pavadinimu, įkurta V. Zelenskio laimėjo rinkimus į Aukščiausiąją Radą.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ar buvęs NATO vadovas – karo kurstytojas?
  2. 365 karo dienos
  3. Karo laimėti tik ginantis neįmanoma
  4. Prasideda sunkiausias karo metas
  5. Nesutarimai, džiuginantys karo nusikaltėlius Kremliuje
  6. Karo nusikaltėliai Kremliuje aktyvina veiksmus
  7. Rusija turi būti teisiama už karo nusikaltimus
  8. Rusijos karo nusikaltėlių laukia Musolinio likimas
  9. Kolektyvinis Putinas pakeitė savo karo Ukrainoje tikslą
  10. Kremlius įvykdė savo karo prieš Ukrainą tikslus?
  11. Ar F-16 perlauš karo eigą?
  12. Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?
  13. Grūdai – hibridinio karo ginklas Rusijos rankose
  14. Karo nusikaltėliai Kremliuje neturi ką prarasti
  15. P. Porošenko paskelbė susitaręs su V.Putinu dėl paliaubų. Rusija tai neigia

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Diedas says:
    1 savaitė ago

    Apie kokią taiką gali būti kalba, kai rusų naciai klykauja apie atominį ginklą
    Oficialioje, valdiškoje kremliaus televizijoje Solovjovas ragina apmėtyt atominėmis bombomis Europos miestus.

    Atsakyti
    • Kuo baigsis serialas says:
      1 savaitė ago

      ОСЕЧКИН: У Путина ПАНИЧЕСКИЕ АТАКИ / Кто из Кремля помог Пригожину? РАСКРЫЛИ ФАМИЛИИ
      – youtube.com/watch?v=mlRYnfxycDM

      Artėja Kremliaus „muškietininkų” dvikovos? –

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

LRKM nuotr.

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
A.M.Budreckio knyga „Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę" | rengėjų nuotr.

V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!

2023 09 10
Ukraina sumuš maskolius | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremlius valosi kruvinus batus į Jungtines Tautas

2023 09 09
Raginama stabdyti šimtamečių medžių kirtimus greta Vilniaus | lrs.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Lietuvoje toliau šniojamos girios ir miškai

2023 09 09
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
Ukrainos gynėjai | Šį savaitgalį galingiausių pasaulio šalių vadovai, įskaitant JAV prezidentą Džo Baideną, renkasi Naujajame Delyje į aukščiausiojo lygio susitikimą. G20 norėtų priimti bendrus sprendimus, kurie užtikrins skurdžiausių šalių apsirūpinimą maistu, kovos su klimato kaita veiksmus ir skolų mažinimą neturtingoms šalims. nuotr.

„Nelaimingas atsitikimas“ vardu Rusija

2023 09 08
Rodyti daugiau

Naujienos

LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Pajūrietis apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • >Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
  • Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
  • Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
LRKM nuotr.

Lietuva tęsia nenutrūkstamą karinės paramos teikimą Ukrainai ir šiandien kariaujančiai šaliai perdavė puspenkto milijono šaudmenų. Iki šių metų rudens Lietuvos...

Skaityti toliau

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 11
0
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Baigėsi didžiųjų pasaulio valstybių susitikimas Indijoje. 20-ties turtingų ir besivystančių šalių grupė pasveikino Afrikos Sąjungą kaip naują narę – neabejotinai...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
6
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie V. Valiušaitis. Baigti darbai malonūs!
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Pajūrietis apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • >Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
Kitas straipsnis
Mokiniai | Pexels.com, Thirdman nuotr.

Mokyklinei aprangai – ir šiek tiek asmeniškumo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai