L. Kojala. Europa lūkuriuoja, Rusija kraujuoja: kas formuos ateitį?

Rusijos karo biudžetas, atsižvelgiant į kainų skirtumus: $462 mlrd.

Europos šalių gynybos išlaidos: $457 mlrd. (IISS).

Išvados:

– Skurdus, Kanados ekonomikos dydžio Putino režimas – visiško karo fanatizmo stadijoje. Tai nėra tvaru, bet tikslaus ‘mirties taško’ niekas tiksliai nežino.

– Turtinga, bet tingi Europa vis dar gyvena lūkesčiu, kad „viskas kaip nors baigsis“ – ir biudžetus formuoja naudodami tas pačias Excel formules, kaip taikos metu.

– JAV gynybos biudžetas – nepralenkiamas, bet šiais metais gali kristi į istorines žemumas, mažiau nei 3 proc. BVP.

***

Baideno administracija (tyliai visuose uždaruose formatuose): Ukraina neturi realaus kelio artimiausiu metu įstoti į NATO ir turės susitaikyti su dalies teritorijų okupacija (nemaišyti su pripažinimu).

Trampo administracija (garsiai visuose formatuose): Ukraina neturi realaus kelio įstoti į NATO ir turės susitaikyti su dalies teritorijų okupacija (nemaišyti su pripažinimu).

Esminio pokyčio politikoje šis pareiškimas (kol kas) neindikuoja. Ypač iš Gynybos sekretoriaus Pito Hegseto (Pete Hegseth), kuris valingai prisiėmė vaidmenį būti prezidento politikos vykdytoju, o ne į savarankiškumą linkusiu formuotoju.

***

Europos lyderiai nuogąstaudami svarsto, ar nebus palikti už derybų dėl Ukrainos ateities tarp JAV ir Rusijos durų.

Klausimas turėtų būti kitas. Kiek strateginių ir taktinių klaidų per pastaruosius dešimtmečius reikėjo pridaryti, kad atsidūrėme tokioje situacijoje.

Visgi tai negali vesti rankų nuleidimo link. Galios suvokimas – taip, kaip matome save, ir kaip mus mato kiti – remiasi ir objekyviais ištekliais (pvz., karinė galia ar ekonomika), ir įvaizdžiu.

ES, turtingas ir išsivystęs regionas, sudaro apie 18 proc. nominalaus BVP, turi didelę bei turtingą rinką ir kur kas palankesnes startines pozicijas augimui XXI a. nei daugybė kitų regionų. Nepaisant to, save pateikia kaip lėtą, taisyklių supančiotą, strateginio matymo neturintį veikėją. Tą patį mums, beje, bando įteigti ir Rusija – tikra naujųjų technologijų, augimo ir klestėjimo „pažiba“.

Tai nėra visiškai teisinga. Bet savimonei – ir praktiniams veiksniams – keisti reikalinga politinė lyderystė.

***

Vakar (vasario 12 d., – Alkas.lt) rašiau, kad skambius Gynybos sekretoriaus P. Hegseto pareiškimus reikia vertinti atsargiai, nes neturi politinio savarankiškumo tokiais klausimais.

Hegsetas šiandien: „Derybas veda Trampas. Viskas yra svarstytina. Tai, ką jis nuspręs leisti ar neleisti, priklauso laisvojo pasaulio lyderiui – prezidentui Trampui. Todėl aš nestovėsiu prie šios tribūnos ir neskelbsiu, ką prezidentas Trampas darys ar nedarys, kas bus įtraukta ar kas bus atmesta, kokios nuolaidos bus padarytos ar kokios nebus padarytos.“

Trampas Hegseto teiginių vakar neneigė, jų ir tiesiogiai nepatvirtino. Tarp Trampo citatų buvo ir tai, jog Ukraina bus remiama „tiek, kiek reikės“.

Tad yra daug triukšmo, kakofonijos, prieštaringų tezių. Scenarijų spektras išlieka labai platus. Galimybės vienareikšmiškoms išvadoms – sudėtingos. Bet jų, žinoma, viešojoje erdvėje nepritrūksime.

Autorius yra politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius