Ketvirtadienis, 3 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Kraštutinė dešinė kaip šiaudinė kaliausė

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2024-09-03 01:13:07
192
PERŽIŪROS
2
Marius Kundrotas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Liberalių ir kairuoliškų fondų, NVO, universitetų paruošti ideologinių kovų dalyviai dažnai kalba iš paruoštukų. Jiems aiškiai nupieštas didžiausio, o gal ir vienintelio jų priešo – dešiniojo radikalo – paveikslas. Tai – žmogus, nusiteikęs prieš žydus, musulmonus, juodaodžius, o jei tai – vyras – dar ir prieš moteris.

Kiti įsivaizduojamo priešo bruožai gali varijuoti. Jei apie jį ar su juo kalba žmogus, esantis toliau į kairę, tai dešinysis radikalas – dar ir prieš socialinę bei ekologinę atsakomybę. Jei dešinįjį radikalą „triuškina“ žmogus, esantis arčiau klasikinio liberalizmo, tai priešas – paternalistinės ir autoritarinės valstybės šalininkas.

Visais atvejais tai – provincialas, kurį domina tik jis pats ir jo artimiausia aplinka. Lietuvos atveju dešinysis radikalas – dar ir putinistas, nors kiek putinizme kairės, o kiek – dešinės, atskira kalba.

Daugiau kaip 20 metų dalyvaujant diskusijose labiausiai aptariamu aspektu įsiminė dvi iš jų. Vienoje žydų bendruomenės atstovas laukė baisaus antisemito, o sutiko žydų tautos ir Izraelio draugą. Po to stebėjosi: aš maniau, jog tamsta – gerokai radikalesnis. Beliko pasakyti, jog būtent radikalus (tuo metu) tautiškumas ir skatina mylėti visas pasaulio tautas ir palaikyti jų teisę savose tėvynėse kurti savas valstybes. Kitoje diskusijoje dalyvavo musulmonas ir liberalė. Pastaroji tikėjosi iš šių eilučių autoriaus antiislamizmo.

Aptariami žydas ir musulmonas po šių diskusijų tapo jei ne laukto dešiniojo radikalo draugais, tai gerais pažįstamais ir kolegomis. Liberalei buvo sunkiau. Ji vis bandė įrodyti geriau žinanti, ką tas dešinysis radikalas mąsto, nei žino jis pats. Auditorijai ši jos pastanga sukėlė daug gardaus juoko.

Nėra jokio reikalo neigti, jog radikalumas – tai yra, esminių permainų siekimas bet kokiomis priemonėmis – gyvuoja tiek kairėje, tiek ir dešinėje. Klausimas, kiek vienos ar kitos pusės radikalai yra grėsminga jėga. Dešinysis radikalizmas, kuriam būdingas šovinizmas, totalitarizmas ar ekspansija (pastarieji du bruožai taip pat puikiai dera radikalioje kairėje), tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos politinėje erdvėje yra visiškas užribis. Priešingai, radikalioji kairė jau seniai įteisinta daugelio Europos šalių politinėse sistemose.

Paradoksalu, bet ir dėsninga, jog apie kairės kraštutinumus girdime daug rečiau nei apie dešiniuosius. Po socialinius tinklus sklando taiklus memas. Vaikas skundžiasi tėvui, kad skauda koją. Tėvas klausia: kurią – kairę ar kraštutinę dešinę? Juk dešinė gali būti tiktai kraštutinė.

Radikalumo priskyrimas priklauso tik nuo atskaitos taško. Jei žmogus yra kraštutinėje kairėje, tai ir centras bus nuo jo toli į dešinę. Ir atvirkščiai: kraštutiniam dešiniajam centras atrodys kaip kraštutinė kairė. Kiekvienas žmogus gali turėti savą atskaitos tašką. Visuomenėse jis priklauso nuo konsensuso ir atskirų šalių konsensusai labai skiriasi. Kas Lietuvoje – centro dešinė, Švedijoje ar Prancūzijoje – dešinysis radikalizmas. O Sovietų Sąjungoje liberalūs reformatoriai laikyti kairiaisiais, komunistų reakcionieriai – dešiniaisiais.

