Visuomenininkai: tautybės pagrindu leidus dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba būtų supriešinta visuomenė ir pažeistas valstybinės kalbos konstitucinis statusas
Gruodžio 21 d. aštuonios visuomeninės organizacijos ir 40 žinomų visuomenininkų bei mokslininkų išplatino Seimo nariams skirtą pareiškimą „Dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio asmens dokumentuose įstatymo“, kuriuo ragina atmesti tą dieną numatytą svarstyti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIIIP-535 (2), kuriame siūloma sudaryti sąlygas daliai Lietuvos piliečių atsisakyti vardo ir pavardės įrašo oficialiuose dokumentuose valstybine kalba.
„Jei būtų pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (STTK) palaikomam projektui XIIIP-535 (2), tai sudarytų prielaidas Lietuvos visuomenės susipriešinimui. Šio projekto nuostatos diskriminuotų Lietuvos piliečius tautybės pagrindu žmogaus teisių požiūriu: jis pažeistų Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises, nes jie savo asmenvardžių savais rašmenimis dokumente vis tiek negalėtų turėti. Tam mūsų Konstitucijoje ir įtvirtinta valstybinė kalba, kad visų tautybių žmonių galimybes suvienodintų“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vardu pareiškimą pasirašęs šios asociacijos vadovas Vytautas Budnikas.
Visuomenininkai raginą Seimą pritarti alternatyviam projektui XIIIP-471, kuris, pasak jų, labiausiai atitinka „Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir lietuvių Tautos ir visų Lietuvoje gyvenančių tautų interesams“ ir primena, kad projektu XIIIP-471 siūloma asmenvardį valstybine lietuvių kalba išlaikyti pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o Lietuvos piliečiui pageidaujant asmenvardžio įrašo kita kalba, sudaryti sąlygas jį įrašyti kitame asmens dokumento puslapyje, arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.
„Šis projektas atitinka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą piliečių įstatymo leidybos iniciatyvos teisę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais 2015 m. Seimui privaloma tvarka svarstyti pateiktas įstatymų pataisas, siūlančias asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje. Tokia praktika yra jau pasiteisinusi, nes jau 25 metus sėkmingai veikia kaimyninėje Latvijoje“, – rašoma Seimo nariams išsiųstame pareiškime.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritaria išimčių plėtimui
Nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), vertinusi teikiamus įstatymo projektus Lietuvos Respublikos STTK prašymu, 2021 m. spalio 28 d. nepritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomoms Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekto XIIIP 535 (2) papildomoms išimtis, kuriomis būtų išplėstos šiuo metu galiojančios VLKK patvirtintos išimtys, suteikiančios teisę Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba, tačiau STTK 2021 gruodžio 17 d. posėdyje nepaisė šios VLKK išvados.
„Tokiu būdu STTK stojo į atvirą priešpriešą su specialias profesines žinias turinčia asmenų institucija VLKK, kuriai atstovauja profesionalūs kalbininkai – lietuvių kalbos specialistai ir Lietuvos visuomenės dauguma, kuria remiantis valstybinis lietuvių kalbos statusas buvo įtvirtintas 1990 m. kovo 11 d. Laikinajame Pagrindiniame įstatyme ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri buvo priimta 1992 m., spalio 25 d. referendume“, – rašoma kreipimesi.
„Šiemet VLKK trečią kartą pakartojo savo dar 2014 m. priimtą sprendimą pritarti tik dviem išimtims paraidžiui perrašyti pavardes iš dokumentų originalo: kai 1) pavardė įgyjama per dabartinę santuoką su užsieniečiu arba 2) užsienietis įgyja ar atkuria Lietuvos pilietybę.
Todėl VLKK nutarimas nepalieka galimybės taikyti rašymo nelietuviškais rašmenimis išimtį pagal tautybę ir protėvių turėto „dokumento šaltinį“, – sako kreipimąsi į Seimo narius asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vardu pasirašęs šios asociacijos pirmininkas Mindaugas Karalius ir pabrėžia, kad kreipimosi autoriai Seimui siūlo ne tik nepritarti XIIIP-535(2) projektui, bet ir toliau jo nebesvarstyti, nes, pasak jo, dar 2014 m. Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs, kad be VLKK pritarimo išimčių plėtimas būtų neteisėtas ir antikonstitucinis.
Konstitucinis Teismas: tautybė negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso
Dar 1999 spalio 21 d. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“, – primena asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos ir VLKK Kalbos politikos pakomisijės narė, kalbininkė prof. Laima Kalėdienė.
Todėl ji konstatuoja, kad šį reikalavimą visiškai atitinka dabar galiojantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kurio 1 ir 2 punkte nustatyta piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. taip suteikiant vienodas sąlygas visiems piliečiams ir nesudarant prielaidų diskriminacijai.
„Nereikia pamiršti ir to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. byloje Nr. C-391/09yra patvirtinęs, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia, todėl ir toliau Lietuvos piliečių asmenvardžiai Lietuvos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, nes negali būti siaurinama jos vartojimo erdvė“, – pabrėžia kalbininkė.
Lietuvos kalbos politika gali tapti ginklu prieš Lietuvą ir Latviją
Pareiškimo autoriai perspėja Seimo narius, kad nuostata asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną, jei Lietuvos pilietis turi kitos valstybės išduotą dokumentą, kur jo arba jo prosenelio asmenvardis buvo užrašytas atitinkama valstybine kalba, gali reikšti anksčiau buvusių okupacinių valdžių išduotų dokumentų ir pačios okupacijos teisėtumo pripažinimą.
„Tokia nuostata kelią atvirą grėsmę Lietuvos valstybingumui ir jos teritoriniam vientisumui, nes jeigu Lietuvoje bus įtvirtintas dvigubos ar trigubos pilietybės institutas (o tokios iniciatyvos neatsitiktinai yra nuolat keliamos), priėmus panašias įstatymo pataisas bus pripažinta minėtų asmenų teisė net tik į kitos valstybės jiems suteiktą vardą ir pavardę, bet ir teisę į kitos valstybės pilietybę.
Pažymėtina, kad tokių Lietuvos piliečių mūsų šalyje yra šimtai tūkstančių. Neabejotina, jog tuo atveju svetimų valstybių įtaka dvi ar kelias pilietybes turintiems piliečiams priimant mūsų valstybėje svarbiausius sprendimus, įskaitant karšto apsaugą, objektyviai išaugs net kelis kartus. O tai reiškia, kad projektas Nr. XIIIP-535 kelią grėsmę mūsų šalies nacionaliniam saugumui“, – rašoma pareiškime.
„Nuosekliai pabrėždami nuolatinę ir vis didėjančią grėsmę iš nedraugiško Lietuvai Kremliaus, konservatoriai kiekvieną Seimo kadenciją įkyriai bruka ne tik Lietuvai, bet ir mūsų sąjungininkei Latvijai žalingus valstybinės kalbos vartojimo sritis siaurinančius projektus.
Mūsų kaimynai ir kalbos broliai latviai laukia iš mūsų solidarumo, nes geriau už mus žino, kokie pavojai kiltų, jei valstybės oficialiuose dokumentuose būtų imta rašyti pagal grėsmingos kaimynės „dokumentų šaltinius“, – susidariusią padėtį komentuoja pareiškimą Seimo nariams kartu su kitomis organizacijomis pasirašiusios „Talka kalbai ir tautai“ tarybos narys Gintaras Songaila.
Pasak jo, šioje srityje iš Latvijos turime ko pasimokyti. „Deja, Lietuvoje mėginama vykdyti kalbos politika gali tapti ginklu prieš Lietuvą ir Latviją Rusijos rankose. Esame glaudžiai susiję, o elgiamės lyg svetimi“, – sako G. Songaila ir primena, kad jo atstovaujamas visuomeninis „Talkos“ judėjimas, 2015 m. susibūręs kaip atsakas į politikų bandymus pavojingai siaurinti valstybinės lietuvių kalbos erdvę, siekia išspręsti nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą būtent Latvijos pavyzdžiu.
Latvijoje jau 25 metus asmenvardžius nevalstybine kalba leidžiama rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje, neišstumiant pagrindinio įrašo valstybine kalba.
Visuomenėje didelį atgarsį turinčius asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose įstatymų projektus Seimas turėtų svarstyti gruodžio 21 d., antradienį, 14.30–15.10 val. Balsavimas dėl projektų darbotvarkėje yra numatytas 15.45–16.15 val.
Tiesioginę Seimo posėdžio transliaciją galima stebėti čia (klausimas buvo išimtas iš gruodžio 21 d. darbotvarkės rytiniame Seimo posėdyje, žr.
J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA
Balandžio 12 d. Seime 11 val. „skubos tvarka“ buvo numatyta svarstyti, o vėliau ir priimti Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teikiamas...
Skaityti toliauJ. Vaiškūnas: Eikite Jūs…
Kalbinti Joną Vaiškūną būtų derėję pernai pavasarį, kovo 6-ąją. Kartu su bundančia gamta sveikinti ir su gyvenimo sukaktimi, arba įpusėjus...
Skaityti toliauZ. Šličytė. Ar dar žodžio laisvė demokratinėje Lietuvoje galioja?
Aukščiausiosios Tarybos deputatės dr. Zitos Sličytės kalba Kovo 11-ąją Seime. Garbingi Lietuvos piliečiai, malonūs svečiai, Mes, Sąjūdžio seimo deputatai, Lietuvos...
Skaityti toliauA. Petrulis. Politinė provokacija prieš Vasario 16-ąją
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė ir prezidentas nevetuodamas pasirašė absurdišką, antikonstitucinį įstatymą, įteisinantį asmens tapatybės dokumentuose svetimų asmenvardžių rašybą „lotynų" abėcėlės...
Skaityti toliauG. Merkys. Kas ir kodėl naikina tautinę valstybę ir tautą?
Klausimas kyla, juk valdžia priėmė valstybinę kalbą darkantį pavardžių rašybos įstatymą. Valstybinę kalbą saugo LR Konstitucija. Ta pati Konstitucija teigia:...
Skaityti toliauD. Razauskas. Genys ir lapė
Lietuvos ir Lenkijos „strateginės partnerystės“ svajonę palydint XIX a. pabaigoje Gudijoje užrašyta ir paskelbta štai tokia pasaka, ar veikiau...
Skaityti toliauKonstituciniam Teismui įteiktas prašymas stabdyti autonomininkų reikalavimus ir saugoti teritorinį valstybės vientisumą
Sausio mėnesį Seimas priėmė, o Prezidentas pasirašė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, pagal kurį kitatautis Lietuvos pilietis gali...
Skaityti toliauJ. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste
Šie du žodžiai, vis dažniau minimi viešojoje erdvėje, iš tikrųjų išreiškia visuomenės lūkesčius. Valdžios blaškymasis tarp išgalvotų problemų negali nukreipti...
Skaityti toliauSpaudos konferencija „Prezidento parašo grėsmė ,,lietuwių“ kalbai ir Konstitucijai“
Sausio 28 d., penktadienį,10 val. Seime (II r. 2 a.) rengiama spaudos konferencija „Prezidento parašo grėsmė ,,lietuwių“ kalbai ir Konstitucijai“....
Skaityti toliauR. Navickas. Tuoj prasidės…
Rašyti asmenvardžius LR pasuose lietuvių abėcėlėje nesančiomis raidėmis jau galima. Kol kas - tik QWX, БЗГДЦЩШЖЮЯИ - dar teks palaukti....
Skaityti toliauV. Radžvilas. Pagaliau aiškumas
Net ramiais laikais politikoje neįmanoma veikti vien darant kompromisus ir iki begalybės laviruojant tarp skirtingų piliečių grupių. Mat joje yra...
Skaityti toliau37 Seimo nariai gindami lietuvių kalbą kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Sausio 25 d., kai Prezidentas pasirašė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą Nr. XIIIP-535(2), pažeidžiantį Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį...
Skaityti toliauG. Nausėda pasirašė Valstybinės kalbos Konstitucinį statusą paneigiantį įstatymą
Sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą Nr. XIIIP-535(2)....
Skaityti toliauT. Gineikaitė. Kai vyro pavardės baigmuo -olskij, žmonos pavardės baigmuo turi būti -olskaja, o ne -olska…
Ne tomis „kulkomis šaudome“! Juk priešingos pusės užduotis/zadanie/задание − inteligentiškai bejėgišką „senių“ pozicijos grindimą (kalbos mokslo, istorijos faktais bei šalies...
Skaityti toliauA. Žostautas. Jie sulaužė Lietuvos Konstituciją ir išdavė valstybinę kalbą
2022 metų sausio 18-oji, kai Lietuvos Respublikos Seimas nubalsavo už G. Landsbergio, A. Kubiliaus, G. Kirkilo ir kitų teiktą asmenvardžių...
Skaityti toliau
Ar yra dar ta Lietuva?…
Yra tokia teritorija, bet jau ne Valstybė, nes ją pardavinėja TS su satelitais
Tai mes jau dabar faktiškai kaip ir prie caro esame “Severo-zapadnyj kraj”… Ar už tokią Lietuvą mūsų seneliai kovojo?!
Ar ir šiuo klausimu teks į svetimus, į EŽTT Tiesos kreiptis???
Ar tuo pagarsės ,,liberalus” Seimas???
kodėl pakabinote kabutes? 🙂
Atkakliai, įkyriai Tauta maištui provokuojama? Jau turi planą, kaip toliau vystys įvykius? ,,Laisvės šaukliai” Seime tam, kad tatų sprogimo katalizatoriais?
Seimas kitiems metams atidėjo vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose klausimą
„Planuojama, kad prie vardų ir pavardžių rašymo Seimas sugrįš kitų metų sausio mėnesį pratęstoje Seimo sesijoje.”
– delfi.lt/news/daily/lithuania/seimas-kitiems-metams-atidejo-vardu-ir-pavardziu-rasymo-dokumentuose-klausima.d?id=89008225
O, duokit, duokite man LAISVĘ
Nusivalyti kojas į Konstituciją!
Tegyvuoja valstybė, kurią valdo žmogos „без племени и рода” (pasak anų laikų ЦТВ polit.apžvalgininko), kuriai kalbos ir rašybos taisykles vIArslas kuria! VIArslas, kuriam „mikrotautų” kalbos tik trukdo pelningesnes apsukas daryti. O pasų falsifikavimo vIArslas jam nesibaigiančiomis katutėmis pritaria. (O gal ne tik katutėmis?)
O gal pirma verta pasiskaityti gramatikoje apie svetimvardžių rašybą, o tik paskui rašinėti nesąmones. Tiesa, turbūt nujaučiate bėdą – jei paskaitysite, tai ir noras nusišnekėti gali praeiti 🙂
Dėkoju už patarimą. Be abejo – kartojimas – žinių motina.
Šiaip tai teko to mokytis. Ir ne tik vidurinėje mokykloje. Be to, nemažai metų darbe tomis taisyklėmis naudotis – ne tik mokykloje mokytos svetimvardžių perrašos taisyklių ribose. Perrašos būdai įvairios paskirties tekstuose ir dokumentuose skirtingi (kai kuriuose dar ir pravardėmis bei maloniniais žodeliais papildoma). Mokė ne tik Lietuvoje galiojusių bei galiojančių taisyklių, bet ir Vakarų šalyse kaip rašyta, ir kaip, kuriose srityse bei kodėl tai kito.
Linksmų šv. Kalėdų Tamstai ir sveikų Naujųjų metų! 🙂
Pareiškimas dėl valstybinės kalbos statuso
– propatria.lt/2021/12/pareiskimas-del-valstybines-kalbos.html
To betrūko, kad Lietuvos piliečių pavardės būtų rašomos Lenkijos valstybine kalba. Toks įstatymas negali būti net svarstomas.