Nuo rugpjūčio 8 dienos, kol Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje Istorijų namuose rengiama nauja paroda apie Lietuvos aukštąsias technologijas, lankytojai kviečiami atsigręžti į gerokai senesnius išradimus.
Etnologė, Istorijų namų švietėja Audronė Daraškevičienė sako, kad net ir patys primityviausi technologiniai išradimai – verpstukas, kaplys, kirvis – savo laiku iš esmės pakeitė žmogaus gyvenimą.
Rugpjūtį Istorijų namų etnografijos saugykloje vyks interaktyvios ekskursijos, kviečiančios pažvelgti į senąsias – iki XX a. pradžios Lietuvoje naudotas – technologijas, kartu – į tradicinę pasaulėžiūrą.
Kas buvo iki lazerio?
Pasak A. Daraškevičienės, apie technologijas verta kalbėti ne tik žvelgiant į ateitį, bet ir prisimenant senus išradimus, kurie kadaise iš esmės pakeitė žmonių kasdienybę.
„Šiandien technologinę pažangą dažniausiai siejame su lazeriais, dirbtiniu intelektu, biotechnologijomis. Tačiau kiekvienas laikmetis turėjo savo technologines revoliucijas.
Tokie iš pirmo žvilgsnio paprasti įrankiai kaip girnos, žagrė, kaltas, grąžtas, pjūklas, verpstukas, verpimo ratelis savo laiku buvo labai reikšmingi išradimai – jie iš esmės keitė darbo našumą bei žmonių galimybes apsirūpinti maistu, drabužiais, būstu“, – sako etnologė.
Interaktyvioje ekskursijoje „Pasaulį pakeitusios senosios technologijos“ lankytojai tyrinės etnografijos saugykloje saugomus įrankius ir sužinos, kad kai kurios senosios technologijos iš esmės nesikeitė kelis tūkstančius metų – tiek laiko prireikė, kol buvo išrastos pažangesnės.
Anot švietėjos, svarbi ekskursijos dalis – galimybė ne tik išgirsti pasakojimus, bet ir patiems išbandyti kai kuriuos istorinius įrankius.
„Pabandysime verpti verpstuku, kaip Lietuvoje buvo daroma nuo neolito laikų iki pat XX a. pradžios. Kai įrankį gali ne tik pamatyti, bet ir išbandyti, daug lengviau suprasti, kokia buvo jo reikšmė žmogaus gyvenime“, – pastebi ji.
Kaip pasaulis buvo aiškinamas tradicinėje kultūroje?
Rugpjūtį Istorijų namuose bus kalbama ne tik apie senąsias technologijas. Ekskursija etnografijos saugykloje „Dvasių apsupty“ kviečia pažvelgti į tradicinę pasaulėžiūrą. Pasak A. Daraškevičienės, šiuolaikinis žmogus pasaulį dažniausiai aiškina remdamasis mokslu, tačiau iki XX a. pradžios liaudyje daugelis kasdienybės reiškinių buvo suprantami kitaip.
„Tradicinėje kultūroje daugelis buities daiktų turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę-mistinę paskirtį. Ant stogų iškeliami žirgeliai buvo laikomi apsauga nuo piktųjų dvasių.
Šventajame kampe kabanti rankšluostinė laikyta vėlių nusileidimo vieta. Bene kiekvienas kampelis senuosiuose namuose sietas su žmogui palankiomis arba nepalankiomis anapusinėmis būtybėmis“, – pasakoja švietėja.
Ekskursijoje gilinamasi, kaip žmonės jautėsi ir elgėsi tokiame anapusybės persmelktame pasaulyje: kaip siekė pelnyti anapusinių būtybių palankumą ir kaip saugojosi tų, kurios žmogaus atžvilgiu nusiteikusios ne itin palankiai.
Ekskursijos dalyviai sužinos, kokiais maginiais veiksmais bandyta pasitelkti antgamtines jėgas, kaip jų pagalba siekta paveikti įvykių eigą įvairiausiose gyvenimo srityse: ūkyje, finansuose, gydyme, meilėje ir kitose.
Veiklos mažiesiems
Rugpjūtį Istorijų namuose nebus pamiršti ir mažieji lankytojai. Vaikams bei jų šeimoms sukurta speciali ekskursija „Kaukas ir kitos mitinės būtybės“: joje – daug žinių tiek apie senąsias technologijas, tiek apie senąją pasaulėžiūrą.
Tačiau apie tai kalbama pasakų ir sakmių kalba – supažindinant jaunuosius lankytojus su kaukais, aitvarais, laumėmis, velniais bei kitais lietuvių tautosakos veikėjais.
„Toks žinių pateikimo būdas mažiesiems yra labai įdomus, taip pat – labai prasmingas: klausydamasis sakmių ir pasakų, vaikas ne tik susipažįsta su įvairiausiomis nematerialiojo kultūros paveldo sritimis, bet ir turi galimybę prisiliesti prie itin svarbių bendražmogiškų temų.
Juk pasakose ir sakmėse gvildenamos universalios – baimės nugalėjimo, pasirinkimų, gėrio ir blogio, žmogaus likimo – temos. Jos aktualios ir šiandien“, – sako A. Daraškevičienė.
Ši ekskursija įtraukta ir į šeimų savaitgalio, vyksiančio Istorijų namuose, dienotvarkę. Šeštadienį vaikų ir šeimų laukia daugybė veiklų: mokymai, kūrybiniai užsiėmimai, žaidimai, interaktyvus muzikinis spektaklis vaikams „Žiogės istorija“. Visas šias veiklas jungia Žolinės ir žolynų tema – būtent Žolinė tradiciniame kalendoriuje yra vasaros pabaigos kulminacija.
Artėjant Žolinei Istorijų namuose taip pat vyks šiaudų sodo rišimo užsiėmimai. Anot A. Daraškevičienės, tai laikas pradėti džiaugtis šiais metais duotais motinos Žemės vaisiais.
„Kodėl šia proga nesusirišus šiaudų sodo? Tegul jis sukasi kiekvieno namų palubėje kaip padėkos ženklas už vasaros pievų žydėjimą, javų svyravimą ir bičių dūzgimą.
Užsiėmimai skirti pradedantiesiems – jų metu visi susipažins su šiaudų paruošimu ir rišimo principais, pasigamins nedidelį sodelį ir apžiūrės etnografijos saugykloje rodomą nuostabų šiaudų sodų rinkinį“, – kviečia etnologė.
Daugiau žinių apie rugpjūčio mėnesio veiklas Istorjų namuose: spausti čia.