Štai, kodėl dešinės ir kairės sąvokos teiktinos itin atsargiai ir taupiai. Daug aiškiau bus, jei kalbėsime apie konkretesnes ideologijas – liberalizmą, socializmą, konservatizmą, nacionalizmą ar žaliąją ideologiją.

Jei turėtume objektyvią žiniasklaidą ir bešališką akademinę bendruomenę, kairysis radikalizmas turėtų būti linksniuojamas daug dažniau nei dešinysis, nes pirmasis atstovaujamas plačiau nei pastarasis. Bet kaip tik todėl, kad kairysis radikalizmas yra arčiau „meinstrymo“, jo balsu kalba ir didžiuma žiniasklaidos, ir daugelis žmonių, laikančių save mokslininkais. O jie kalba iš kairiojo atskaitos taško: visa, kas nėra raudona žvaigždė ar šešiaspalvė vaivorykštė, yra juoda svastika baltame blyne ant raudono skuduro.

Daugelis šiandieninių liberaliosios demokratijos šauklių dar prieš kelias dešimtis metų būtų lokalizuoti kraštutinėje kairėje. Šiandien jų identifikacija įvairuoja nuo centro kairės iki centro dešinės. Jie siekia performuoti visa, kas paveldėta iš seniau: moralę, religiją, tautą, šeimą ir lytį.

Vieninteliais moralės principais tampa tolerancija ir empatija, tarsi tai būtų kažkas savitikslio. Religiniai tekstai kastruojami pagal naujuosius konstruktus. O tautos, lyties ar šeimos apibrėžimuose gali būti bet kas, tik vargas tiems, kurie pasakys, kad tai – įgimti ir prigimtimi įpareigojantys, o ne pasirinkti dalykai. Nei laisvė, nei tolerancija, nei empatija nėra taikomos tiems, kurie priešinasi tokiam dekonstravimui. Dešinieji, įskaitant radikalus, bent jau sąžiningesni: jie tiesiai sako, kad kai ką myli ir gerbia, o kai ko – ne.

Neapykanta – didžiausia nuodėmė liberalioje demokratijoje ir paskutinis argumentas kairiųjų liberalų diskusijose su oponentais – lokalizuojama išskirtinai dešinėje, tarsi kairieji šios nuodėmės vengtų. O iš tiesų antipatija būdinga abiems pusėms. Dešinieji smerkia svetimo gero panūdusius perėjūnus ir ištvirkėlius (kas nėra lygu kitataučiams, kitatikiams ar net lytiniams deviantams kaip tokiems), kairieji niršta ant prigimtinės lyties, šeimos, tautos, klasikinės etikos šalininkų. Patys spręskite, kuriuo atveju priešiškumas labiau pelnytas.

Jei ką nors girdite apie smurtą, pirmas aiškinimas iki patikrinimo beveik visada bus radikalios dešinės išpuolis. Nors ne taip jau retai paaiškėja, kad išpuolio organizatoriai – arba kraštutiniai kairieji, arba jų globojami ateiviai, kurie gal ir gali būti dešinieji radikalai, bet ši sąvoka „meinstryme“ skiriama vietiniams.

Aktualus pavyzdys – dabartinė sumaištis Anglijoje, kur malšinami Anglų gynybos lygos protestai, nors jie kilo iš valstybės ir teisėsaugos pasyvumo agresyvių atėjūnų smurto atžvilgiu. Kitas pavyzdys – Lietuvoje vykęs genderistų paradas, kurio metu vienas jo dalyvių sumušė protestuotoją. Kadangi Lietuva dar nėra taip toli pažengusi į kraštutinę kairę, kaip dalis Vakarų šalių, kaltininką pažadėta nubausti, bet tai tilo ir nutilo. O jei protestuotojas bent žodžiu užgauna genderistą ar imigrantą, skandalas ir bausmė – užtikrinti.

Matyt, visgi reiktų išskirti kairiųjų ir dešiniųjų antipatiją oponentams. Kairieji puola pirmi. Jie siekia sunaikinti tai, kuo ištisos visuomenės gyveno ir laikėsi šimtus ir tūkstančius metų. Dešiniųjų antipatija – kiek jos išties pasitaiko – dažniausiai būna gynybinė. Net atmetus priežastis antipatijos užtenka abiejose pusėse. Priešingai nei teigia kairieji, vaidinantys taikos apaštalus, o dešiniuosius vaizduojantys kaip agresorius.

Taip, kai kada ir dešinieji perlenkia lazdą. Pavyzdžiui, Vilniuje kažkada sumuštas Japonijos ambasadorius už siauras akis. Vargu, ar peštukai žinojo, ar tai – ambasadorius, ar eilinis perėjūnas. Visgi derėjo išsiaiškinti. Apskritai smurtas nėra geras būdas spręsti problemas. Deja, kartais kitos galimybės – tiesiog užginamos.

Faktas yra tas, jog tikrų dešiniųjų radikalų yra saujelė. Tad nėra pagrindo pūsti pavojaus trimitus. Priešingai, radikalioji kairė yra reali grėsmė, ir ne tik tada, kai švaistosi kumščiais ar šaudo, kaip Amerikoje.

Dauguma atvejų dešinysis radikalizmas – agresija prieš kitas tautas, rases, religijas ar kultūras – yra tiesiog šiaudinė kaliausė, kurią kairieji radikalai patys pastato ir patys ją bado, vaizduodami kovą su realia grėsme ir šia tariama kova teisindami savo pačių kraštutinumus, agresiją, diktatą ir netgi smurtą.

Ne dešinieji radikalai pastaruosius ketvertą metų leido Lietuvai įstatymus. Ne dešinysis radikalas bandė kulka pakeisti būsimų rinkimų rezultatus JAV. Ne vietiniai dešinieji radikalai kelia masines riaušes, prievartauja moteris ir berniukus, plėšia parduotuves ir degina automobilius Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje.

Tai daro arba kairieji radikalai, arba jų globojamos grupės. Ir tai, deja, nėra šiaudinės kaliausės.

Autorius yra idėjų istorikas ir politologas
Atodangos.com logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (I): Dešinė ir kairė
  2. M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  3. M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai
  4. M. Kundrotas. Moralinis pučas: radikalai prieš konservatorius
  5. M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  6. M. Kundrotas. Slinktis į vulgarybę
  7. M. Kundrotas. Radikalumas ir nuosaikumas: kas, kam ir kodėl?
  8. M. Kundrotas. Populizmas, radikalizmas ir konservatizmas
  9. M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas
  10. M. Kundrotas. Kai valstybė – tai aš
  11. M. Kundrotas. Artėja KGBankų diktatūra?
  12. M. Kundrotas. Šalin rankas nuo Nacionalinio susivienijimo
  13. M. Kundrotas. Prezidento rinkimai – antisistemos triumfas?
  14. M. Kundrotas apie EP rinkimus: Valdantieji manipuliuoja rinkimais, kad laimėtų mažumos dauguma…
  15. M. Kundrotas. Liberalizmas: kelias į totalitarizmą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Antanas (1) says:
    2 metai ago

    Kažkada vienas dėstytojas pasakė, kad mąstančių žmonių yra apie 5-10 proc, visi kiti – mulkiai. Dauguma žmonių mato neteisybes, tačiau neieško jų priežasčių (dabar “neturi” net laiko tam), todėl lengva jais manipuliuoti (tuo naudojasi “žvaigždės”) etiketėmis per jausmus. O minioje visuomet prasiveržia gyvuliškoji žmogaus pusė – pyktis, agresija, žiaurumas…Taip buvo per amžius – per blogį ir kančią gimsta tiesa, per “gėrį” – puikybė, tinginystė ir ištižimas. Kaip toj dainoj…”gėris ir blogis vis eina kartu…”.

    Atsakyti
  2. Mikas says:
    2 metai ago

    Tais įvardijimais: kairė – dešinė, liberalas – radikalas ir t.t. neverskime žmogaus, visuomenės dalies būti vienos ar kitos kariuomenės kareiviu. Viešumai kalbėkime: protinga – neprotinga, išmintinga – kvaila, vertinimais. Juk durnystė, išmintis yra jomis tiek dešinėje – kairėje, tiek liberalizme- radikalizme. Vaduokimės iš plepalų ekvilibristikos – tuštybės…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Krovininiai automobiliai
Lietuvoje

Patikrinimai atskleidė problemas, susijusias ne tik su krovininių automobilių viršsvoriu

