Ukmergėje gyvenanti menininkė Vilija Šabunkaitė (53 m.) prieš daugiau nei dešimtmetį radikaliai pakeitė savo gyvenimo būdą. Užaugusi turtingų tėvų šeimoje ji turėjo viską, buvo išlepinta ir siekdavo pažaboti pasaulį pagal save, tačiau tekdavo nusivilti. Dabar ji gyvena kaime, pasinėrusi į kūrybą, nevalgo mėsos, gyvena atsitraukusi nuo sistemos ir į medikus kreipiasi tik būtiniausiais – traumos ar nudegimo atvejais. Prieš metus Vilija laikėsi a. a. Ksaveros Vaištarienės rekomenduojamo grikių pasninko, po kurio moteris dar labiau išmoko gydyti pati save, gyventi sveikai ir K. Vaištarienę iki šiol vadina savo gyvenimo guru.
Intuityviai jautė, kad galima gydytis pačiai
Prieš daug metų turėjau ūminį sinusitą. Pasižiūrėjusi japonų filmą ir pasinaudojusi ten rodyta vandens užšaldymo technika pati tiesiog vandeniu išsigydžiau ūminį sinusitą. Ir jau tada supratau, kad galima gydytis pačiam, be vaistų ir šiuolaikinių medikų pagalbos. Labai sunkių ligų aš tada neturėjau, gal tik antsvorio problemų. Tačiau intuityviai jaučiau, kad tai, ką mums siūlo farmacija, tai yra užslėpti ir ne visai teisingi dalykai. Ukmergė miestas nedidelis, tarybiniais laikais čia buvo tik trys vaistinės. Logiškai mąstantis žmogus gali užduoti sau klausimą: kodėl šiandien Ukmergėje yra jau dvidešimt vaistinių, bet sergančiųjų nepamažėjo. Gal net padaugėjo. Farmacija gali gyvenimą prailginti, tik mes nežinom, kokia bus to gyvenimo kokybė.
Dar didesni pokyčiai mano gyvenime prasidėjo, kai perskaičiau dvi Tomo Kolino Kembelo (Thomas Colin Campbell) knygas – „Natūralus būdas išvengti ligų“ ir „Visuma. Naujas žvilgsnis į mitybos mokslą“. Šios knygos padarė revoliuciją mano mąstyme. Aš per vieną dieną radikaliai atsisakiau mėsos ir jau daugiau nei dešimt metų jos nebevalgau iki šiol. Atsisakiau mėsos ne kiek dėl jos kenksmingumo, bet labiau dėl sveikatos. O šiandien nevalgau dar ir dėl ideologinių ir dvasinių įsitikinimų.
Vaištarienė paskatino pasninkauti ir maitintis asketiškai
Vienoje žaliavalgių konferencijoje susipažinau su Ksavera Vaištariene. Ji buvo labai šviesus, nuoširdus žmogus. Įsigijau jos knygų, perskaičiau, viską ėmiau taikyti
Gerokai vėliau ėmiausi grikių pasninko pagal K. Vaištarienės patarimus. Per dieną galėjau suvalgyti tik stiklinę grikių, padalintą į tris dalis – tris valgymus per dieną. Grikiai užpilami vandeniu, palaikomi per naktį ir kitą dieną valgomi. Taip pat yra geriama petražolių arbata. Taip maitinausi dvidešimt vieną dieną iš eilės. Tačiau galima ir vieną dieną per savaitę skirti grikiams, kitomis dienomis valgant vegetarinį maistą.
Kai laikiausi pasninko, aš atsijungiau nuo viso pasaulio. Išėjau į savo dirbtuves, tapiau, vaikščiojau gamtoje. Tai vyko pernai žiemą. Pusbadyje labai gerai jautiesi fiziškai, tik kankina priklausomybė nuo skanaus maisto, kurį esame įpratę valgyti.
Po pasninko rekomenduojama sveikesnė sąmoningo žmogaus mityba. K. Vaištarienė buvo labai geras pavyzdys, kaip teisingai maitintis – ji maitinosi pakankamai asketiškai, tokia mityba yra labai teisinga.
Norėdamas pasveikti žmogus turi keistis
Visa ši patirtis man leido suvokti, kad jeigu žmogus yra sąmoningas ir pats pasirenka badavimą gydymosi tikslais, jis pajungia visą sąmone, visas žinias savigydai ir tikrai pasveiks. Yra labai gera knyga Džo Dispenza (Joe Dispenza) „Jūs esate placebas“. Ten rašoma apie tai, kas vyksta žmogaus smegenyse, kai žmogus tiki ir daro nuoseklius veiksmus. Šiuolaikinė medicina yra nekompetetinga išgydyti lėtines ligas, skeptiškai žiūri į organizmo valymą ir badavimą. Tačiau būtent šiuos metodus praktiškai taikantys žmonės sugeba sau padėti ir išlipti iš medicinos mokslui neįveikiamų ligų. Žmogaus kūnas yra labai unikalus.
Per dešimt metų aš pažinau daug augalų, perskaičiau knygų, klausiau sveikai gyvenančių žmonių paskaitų. Aš nesu gydytoja, galiu kalbėti tik per savo patirtį ir sukauptas žinias. Žmogus yra iš prigimties mąstanti būtybė ir jis gali prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Kol jis galvos, kad gydytojas gali padaryti stebuklą, jis sirgs. Kai supras, kad pats turi dėti pastangas, jis pasveiks. Turi keisti savo mitybą, gyvenimo būdą, požiūrį.
Bėdos mus aplanko todėl, kad mes neteisingai gyvename, orientuojamės ne į tuos dalykus, kurie vertingi šioje žemėje. Ksavera buvo puikus teisingo gyvenimo pavyzdys, ji buvo pilna optimizmo, energijos, geros nuotaikos ir visada turėjo, ką gražaus pasakyti. Ji buvo mano didi mokytoja.
Grikių iššūkis K. Vaištarienės atminimui
Balandžio 4 d. Lietuvos sveikuolių sąjunga (LSS) skelbia tradicinį grikių iššūkį, kuris jau antrus metus yra skiriamas LSS garbės narės Ksaveros Vaištarienės atminimui pagerbti. Per pirmąjį skelbtą iššūkį 2018 m. prisijungė daugiau nei 11000 tūkstančių žmonių.
Kviečiami jungtis ne tik tie, kurie turi įvairiausių negalavimų ir ligų, sunkiai įveikiamų tradicinei medicinai, bet ir visi, norintys pavasarį pasitikti lengvesniu ir švaresniu kūnu.
Iššūkiui specialiai sukurta Facebook grupė „30 dienų iššūkis“, kur žmonės gali jungtis. Joje pateikiamos rekomendacijos 30-čiai dienų, sveikos mitybos ir gyvensenos specialistai, K. Vaištarienės mokiniai atsakys į dalyvių keliamus klausimus.
Puiku, kad šiai moteriai tai suveikė.
Tačiau yra ir ne tokių sėkmingų pavyzdžių. Ar ir visai nesėkmingų, tarsi prieštaraujančių tam.
– etaplius.lt/mire-garsi-sveiko-gyvenimo-budo-entuziaste-ksavera-vaistariene
Manyčiau, būtų puiku, jei mokslo žmonės ne atsikalbinėtų, ne menkintų šį būdą, o imtųsi nuodugniai tirti savanorių grupes – kaip kam jose seksis, kodėl daliai nesiseka?
Tai būtų ne 21 d., o ilgamečiai tyrimai. – Kodėl vieniems net dešimtmečius nevalgyta mėsa (nei žuvis), keletą metų valgytos vien kruopos nepadėjo, o kitiems suveikė. Kodėl liga sunkiausia forma apniko tuos, kas net nesidomėję nei badavimais, nei dietomis, dar iki ligai išlendant iš savo slėptuvių į paviršių jau porą dešimtmečių ,,pasninku” gyveno? ,,Pasninkavo” tik dėl to, kad kūnas to staiga griežtai pareikalavo – nebegalėjo išbūti prekybos centro skyriuose, esančiuose netoli mėsos skyriaus, – to skyriaus lavonų kvapas vimdė, tekdavo ieškoti parduotuvių, kur reikalingos prekės ne šalia mėsos buvo.
Taigi, ar nedomina imtis tirti, kodėl lavonais porą dešimtmečių nemitusius, kruopas ir daržoves valgiusius, ligos puola? Teko kalbėti apie tai su medikais. Kalbant apie tuos, kas tik susirgę ėmėsi grikių dietos ir pasveiko, pasak tų gydytojų, tai buvo tik klaidingai nustatyta diagnozė. Pasak vienos, ir pačiai Vaištarienei diagnozė buvo klaidingai nustatyta. (O juk tai visai įmanoma – kad ir mėgintuvėlių supainiojimo būdu… Jei įmanoma metų metus nematyti žmogų kankinančios ligos, tai galima ir ne tai, kur iš tiesų yra, pamatyti – svarbu kūrybinga vaizduotė.)
Ir aš, radikaliai pakeitęs gyvenimo stilių, atlikau savo kūno renovaciją – tai buvo trijų mėnesių kiškio kopūstų konsumacija su totalia restrikcija žematiškai vytintai dešrai. Jaučiuosi puikiai, tik finale ausys ištyso, o smegenys degradavo.
Nesišaipyčiau… pats praėjau panašiu keliu, sakyčiau kaip Vydūnas, dar jaunystėje išsigydžiau epilepsiją, pats nutraukiau vaistų vartojimą, kai buvo 50 metų iškvietė pasitikrinti sveikatą – viskas gerai, kai sulaukus 55 metų paskambino iš poliklinikos vėl dėl pasitikrinimo atsakiau – skambinkite kai bus 60 😉