Vienoje svarbiausių Seimo erdvių – Kovo 11-osios Akto salėje – vyko minėjimas „Kartu kalboje ir valstybėje“, o Seimo lankytojų centre atidaryta archyvinių nuotraukų paroda „Kalba turi Tėvynę“.
Šiais renginiais norima prisiminti, kaip atkakliai lietuvių tauta priešinosi rusinimo politikai, paminėti 1988 m. lapkričio 18 d. įvykį, kai tuometė Aukščiausioji Taryba, neatlaikiusi Sąjūdžio išjudintos visuomenės reikalavimų, pripažino lietuvių kalbą valstybine. Renginys Seimo rūmuose išskirtinis tuo, kad jame gausiai dalyvavo šalies gimnazijų mokiniai, kuriems šis istorinis faktas žinomas tik iš vadovėlių.
Apie lietuvių kalbos, tautos ir valstybės ryšį istorinėje perspektyvoje pranešimą skaitė istorikas dr. Algimantas Kasparavičius, parodytas specialiai šia proga VLKK užsakymu D. Česėkaitės ir A. Sartanavičiaus sukurtas dokumentinis filmas „Išsaugojome kalbą“, apie lietuvių kalbos reikšmę kalbėjo LRT sporto komentatorius Rytis Kazlauskas, VU studentė poetė Mūza Olimpija Svetickaitė, viena inovatyviausių lietuvių kalbos mokytojų Vaida Ambrasaitė, pastaruosius dvejus metus populiariausiu lietuvių vaikų rašytoju išrinktas Tomas Dirgėla, tarptautinių apdovanojimų pelniusi aktorė Aistė Diržiūtė ir LRT kalbos ambasadoriumi vadinamas laidų vedėjas, filmų garsintojas Marijus Žiedas. Renginį ves televizijos žurnalistas Paulius Skučas. Pasirodys Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunieji smuikininkai.
„Lietuvių kalbos įteisinimo kelias buvo sunkus: mus supo okupantų kalba, o čia gyvenantys rusakalbiai nemokėjo ir visiškai nenorėjo mokytis lietuvių kalbos“, – prisimena Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas. – Nors pasipriešinimas buvo didelis, reikėjo pereiti prie dokumentų, viešųjų užrašų valstybine kalba, mokyti kitakalbius lietuviškai, bet pamažu pasiekėme, kad lietuvių kalba atsitiestų ir įgytų visas teises mūsų valstybėje.“
VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė džiaugiasi, jog Lietuvos valstybė sukūrė instrumentus, kad lietuvių kalba atsirastų visose gyvenimo srityse: „Per tuos 35 metus mes visi kartu padarėme labai daug, tačiau lietuvių kalbos gyvybingumas, prisitaikymas prie sparčiai besikeičiančio pasaulio išlieka kiekvieno iš mūsų nuolatinis darbas ir atsakomybė. Kiekvienas kuriame lietuvių kalbos ateitį.“
Renginio akimirkos – A. Sartanavičiaus nuotraukose.
Kaip per 35 metus keitėsi mūsų kalba?
– ziniuradijas.lt/laidos/istorines-paraleles/kaip-per-35-metus-keitesi-musu-kalba?video=1
„ [ … ] Per tuos 35-erius metus nuveikta labai daug, kad lietuvių kalba sugrįžtų į visas Lietuvos viešojo gyvenimo sritis, kurias buvo užėmusi rusų kalba. Tačiau dabar, dėl skirtingų aplinkybių, jos ir anglų kalbos girdime vis daugiau.”
Laidos svečiai: LI in-to mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius, VKI viršininko pav. Donatas Smalinskas ir Klaipėdos un-to Socialinių ir humanitarinių m. fak-to Filologijos k-dros prof., VLKK narys dr. Albinas Drukteinis.