Antradienis, 9 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Šiemet minime Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ąsias gimimo metines

www.alkas.lt
2023-10-12 08:00:07
57
PERŽIŪROS
1
Virtuali paroda Vladui Putvinskiui atminti | archyvai.lt nuotr.

Virtuali paroda Vladui Putvinskiui atminti | archyvai.lt nuotr.

Šiais metais minime visuomenės ir kultūros veikėjo, rašytojo, žuvininkystės pradininko Lietuvoje ir vieno iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio-Pūtvio (1873-10-06–1929-03-05) 150-ąsias gimimo metines.

Vladas Putvinskis-Pūtvis (toliau – Vladas Putvinskis) kilęs iš senos Žemaitijos bajorų giminės. 1894 m. jis įstojo į Halės universitetą studijuoti agronomijos, tačiau mokslų nebaigė. Vėliau lankė žuvininkystės kursus Lenkijoje, o sukaupęs žinių ir įgijęs patirties parengė vadovėlį ūkininkams „Karpių auginimas mažuose tvenkiniuose“ ir pats ėmėsi dėstyti žuvininkystės pagrindus Dotnuvos žemės ūkio akademijoje.

Savo dvarų ūkiuose V. Putvinskis įdiegė daug naujovių – augino lubinus, numelioravo laukus, įvedė sėjomainą, įsteigė pavyzdinį pieno ūkį, populiarino žemaitukų veislės arklius.

Prisidėdamas prie lietuvybės puoselėjimo jis ne tik pats su žmona Emilija išmoko lietuvių kalbą, bet ir kitus skatino šia kalba kalbėti, rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu.

Savo dvare Šilo Pavėžupyje V. Putvinskis įsteigė didžiausią Žemaitijoje draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir platinimo centrą. 1899 m. Šilo Pavėžupyje, 1900 m. Graužikuose įsteigė slaptąsias mokyklas, finansiškai rėmė žurnalą „Varpas“, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, pasirašinėdamas Vlado Putvio vardu.

1919 m. birželio 27 d. V. Putvinskis kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos sporto sąjungos Šaulių skyrių (1919 m. rugsėjo 15 dieną šis skyrius buvo pervadintas į Lietuvos šaulių sąjungą), 1919–1922 m. buvo šios organizacijos pirmininkas, parengė jos įstatus ir programą. Lietuvos šaulių sąjunga kėlė sau tikslą remti Lietuvos kariuomenę kovoje su išorės priešais ginant valstybės nepriklausomybę, o šios organizacijos veikla, vaidmuo ir funkcijos valstybėje buvo griežtai reglamentuojami įstatuose.

Nuo savo įkūrimo maždaug metus Lietuvos šaulių sąjunga veikė kaip kariška organizacija, nes to reikalavo krašto saugumas. Didžiausius laimėjimus ji pasiekė žvalgyboje – kovoje su vidaus priešais, bolševikų ir lenkų agentais, šauliai veikė kaip tikri mūsų valstybės sargai.

Vėlesniais metais organizacija didelį dėmesį skyrė kultūrai, sportui. Kultūros srityje V. Putvinskis nesitenkino paprastu šaulių ar piliečių švietimu – per Lietuvos šaulių sąjungą jis siekė perauklėti visą lietuvių tautą, kad ji būtų pasiryžusi ginti Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę, kad jos vaikai būtų teisingi, mandagūs ir drausmingi.

Nuo 1919 iki 1940 m. Lietuvos šaulių sąjunga tapo viena didžiausių ir populiariausių organizacijų Lietuvoje – prieš pirmąją sovietų okupaciją jai priklausė apie 88 tūkstančiai šaulių.

Parodoje pristatomuose dokumentuose atsispindi ne tik V. Putvinskio veikla Lietuvos šaulių sąjungoje ir jo atminimo įamžinimas, bet ir Putvinskių šeimos narių veikla Šaulių sąjungoje, šeimos narių likimai.

Vladas Putvinskis 1897 m. vedė bajoraitę Emiliją Gruzdytę (1876–1942 m.), vyskupo Motiejaus Valančiaus giminaitę. Žmona Emilija padėjo vyrui kovoje prieš lietuviškos spaudos draudimą, aktyviai prisidėjo prie Lietuvos šaulių sąjungos steigimo, kartu su dukterimis vienos pirmųjų tapo šios organizacijos narėmis (E. Putvinskienė buvo šios organizacijos moterų garbės pirmininkė).

Vyriausioji Putvinskių dukra Onutė Tercijonienė (1899–1972 m.), žinoma pedagogė ir visuomenės veikėja, savo straipsnius skelbdavusi žurnaluose „Motina ir vaikai“, „Trimitas“, „Šaulė“, „Šeima“, tapo pirmąja Lietuvos šaulių sąjungos Kauno būrio moterų skyriaus vade.

Dukra Sofija Mantautienė-Marcinkevičienė (1900–1984 m.), dirbusi naujienų agentūroje ELTA, taip pat vadovavo šaulėms moterims. Aktyviai įsitraukė į Lietuvos šaulių sąjungos bei Lietuvos skautų sąjungos veiklą ir jauniausioji dukra Emilija (1908–1995 m.), mokytoja. Ji buvo Vytauto Didžiojo universiteto šaulių moterų skyriaus organizatorė ir pirmininkė.

Putvinskių sūnus Stasys Putvinskis (1898–1942 m.) buvo Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys. Sūnus Vytautas Putvinskis-Pūtvis (1901–1942 m.) vadovavo Graužikų jaunųjų ūkininkų rateliui ir nuo 1927 m. iki 1934 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos Kelmės būrio valdybos pirmininkas. Jis buvo ir vienas iš Šaulių sąjungos Kelmės muziejaus, pavadinto Vlado Putvinskio vardu, įkūrėjų.

Sovietų okupacijos metais V. Putvinskio artimieji patyrė itin skaudžias represijas. Ištremta, o vėliau ir įkalinta kalėjime Syktyvkaro m. (Komijos ASSR) mirė jo žmona Emilija. Sūnus Stasys Pūtvis, agronomas, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos narys, Lietuvos XVII Vyriausybės žemės ūkio ministras (1935–1938 m.), Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 12 d. buvo suimtas sovietų saugumo ir už aktyvią politinę bei visuomeninę veiklą SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Ypatingojo pasitarimo 1941 m. gegužės 24 d. nutarimu nubaustas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Mirė 1942 m. balandžio 4 d. kalėjime Gorkio m. (dabar – Žemutinis Naugardas Rusijoje).

Stasio Pūtvio žmona Darija Zubovaitė-Pūtvienė, jų dukros Aleksandra ir Julija bei sūnus Rimantas 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremti į Altajaus kraštą, 1942 m. perkelti į Jakutijos ASSR. Iš tremties šeima paleista 1956 m. rugsėjo 7 d.

V. Putvinskio sūnus Vytautas Pūtvis-Putvinskis 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Raseinių apskrities skyriaus ir išvežtas į Krasnojarsko pataisos darbų lagerį. Už tai, kad buvo aktyvus Lietuvos šaulių sąjungos narys ir turėjo stambų ūkį, SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo 1942 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nubaustas mirties bausme sušaudant. Nuosprendis įvykdytas 1942 m. lapkričio 5 d. Vytauto žmona Elena, vaikai Vytenis ir Tautvilas mirė tremtyje.

Virtualią parodą, skirtą Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjui atminti, sudaro 4 dalys: „Vlado Putvinskio portretai“, „Vladas Putvinskis – Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas“, „Vlado Putvinskio šeimos nariai ir jų likimai“ ir „Atminimo įamžinimas“.

Parodoje pristatomi Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai – Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos posėdžių protokolai, instrukcijos, skyrių atstovų suvažiavimo dokumentai, konferencijų, švenčių, kuriose įamžintas Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas V. Putvinskis, fotografijos, V. Putvinskio šeimos narių užsienio pasai, tarnybos eigos kortelės, veiklos Lietuvos šaulių sąjungoje dokumentai, sovietų represijas liudijantys dokumentai.

Parodoje galima pažiūrėti ir tarpukariu sukurtą filmą apie V. Putvinskį bei perklausyti radijo stoties „Margutis“ 1971 m. laidos apie V. Putvinskį garso įrašą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines
  2. Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga minėjo 1863 m. sukilimo metines
  3. Augustino Voldemaro gimtinėje paminėtos 135-osios jo gimimo metinės
  4. Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną
  5. Parengta virtuali paroda skirta Nepriklausomybės Akto signataro P.Klimo 125-osioms gimimo metinėms
  6. Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“
  7. Nacionalinė biblioteka kviečia į S. Tomonio šimtųjų gimimo metinių minėjimą
  8. Parengta virtuali paroda, skirta aktoriaus D. Banionio 90-osioms gimimo metinėms
  9. Pristatyta paroda A. Ruzgaitės 100-osioms gimimo metinėms
  10. Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 93 metai
  11. Sukurta virtuali paroda „Lietuvos kelio į Nepriklausomybę metraštininkas Albinas Kentra“
  12. Užsienio lituanistinės mokyklos „Draugystės tiltą“ šiemet statys Hamburge
  13. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kurti parodą drauge
  14. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais
  15. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. liūdna žinia says:
    3 savaitės ago