2026 09 03
Elektra
Lietuvoje

Prezidentas aptarė energetikos linijų atsparumo stiprinimą

2026 09 03
Šildymas
Lietuvoje

„Gijos“ jau ruošiasi šildymo metui 

2026 09 03
Traukinys | | sumin.lrv. lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kazlų Rūdos miesto šventės dalyviams specialūs traukiniai

2026 09 03
Neįgalieji
Lietuvoje

Ilgalaikė priežiūra: pagalba bus teikiama „vieno langelio“ principu

2026 09 03
Elektra
Lietuvoje

Po audros elektros tiekimas atkurtas jau daugiau nei 98 proc. klientų

2026 09 03
Mergaitė apkabinusi didelio medžio kamieną
Gamta ir ekologija

Lietuvos medžio finalininkų pristatymus dar galima papildyti

2026 09 02
Aplinkos tarša
Lietuvoje

Ministrė kabinetas pritarė taršos prevenciją griežtinančioms pataisoms

2026 09 02
Birštonas
Lietuvoje

Vyriausybė atnaujino kurortinio statuso reikalavimus

2026 09 02
Šildymas
Lietuvoje

Prasideda prašymų būsto šildymo išlaidų kompensacijoms gauti teikimas

2026 09 02
Atliekų tvarkymas
Lietuvoje

Atliekų tvarkymas Vilniaus regione gerėja

2026 09 02
Audra, automobilis
Gamta ir žmogus

Audra suniokojo daugiau nei 200 automobilių: kokių klaidų nedaryti?

2026 09 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ogi apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • m apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • P.Skutas apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rugpjūčio 4-osios horoskopas: pirmiau kryptis, tik paskui greitis
  • Suminė darbo laiko apskaita: taisyklės, ribos ir vietos, kuriose darbdaviai dažniausiai suklysta
  • Mačia kasdien: kiek jos iš tikrųjų galima išgerti ir kada verta stabtelėti
  • A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?

Kiti Straipsniai

Arvydas Juozaitis sporto rūmų ir žydų spaudos konferencijos fone

A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?

2026 09 03
Prezidentas Antanas Smetona atvyksta į Karo mokyklos 10 metų sukaktuves ir XI-os laidos išleistuvių iškilmes. Karo mokyklos viršininkas plk. P. Jurgaitis sveikinasi su Prezidentu. Iš kairės kariuomenės štabo viršininkas gen. ltn. P. Kubiliūnas, štabo plk. A. Šova. Kaunas, 1929 m. spalio 6 d. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune

I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai

2026 09 03
Vilniaus arkikatedroje rastos Lietuvos valdovų Aleksandro Jogailaičio, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės karališkosios insignijos

V. Rukauskienė. Vytauto Didžiojo palaikų paslaptis: ką slepia Vilniaus katedros požemiai?

2026 09 02
Mergaitė apkabinusi didelio medžio kamieną

Lietuvos medžio finalininkų pristatymus dar galima papildyti

2026 09 02
Darius Antanavičius | Asmeninio archyvo nuotr.

D. Antanavičius. Apie kultūros protesto muzikologų veidmainiškumą

2026 09 02
Aktorės Inga Juškevičiūtė ir Jurga Kalvaitytė spektaklyje mojuoja trispalvėmis juostomis

„Žodžiai, sklidę miškais“ Kleboniškių muziejuje grąžino balsą poetėms partizanėms

2026 09 01
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Valstybės užsakymas: gaminkim vaikus!

2026 08 31
Diskusijos apie Lietuvos ekonomiką, šeimą, švietimą ir sveikatą miesto parke

K. K. Urba. Buvimas diskusijų šventėje „Būtent“

2026 08 31
Islandijos parlamento rūmai Reikjavike

Islandai atmetė siūlymą atnaujinti stojimo į ES derybas

2026 08 31
„Falcon Heavy“ raketa su Nensi Greis Roman teleskopu kyla iš NASA Kenedžio kosmoso centro

NASA paleido Nensės Greis Romanos vardu pavadintą kosminį teleskopą

2026 08 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Ogi apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • m apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • P.Skutas apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)
  • klaustukas apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
Kitas straipsnis
Lietuvos zoologijos sodo savanoriai | zoosodas.lt nuotr.

Nauji mokslo metai prasideda ir Lietuvos zoologijos sode

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai