Ketvirtadienis, 31 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Pietryčių Lietuvos nuosmukis – Lenkijos okupacijos padarinys

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt, www.alkas.lt
2024-08-02 08:00:00
5
Lenkų paradas Vilniuje krašto prisijungimo proga | wikipedia.org nuotr.

Paprastai sakome, kad istorija mus moko nekartoti to, kas tarp valstybių ar tautų buvo neigiamo, priešiško, nesutariančio. Tačiau, kita vertus, kažkada tvyrojusi nesantaika negali būti pagrindu ilgalaikiams blogiems santykiams.

Yra viena sąlyga: jei savo klaidas suvokiame, už jas atsiprašome ir taip konstruojame valstybių ateitį.

Nuoskaudų šaltinis

Lietuvos ir Lenkijos santykiuose buvo šviesių ir tamsių laikotarpių. Nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, vienas stiprus ATR kumštis karuose su maskoliais ar mongolais, dabar gi esame strateginiai partneriai tarpvalstybiniuose santykiuose.

Šiuo metu mus labiausiai vienija geopolitinės negandos: agresyvi Rusijos politika, jos pradėtas karas Ukrainoje, kylančios grėsmės NATO ir ES pasienyje, ES ir NATO bendrystė.

Natūralu, kad Lietuva ir Lenkija nuolat primena viena kitai jų santykių istoriją, ypač tuos jos laikotarpius, kai viena kitai rodė nepalankumą. Švelniai pasakyta: nepalankumą.

Kartais – net agresiją, nepateisinamą norą pažeminti, uzurpuoti, okupuoti. Tokius reiškinius iš Varšuvos pusės įžvelgiame ir 1569 m. sudarytoje Liublino unijoje, ir priimant 1791 m. gegužės 3-osios ATR konstituciją, kuri mūsų neapgynė nuo carinės Rusijos okupacijos, nes turėjo vasališko dokumento bruožų, o svarbiausia – XX a. pradžioje, kai kovose su Pirmajame pasauliniame kare laiminčiais bolševikais lenkai, kurių daugybę mes internavome, ėmė pretenduoti ir į visos Lietuvos žemes, net į pajūrį, kurį susigrąžinome 1923 m.

Štai ir priėjome prie mūsų iki šiol aistras keliančio tarpusavio santykių kertinio akmens – 1920 m. spalio, kai, nustūmę atgal į Rytus Raudonąją armiją, lenkų šovinistai sumanė užimti Rytų Lietuvą, o vėliau aneksuoti ir visą tik prieš pustrečių metų nepriklausomybę paskelbusią valstybę.

Tie įvykiai visiems žinomi: Lenkijos valstybės viršininkas Juzefas Pilsudskis, sumanęs atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybę „nuo jūros iki jūros“, pažeidęs tik ką pasirašytą Suvalkų sutartį, pasiuntė į Vilnių Lucjaną Želigovskį, kad šis, remdamasis neva kilusiu sostinės lenkų maištu, užimtų Vilnijos kraštą ir prijungtų prie motininės Lenkijos. Okupacija tęsėsi 19 metų.

Šį kartą mes nekartosime to susipriešinimo smulkmenų, o pabrėšime štai ką: lenkų okupacija tik pratęsė okupuotos Pietryčių Lietuvos ekonominį, socialinį ir kultūrinį nuosmukį, kuris pasireiškia ir šiandien.

Regiono plėtros fondas užstrigo

„Pietryčių Lietuva – Vilniaus, Šalčininkų rajonai – yra atsilikę statistiškai labiau negu kiti Lietuvos regionai, nors esant šalia sostinės to neturėtų būti. Nedarbas – didesnis, nusikalstamumas – didesnis, atlyginimai – mažesni, užsienio investicijos – mažesnės.

Vadinasi, kažkas yra netvarkoj“, – 2017-ųjų sausio pradžioje sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Paulius Saudargas.

Prieš tai gruodį 20-ties Seimo narių iniciatyva buvo registruotas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo (PLRPF) įstatymo projektas. Tuomet parlamentas balsų dauguma projektą atmetė.

Pagal jį Pietryčių Lietuvos regioną sudarė teritorija, apimanti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybes, nors 1920 m. atplėštos Lietuvos dalis, vadinamas Vilnijos kraštas, buvo kur kas didesnė.

Beje, tuometinio Seimo komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose apklausus 500 tautinių bendrijų atstovų paaiškėjo, kad didelė jų dalis pateisina Krymo aneksiją, palankiai vertina agresyvią Rusijos prezidento Putino politiką.

Leidimas vaikščioti šviesiu paros laiku 100 žingsnių nuo savo sodybos ir 50 iki demarkacinės linijos. Išduotas Meironių kaimo gyventojui  Vincentui Blažiui. 1933 m. | Palūšės krašto parodos archyvo nuotr.
Leidimas vaikščioti šviesiu paros laiku 100 žingsnių nuo savo sodybos ir 50 iki demarkacinės linijos. Išduotas Meironių kaimo gyventojui Vincentui Blažiui. 1933 m. | Palūšės krašto parodos archyvo nuotr.

Tyrimo duomenimis, 46 proc. Lietuvos rusų sakė, kad greičiau sutinka arba visiškai sutinka, jog Krymo aneksija buvo teisėtas veiksmas, tą patį tvirtino ir 40,5 proc. Lietuvos lenkų.

Kitaip sakant, buvęs Lenkijos okupuotas kraštas – Pietryčių Lietuvos regionas yra nacionalinio saugumo problema. Prisiminkime, kad apklausa vykdyta 2016 metais, o šis uždelsto veikimo bombos detonatorius tiksi iki šiol: po 8 metų, t.y. šiemet gegužę, įvykę Prezidento rinkimai parodė, kad Putino rėmėjai čia vertinami ir šiandien…

Dar ir dabar neaišku, kodėl minėtas fondas nebuvo įsteigtas. Tam pasipriešino regiono savivaldybės, kurias valdo V. Tomaševskis (W. Tomaszewski) Lenkų rinkimų akcija.

Mat, pinigai į Vilniaus, Šalčininkų regionus patektų ne per savivaldybes, kur valdžia yra vienos partijos rankose, o tiesiai iš valstybės biudžeto.

Šiam regionui 2014–2020 m. programoje buvo numatyta 14 mln. eurų, dar papildomai skirti kitą finansavimą, bet LRA nemačiusi būdų pasipelnyti ir atsakė pritarti šiam sumanymui.

Žaizda, kuri žaloja visą kūną

Fondui steigti Etninių tyrimų instituto mokslininkui pateikė išsamią ekonominės ir socialinės padėties regione analizę. Tiesa, ji apima atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį po Kovo 11–osios, o ne lenkų okupacijos 19–metį.

Išvadose pabrėžiama, kad regiono vystymo infrastruktūrai būtina skirti didesnį dėmesį ir jo ekonominį, socialinį, kultūrinį lygį mėginti suniveliuoti su aukštesniu visos Lietuvos vidurkiu.

O mes bent vienu akies krašteliu pažvelkime į tuos laikus, apie kuriuos daug tyrimų atlikta ir liudininkų pasakojimų pateikta.

Šį laikotarpį galima apibrėžti trimis mėnesiais anksčiau – nuo 1920 m. liepos 12 d., kai buvo pasirašyta tais laikais gana teigiama Lietuvos ir bolševikinės Rusijos savitarpio pagalbos sutartis, iki 1939 m. spalio 10 d. sudarytos Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo sutarties, kai Lietuvai buvo gražinta 6909 kv. km teritorija su 490 tūkst. gyventojų.

Įdomų dalyką paryškino istorikas Ramūnas Alaunis 2018 metais, straipsnyje portale Alkas.lt klausdamas: „Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių?“.

„Lietuvių tautai išsikovojus atkurtos nepriklausomybės ir valstybingumo pripažinimą tarptautinėmis sutartimis Lietuvai tebuvo pripažinta tik 88,1 tūkst. kv. km. teritorijos.

Dabar Lietuva teturi tik apie 65, 300 kv. km. plotą. Tad dar kartą grįžkime į praeitį ir pažiūrėkime, kur dingo apie 22,8 tūkst. kv. km. Lietuvos etninių žemių“, – retoriškai klausė jis.

Čia reikia pridurti, kad Stalino labdara Lietuvai atsigręžė įprasta „tautų vadui“ klasta: jau 1939 m. rudenį ties Lietuvos pasieniu buvo sutelkta 221 tūkst. karių ir karininkų.

Dalis jų įžengė į Lietuvą pagal sutarties sąlygas netrukus, kita dalis – 1940 m. birželio 15 d., nesutikdama lietuvių pasipriešinimo, iš viso apie 130–140 tūkst. karių. Pietryčių Lietuvai lenkų okupacija virto sovietine, o vėliau – nacių. Ar galėjo šis regionas vystytis normaliai, kaip visa Lietuva?

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2010/11/voruta2-e1314892486197.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B. Makauskas. Iš pietryčių Lietuvos lietuvių veiklos 1920–1939 m.
  2. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  3. V. Apžvalgininkas. Lietuvos Donbasas. Lenkijos ambasadorių įkvėpė J. Pilsudskis?
  4. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  5. Č. Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?
  6. Siūlomas „Pietryčių Lietuvos fondas“, kuris mažintų tautinių mažumų atskirtį (video)
  7. V. Apžvalgininkas. Kas rusifikuoja pietryčių Lietuvą?
  8. Č. Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės?
  9. P. Gaučas. Tautinė padėtis pietryčių Lietuvoje 1945–1991 m.
  10. Č. Iškauskas. Kam Lietuvoje reikia šluotražio?
  11. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  12. N. Kairiūkštytė. Lenkų repatriacija iš Lietuvos 1944–1947 m.
  13. I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)
  14. Lietuvoje minimos – Birželio 14-oji ir 15-oji – Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos
  15. Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. P.Skutas says:
    12 mėnesių ago

    Be abejonės Pietryčių Lietuvos atsilikimas atsirado dėl jos lenkiškosios okupacijos tarpukaryje, pavertusios Vilnių Lenkijos vaivadija, jos dalies užkampiu. Tačiau to atsilikimo, kaip užkampio išlaikymas per tą Nepriklausomybės 30 metų laikotarpį, sakyčiau, yra jau Lietuvos valdžių tarpukario prokauniškos Lietuvos politikos Vilniaus atžvilgiu, bendrumo su Lenkija 1994 m. sutarties tęsimo rezultatas. Kaip tos politikos patvirtinimas yra ir autoriaus minimo Vilniaus regiono plėtros fondo projekto atmetimas Seime, taip pat, pvz., „Rail Baltica“ vėžės maršruto per Lietuvą parinkimas taip, kad ji eitų tarsi per Lietuvos teritoriją, o ne per valstybę su sostine Vilniumi, taip pat ir kad Klaipėda kaip uostas liktų nuo vėžės kuo toliau, kad patogesni tranzitiniams kroviniams gabenti atrodytų kaimynų uostai. Taigi šiuose ir daugelyje kitų Valdžios sprendimų galima įžvelgti lenkiškąjį vadinamos Kauno Lietuvos gyvavimo tęsimą, o ne Lietuvos su Vilniumi ir Klaipėda kūrimą. Tad gal nežioplinėtume toliau šia prasme rudenį, balsuodami per Seimo rinkimus. Lygiateisis buvimas NATO, ES kartu su Lenkija, tai negali virsti Lietuvos tapimu vėl Lenkija, buvimu kartu su ja Žečpospolita.

    Atsakyti
  2. Nuošalė says:
    12 mėnesių ago

    Nuošalė
    Mes visi sugrįžtame. Galvojate, kad mes vis nauji ir nauji? Kažkas yra labai taupus, vėl įmeta mus gyventi, suveda su tais pačiais, ką turėjome. Visai galima reinkarnacija: Ar tamstoms neatrodo, kad Želigovskis teisingumo ministras. Kur čia benubėgsi.. Turim, ką turim

    Atsakyti
  3. skt. says:
    8 mėnesiai ago

    Ant lietuvių kunigo ir poeto Antano Strazdo antkapio Kamajų kapinėse Rokiškio rajone parašyta ” Autor piesni ” Pulkim unt kialiu” Ks. A.Drozdowski umarl w 1833 r.” Manau, jei vadovautumės kai kurių aiškintojų logika, kad užrašai kapinėse parodo palaidotųjų tautybę, lietuvį aukštaitį Antaną Strazdą klaidingai laikytume lenku?

    Atsakyti
  4. Rimgaudui says:
    7 mėnesiai ago

    Socialdemokratų partijos pirmininkės pavaduotojo pozicija:2024.12.28 16:21
    “Teisme – VKI ir Duchnevič ginčas: inspekcija siekia, kad dviejuose kaimuose būtų panaikinti užrašai lenkų kalba… Gytis Pankūnas E L T A ………Kadangi nėra valstybėje sutvarkytas reguliavimas ir mes leidžiame tokioms institucijoms, kaip Valstybinė kalbos inspekcija, manipuliuoti. Ateina tam tikrų politinių pažiūrų vadovas, kuris turėtų nešališkai dirbti. Jis vykdo įstatymą, aišku, bet įstatymas yra netobulas ir iki šiol Seimas yra neišsprendęs klausimų, kaip tokiose situacijose įstatymą taikyti…”- delfi.lt/news/law/teisme-vki-ir-duchnevic-gincas-inspekcija-siekia-kad-dviejuose-kaimuose-butu-panaikinti-uzrasai-lenku-kalba-120074983

    Atsakyti
    • dar says:
      7 mėnesiai ago

      Matyt, socialdemokratų partijos pirmininkės pavaduotojui reikėtų išlaikyti Lietuvos Konstitucijos egzaminą. Konstitucijos 14 straipsnis skelbia: “Valstybinė kalba – lietuvių kalba”.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Medininkų žudynių minėjimas
Lietuvoje

Prezidentas pagerbė Medininkų žudynių aukas

2025 07 31
FNTT | fntt.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Palucko brolienės įmonėje atliktos kratos, sulaikytas jos direktorius

2025 07 31
Kelias
Lietuvoje

Iki rudens bus atnaujinta beveik 30 km blogiausios būklės kelių

2025 07 31
Ligoninė
Lietuvoje

Ligoninės užtikrins sąlygas oriai atsisveikinti su mirštančiuoju

2025 07 31
Pinigai
Lietuvoje

Kokios išmokos priklauso išvykus į kitą ES valstybę?

2025 07 31
Šlovės takas | neringa.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Neringos Šlovės takas pasipildys naujais vardais

2025 07 31
Traukinys
Gamta ir žmogus

Birželį stebėtas keliaujančių traukiniais rekordas

2025 07 31
Kariūnai
Lietuvoje

KAM siūlo tvarką kariūnų studijų apmokėjimui

2025 07 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas pagerbė Medininkų žudynių aukas
  • G. Palucko brolienės įmonėje atliktos kratos, sulaikytas jos direktorius
  • Iki rudens bus atnaujinta beveik 30 km blogiausios būklės kelių
  • Ligoninės užtikrins sąlygas oriai atsisveikinti su mirštančiuoju

Kiti Straipsniai

Gintautas Paluckas

Gintautas Paluckas traukiasi iš pareigų

2025 07 31
Pakrančių savininkams: ką naudinga žinoti apie poilsiautojų teisę pasiekti vandens telkinius

Pakrančių savininkams: ką naudinga žinoti apie poilsiautojų teisę pasiekti vandens telkinius

2025 07 31
Klaipėdos miesto įkūrimo šventė

Rugpjūčio 1-ąją kviečia Klaipėdos miesto įkūrimo šventė!

2025 07 30
skęstantis laivas, Putinas

A. Navys, M. Sėjūnas. ruzzija laimi

2025 07 30
Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. 1948 m.

R. Pauliukaitienė. Minint 100-ąsias Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gimimo metines

2025 07 30
Krašto apsaugos ministerija

KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos

2025 07 29
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą

2025 07 29
„Nemunaičiai“ vizualizacija

Pasaulinio lygio architektai tęs Kauno „Nemunaičių“ kvartalo plėtrą

2025 07 29
Trampas vs Putinas

J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?

2025 07 28
Generolai miega - dronai skrenda

R. Armaitis. Dar vienas dronas virš Vilniaus. Ir dar viena nieko nedarymo pergalė

2025 07 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Mandolinų ir kanklių ansamblis bei grupė „Čir vir vyrai“ | rengėjų nuotr.

XXI tarptautinė tradicinių šokių stovykla ir vėl Salų dvare

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai