Besikeičiant orams sugrįžta vienas labiausiai varginančių dalykų – kosulys. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad „kosulys kosuliui nelygus“, todėl norint greičiau su juo atsisveikinti reikia gebėti atpažinti jo požymius. Ji įvardija pagrindinius kosulio rūšių skirtumus bei dalinasi praktiniais patarimais, kaip juos išgydyti.
Kodėl mes kosėjame?
Kosulys – tai tarsi atsakomoji reakcija į mūsų kvėpavimo takuose atsiradusius dirgiklius, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Anot jos, dažai kosulys yra peršalimo ligų palydovas, todėl šiuo sezonu juo skundžiasi kur kas daugiau į vaistines užsukusių žmonių.
„Įdomu tai, kad nors atrodo, jog kosulys yra nevalingas mūsų elgesys, iš tikrųjų tai kur kas sudėtingesnis procesas. Sudirginus gerklę ar kvėpavimo takus, kosulio impulsai nervais pasiekia smegenis, kurios išsiunčia impulsus į krūtinės ląstos pilvo raumenis. Tai priverčia juos susitraukti ir tokiu būdu nusikosėti, taip pašalinant sudirginusią medžiagą iš mūsų kvėpavimo takų“, – pasakoja vaistininkė.
Sausas kosulys – itin dažnas naktimis
Sausas kosulys pasireiškia žmogaus negalėjimu atsikosėti, pasakoja vaistininkė. Ji pastebi, kad dažniausiai šis kosulys atsiranda dėl virusinių kvėpavimo takų infekcijų.
„Peršalimas, gripas ir koronavirusas – tai pagrindinės ligos, kurias lydi sausas kosulys. Sausą kosulį gali būti sudėtinga valdyti, todėl kartais jis gali virsti netgi ilgais kosulio priepuoliais tiek dieną, tiek ypač naktį. Pirmomis dienomis vartokite vaistus, kurie slopina kosulį. Labai svarbu – jokiu būdu iš karto nepradėkite vartoti atsikosėjimą skatinančių vaistų, kadangi jie tik stipriau sudirgins kvėpavimo takus. Vietoje atsikosėjimo tai jums kainuos dar intensyvesnį ir dažnesnį sausą kosulį“, – pasakoja vaistininkė.
Drėgnas kosulys – aktyvesnis ryte
Atkosėjamos gleivės – tai pagrindinis skiriamasis drėgno kosulio bruožas, įvardija vaistininkė. Neretai jis dar gali būti vadinamas produktyviu kosuliu.
„Drėgnas kosulys stipriau mus kankina rytais, dėl to, kad naktį kosime daug rečiau ir taip sukaupiame daugiau gleivių kvėpavimo takuose, todėl prabudus ryte mūsų organizmas nori kuo greičiau atsikratyti šiais svetimkūniais. Tik nė už ką neslopinkite drėgno kosulio. Norint greičiau pasveikti kaip tik vartokite tokius vaistus, kurie dar labiau skystintų kvėpavimo takuose susikaupusias gleives bei palengvintų jų atsikosėjimą“, – pataria E. Ramaškienė.
Ar kosulys gali keistis?
Vaistininkė pasakoja, kad kartais vaistinėse tenka susidurti su nustebusiais klientais, kurie vos pradėję kosėti skundėsi sausu kosuliu, o po keleto dienų – šis tapo drėgnas.
„Dažnai peršalus vienas iš negalavimo požymių būna skausmingas ir varginantis sausas kosulys. Pradėjus gydymą jau po trijų dienų šis palengvėja – tampa drėgnas, dėl ko žmogus gali lengviau atsikosėti. Tad pasikeitus kosulio pobūdžiui tikrai sunerimti nereikėtų – tokiais atvejais šlapias kosulys reiškia sveikimą, nes su atkosėjamomis gleivėmis iš kvėpavimo takų pasišalina ir patys ligų sukėlėjai“, – nuramina E. Ramaškienė.
Praktiniai vaistininkės patarimai
Vaistininkė sako, kad nesvarbu, koks kosulys jus kankintų, galite pasinaudoti praktinėmis priemonėmis, kurios pagerins savijautą ir nuramins jūsų kvėpavimo takus.
Kvėpavimas garais. Jeigu neturite oro drėkintuvo, užvirkite didelį puodą vandens. Perpilkite vandenį į neįkaitusį indą, tada ant galvos užsidėkite rankšluostį, jog jis neleistų išsisklaidyti garams ir keletą minučių prasižioję traukite karštus garus kiek galima giliau į plaučius.
Druskos tirpalas. Jis gelbsti nuo kone nuo visų peršalimo simptomų. Į puodelį užvirinto vandens įdėkite šaukštelį druskos, viską gerai išmaišykite. Keletą kartų praskalaukite gerklę šiuo tirpalu. Tai ypač naudinga sausam kosuliui palengvinti.
Krūtinės įtrynimas. Gerai įtrinkite savo krūtinę specialiai tam skirtais natūraliais eteriniais aliejais. Tai ne tik numalšins kosulį, bet ir atpalaiduos kvėpavimo takuose susikaupusias gleives.
Šiltų skysčių gėrimas. Skatinant atsikosėjimą vertėtų nepamiršti vartoti daugiau šiltų skysčių – t. y. vandens, arbatų.
