Vasario 3d., sekmadienį, Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga pakvietė kauniečius paminėti 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines. Šis sukilimas yra reikšmingas tuo, kad jo metu keltos patriotinės idėjos tapo pagrindu 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimui.
Vasario pradžioje Kauno apskrityje prasidėjo pirmieji 1863 metų sukilimo mūšiai. Ta proga žuvusių sukilimo dalyvių atminimas pagerbtas šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje vykusiose mišiose, kuriose dalyvavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno apskrities bajorų draugijos nariai, pagarbą sukilimo dalyviams atidavė Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, vadovaujama Minvydo Mikalausko, jaunieji šauliai. Žuvusieji pagerbti improvizuota muzikine tylos minute, kurios melodiją čia pat bažnyčioje sukūrė saksofono meistras Petras Vyšniauskas su sūnumi Dominyku Vyšniausku (trimitas).
Po šv. Mišių pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno apskrities bajorų draugijos ir Kauno Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės. Parašą ant šios sutarties padėjo ir pranciškonų vienuolių atstovas, šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios kunigas Saulius Paulius Bytautas. Kauno apskrities bajorų draugija pernai organizavo labdaros renginį ir skyrė lėšų šios bažnyčios vieno iš pagrindinių langų vitražo įrengimui.
Ir nors 1863 metų sukilimas dėl objektyvių priežasčių pasibaigė pralaimėjimu – tai buvo reikšmingas istorijos įvykis, skatinęs išsilavinusius žmones galvoti apie savo valstybę, laisvę ir identitetą. Renginio dalyviai garsiai pakartojo to meto sukilėlių obalsį „Už Jūsų ir mūsų laisvę“. Sugiedoję Lietuvos himną ir ištarę šių dienų bajorišką priesaiką: „Tiesa. Garbė. Orumas“, renginio dalyviai rinkosi prie bažnyčios, kur iš senovinės patrankos paleisti trys šūviai – už sukilėlius, laisvę ir Lietuvą. Šaulių sąjunga pavaišino susirinkusius kareiviška koše ir arbata. Tai pirmas istorijoje įvykis, kuomet Lietuvos bajorai ir šauliai susitarė bendradarbiauti dėl bendro tikslo.
„Šaulys – tautos karys. Džiaugiamės, kad per bendradarbiavimą su Lietuvos šaulių sąjunga mes tarsi susijungiame su tauta, nes bajorija buvo neatskiriama tautos dalis, šviesuomenė, kuri turėtų inicijuoti gerus darbus ir kviesti drauge kurti ir puoselėti savo valstybę“,- įsitikinęs Kauno apskrities bajorų draugijos vadovas Kęstutis Ignatavičius.
1919 m. įkurtos Lietuvos Šaulių sąjungos veikloje dalyvavo ne vienas Lietuvos bajoras – tai pirmasis jos vadovas, įkūrėjas Vladas Putvinskis – Putvis, žymus mokslo ir visuomenės veikėjas Tadas Ivanauskas, Aleksandras Marcinkevičius – Mantautas, profesorius Bernardas Kodakis, Lietuvos politinis ir karinis veikėjas, brigados generolas Teodoras Daukantas, kurio vaikaitis Rimantas Gineitis simboliškai renginyje apjungė Lietuvos bajorų ir šaulių gretas, šia proga davęs priesaiką ir papildęs šaulių gretas.
Susiję straipsniai:
- Biržietis – Kauno apskrities viršininkas
- Kauno rotušė mini 470 metų jubiliejų
- Kauno pilies gynybos 650-osioms metinėms skirta paroda
- Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
- Kaune bus minimos Romo Kalantos žūties 40-osios metinės
- Prasidėjo dvi dienas truksianti mokslinė Kauno istorijos konferencija
- Kauno centre stovinčiuose istoriniuose pastatuose išsaugota šalies automobilizmo ištakų dvasia
- V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai
- V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis
- Minimas Lietuvos valstybės veikėjų tragiškos žūties 70-metis
- Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos)
- Bus atidengiama atminimo lenta pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui gen. S. Žukauskui
- Kuriamas Laisvosios Kauno Respublikos Senamiesčio Magistratas
- Tautiškas jaunimas palaiko savo poziciją išreiškusius Kauno moksleivius
- Kauno miesto savivaldybė už pilietiškumo ugdymą apdovanota „Auksine krivūle“
- Istorinėje Prezidentūroje Kaune prisiminti Juozo Tūbelio nuopelnai
- L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
- L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
- V.Visockas. Plyšys Lietuvos gynybinėje užtvankoje
- 70 proc. Lietuvos gyventojų renkasi ekonominę gerovę
- Lietuvos istorija pristatoma trijuose Europos miestuose
- Atnaujintas Kernavės muziejus skatina didžiuotis Lietuvos istorija
- L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo
- J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime
- Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
- Šventėje „Hanza Kaunas 2012“ – viduramžių dvasia
- „Misijos Sibiras” jaunimo žinia – Lietuva gyva
- Laiškai iš praeities: Mindaugą menanti pilis Liubčioje
- Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
- Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
puiku kad bent kas paminėjo.
tik kur tie mūsų bajorai reiškiasi? ką nuveikjė? Visai negirdėtos pavardės.
Ir kokioje veikloje jie bendradarbiaus? Tai vis parodomosios apeigos, kurias labai mėgsta lietuviai. O kur Jūsų veikla Tėvynės labui dabartyje? Būtų gera pamoka LLRA partijai, jei būtumėte pasiryžę reikalauti prisiekusiųjų Lietuvai, nepažeidinėti Konstitucijos, grąžinti savo lenko kortas (žinant, kad trečdalis lenkų tai asimiliuoti baltai: jotvingiai, galindai, prūsai) Lenkijos valstybei ir nukabinėti lenteles su lenkiškom raidėm ir t.t. Juk ši LLRA veikla tai vis imperinių valsybių inspiruoti dalykai, kurių tikslas per amžius buvo kurti nesantaikos židinius, o susidarius tinkamai situacijai pasinaudoti – sukelti neramumus ir užgrobti teritorijas. Imkitės veiklos bajorai ir šauliai, yra Jums kur pasireikšti, vykite į Seimo narės sodybą, vykdykite teismi sprendimą ir nuimkite lekiškas kenteles nuo Seimo narės pastato.
1863 metų sukilimą organizavo bajorai, pasipiktinę tuo, kad caro valdžia panaikino baudžiavą, t. y. smarkiai apkarpė jų privilegijas. Tačiau sukilimo pasekmė – uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis, lietuviškos mokyklos ir t.t. Tai ar yra čia ką švęsti???