    Vakar mirė Vlado Putvinskio- Pūtvio proanūkis, Lietuvos Žemės ūkio ministro Stasio Putvinskio- Pūtvio anūkas architektas Stasys Pūtvis ( 1956-2026). lrytas.lt/bustas/architektura/2026/05/21/news/mire-architektas-stasys-putvis-sauliu-sajungos-ikurejo-provaikaitis-42523668

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Liberalai siūlo naikinti neseniai įsteigtą Energetikos komitetą  

2026 06 09
Vidaus reikalų ministerija
Lietuvoje

Ministras: VRM informacinės sistemos ir registrai yra saugūs

2026 06 09
Sveikatos sistema
Lietuvoje

Seimas imasi spręsti gydytojų trūkumą

2026 06 09
Priedanga
Lietuvoje

Pasirengti gyventojų evakavimui skirta 6 mln. eurų

2026 06 09
Autobusas
Lietuvoje

Svarstoma įteisinti naują kelionių planavimo ir jungtinio bilieto informacinę sistemą

2026 06 09
Audra, namas
Gamta ir žmogus

Pirmosios audros nuostoliai artėja prie 200 tūkst. eurų

2026 06 09
Iškylų vieta
Lietuvoje

Klaipėdiečių poilsiui – dvi naujos iškylų vietos

2026 06 09
Juras Taminskas
Lietuvoje

Ministras ragina ES investuoti į dronų aptikimo sistemas

2026 06 09
Lietuva ir Italija stiprina bendradarbiavimą
Kultūra

Lietuva ir Italija stiprina bendradarbiavimą kultūros, paveldo ir informacinio atsparumo srityse

2026 06 09
„Poezijos pavasaris“ ant Eglinės piliakalnio
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Keturiasdešimt „Poezijos pavasarių“ po Jotvos dangumi (I)

2026 06 09
Broliai Vizbarai skiria 0,5 mln. eurų paramą
Kultūra

Broliai Vizbarai skiria 0,5 mln. eurų paramą filantropiniam VU neliečiamojo kapitalo fondui

2026 06 09
Vilniaus arkikatedra
Kultūra

Darbo grupėje – sprendimai rengiantis išsamiems Arkikatedros tyrimams

2026 06 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tomas Jakutis apie Darbo grupėje – sprendimai rengiantis išsamiems Arkikatedros tyrimams
  • >Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Navys, M. Sėjūnas. Neerzinkim Rusijos
  • Liberalai siūlo naikinti neseniai įsteigtą Energetikos komitetą  
  • Saulės elektrinė namams: ką verta žinoti prieš įsirengiant?
  • Kaip priderinti medinį stalą prie šiuolaikinės virtuvės?

Kiti Straipsniai

Kauno dainų ir šokių šventė

K. K. Urba. Etninio jausmo ugdymas

2026 06 09
Mokykla

Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises

2026 06 08
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Išskirtinis paramos pavyzdys: muziejui perduota Čiurlionio mokytojo K. Stabrausko kūrinių rinkinys

2026 06 07
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis dėl asmenvardžių rašybos

V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

2026 06 04
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose

2026 06 02
Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

Seime vyks tarptautinė konferencija, skirta 1941 m. Birželio sukilimo 85-osioms metinėms

2026 06 01
Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“

M. T. Rožanskaitės ir Brolių Černiauskų parodoje – Rešotų lagerio tikrovė ir pasipriešinimas atminties naikinimui

2026 05 31
Molėtų muziejuje duris atvers išskirtinė erdvė

Molėtų muziejuje duris atvers išskirtinė erdvė: lankytojai išvys Barborą Radvilaitę įkūnijusią žinomą aktorę

2026 05 29
Diakritiniai ženklai

L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta

2026 05 26
LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus

Šiandieninio pasaulio saugumo sampratos poslinkiai – parodoje Radvilų rūmuose

2026 05 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Tomas Jakutis apie Darbo grupėje – sprendimai rengiantis išsamiems Arkikatedros tyrimams
  • >Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Istorinis Klaipėdos krašto ir šiaurinės Rytų Prūsijos dalies žemėlapis | wikipedija.org nuotr.

Genocido centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai nacių ir sovietų represijų aukos“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai