Pirmadienis, 18 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Minimalaus darbo užmokesčio nustatymas: kas keisis ateityje?

www.alkas.lt
2022-11-22 09:00:28
52
PERŽIŪROS
1
Minimalaus darbo užmokesčio nustatymas: kas keisis ateityje? | lrv.lt nuotr.

Minimalaus darbo užmokesčio nustatymas: kas keisis ateityje? | lrv.lt nuotr.

Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje įtvirtino nuostatas dėl deramo minimaliojo atlyginimo nustatymo.

Tai galios ir nustatant minimalųjį darbo užmokestį mūsų šalies dirbantiesiems. Tikimasi, kad tai užtikrins tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas.

„Deramas minimalusis darbo užmokestis stiprina paskatas dirbti, padeda išlaikyti vidaus paklausą ir perkamąją galią, mažina darbo užmokesčio skirtumus tarp vyrų ir moterų, apsaugos pajamas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministrė M. Navickienė primena, kad nuo kitų metų pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų.

MMA didinama 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“ arba 13,7 proc.

Minimalioji alga

Iki šiol ne visi Europos Sąjungos šalių darbuotojai iš tiesų gauna jiems priklausantį minimalųjį darbo užmokestį.

Dalis jų faktiškai gauna mažesnį nei teisės aktais nustatytas minimalusis darbo užmokestis atlyginimą.

Tai ypač paliečia moteris, jaunus darbuotojus, žemos kvalifikacijos darbuotojus, dirbančius migrantus, žmones su negalia, dirbančius pagal nestandartines sutartis ir kt.

Direktyva nustatoma, kad nustatydamos MMA dydį valstybės narės privalės atsižvelgti į perkamąja galią, bruto darbo užmokestį, darbo užmokesčio augimo tempą, darbo našumą.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia kartu su socialiniais partneriais sukurta ir gerai veikianti minimalaus darbo užmokesčio nustatymo procedūra.

Darbo atlyginimas | Pixabay.com nuotr.
Darbo atlyginimas | Pixabay.com nuotr.

Lietuva nustatydama MMA dydį taiko 3 iš 4 kriterijų. Nauja yra tai, kad, nustatant minimalųjį atlygį, papildomai reikės atsižvelgti į žmonių perkamąją galią, t. y. pragyvenimo išlaidas.

Šiemet Lietuvoje minimalioji alga nuo 2022 m. pradžios padidėjo net 13,6 proc. ir tai yra vienas didžiausių kilimų Lietuvos istorijoje.

Patvirtinta minimalioji mėnesinė alga šiuo metu siekia 730 Eur ir yra viduryje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.

Šiemet didesniu procentu nei Lietuvoje minimalioji alga kilo tik Vengrijoje (22,6 proc.), bet ji siekia vos 542 Eur.

Panašiu procentu kaip Lietuvoje minimalioji alga šiemet pakilo Estijoje, Čekijoje ir Kroatijoje, tačiau pinigine išraiška ji yra 80-110 eurų mažesnė nei mūsų šalyje.

Šiuo metu mažiausia minimalioji mėnesinė alga Europos Sąjungoje yra Bulgarijoje (332 Eur), Latvijoje (500 Eur), Rumunijoje (515 Eur), Vengrijoje (542 Eur).

Kolektyvinės sutartys

Direktyvoje yra nustatyta, kad valstybės kurių kolektyvinių sutarčių aprėptis nesiekia 80 procentų, privalo imtis priemonių skatinančių kolektyvinių sutarčių sudarymą.

Todėl Lietuva turės ir toliau dėti didesnes pastangas, kad būtų pasirašomos darbuotojų kolektyvinės sutartys. Šiuo metu pagal kolektyvines sutartis dirba ketvirtadalis (apie 310 tūkst.) šalies darbuotojų.

Kolektyvinės sutartys naudingos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams – tai didina socialinę partnerystę, darbuotojų įsitraukimą į profesinių sąjungų ir asociacijų veiklą, galimybes konsultuotis su socialiniais partneriais, galiausiai – deramą minimalųjį darbo užmokestį ir jo mokėjimą.

Nuo 2015 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis mūsų šalyje sparčiai didėja: nuo 14,8 proc. 2019 metais, 21,03 proc. – 2020 metais, iki 25 proc. – 2021 metais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Svarbu tėvams: taps lengviau derinti darbo ir šeimos poreikius
  2. Ministerija diegia priemones skurdui mažinti
  3. Nuo Naujųjų alga – tik į banko sąskaitą
  4. Kokie pokyčiai laukia dirbančiųjų?
  5. Apklausa: svarbiausias Europos Parlamento uždavinys europiečiams – ginti demokratiją
  6. EP priėmė rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  7. „Romuva“ Strasbūro teismo sprendimo nevykdantį Seimą apskundė Europos Tarybos Ministrų Komitetui
  8. EP nariai prašo tyrimo dėl „Gazprom“ kainų
  9. EP pritarė taisyklėms dėl stambių įmonių pelno mokesčio viešinimo ES šalyse
  10. Baltų Krivulėje istorinį baltų arealą nuspręsta skelbti „Šventąja Žeme“
  11. Visų ES valstybių atstovai Europos Parlamente kreipėsi dėl sovietų vykdytų tremčių minėjimo
  12. Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai
  13. Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  14. Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?
  15. Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    3 metai ago

    Laiško turinys valstybės tarnams
    Citata
    “Apie katastrofą

     Lietuva – sparčiausiai tuštėjanti valstybė pasaulyje taikos metu. Bemaž, pusė darbininkų išvyko svetur gyventi bei dirbti ir bijo sugrįžti todėl, kad Lietuvoje yra naudojamos mokesčių taisyklės – plėšikiškos. Tai yra akivaizdžiai matoma, paskaičiavus surinkto biudžeto dalį, tenkančią vienam gyventojui (neskaitant ES biudžeto pinigų). Lyginant su Jungtine Karalyste (JK), plėšikiškai surinktas biudžetas Lietuvoje yra perteklinis, bemaž, dviem milijardais eurų. Todėl, Lietuvoje yra galimybė bei gyvybiškai svarbi būtinybė:
    1) panaikinti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD);
    2) panaikinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausioms maisto prekėms, vaikiškiems drabužiams bei avalynei;
    3) panaikinti “sodros įmokų grindis”, taikomas nuo 2018 sausio 1;
    4) atsisakyti visokiausių naujų mokesčių prisigalvojimo.

    Įspėjimas valstybinių įstaigų tarnautojams

     Mokesčių pertvarkymui, finansų ministerija pakvietė susiburti į darbo grupę iš prezidento kanceliarijos, vyriausybės kanceliarijos bei ministerijų ir kitokių įstaigų. Jei ši darbo grupė nepaisys aukščiau išvardintų visų keturių patarimų, prezidente Gitanai Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte, finansų ministre Gintare Skaiste, valdančiųjų partijų vadovai ir kiti bendradarbiavusieji būsite apkaltinti įžūliu bei nusikalstamu plėšikavimu ir gyventojų (iš)varymu iš Lietuvos.

    Priedai, kad suvokti plėšikišką biudžeto surinkimą Lietuvoje

     Numeris 1. Jungtinėje Karalystėje darbininkui:
    – tenka į rankas 1432.97€ (iš mažiausios algos dydžio);
    – reikia sumokėti 182.45€ mokesčių (nuo mažiausios algos dydžio).
    Plėšikų užvaldytoje Lietuvoje, darbininkui:
    – tenka į rankas 447.23€ iš MMA dydžio;
    – tenka sumokėti 159.77€ mokesčių nuo MMA dydžio.
    Jei kitaip, Lietuvoje surenkami karališko dydžio mokesčiai nuo mažiausios algos daugiau nei tris kartus mažesnės už mažiausią algą karališkoje valstybėje. (…)
    (2020 kovo skaičiai)
     Numeris 2. Jungtinėje Karalystėje:
    – PVM yra 20%;
    – PVM = 0 būtiniausioms maisto prekėms (nedarant biznio iš maisto prekybos);
    – PVM = 0 vaikiškiems drabužiams, avalynei (nedarant biznio iš tėvų, auginančių vaikus).
     Numeris 3 (apibendrinimas). Tai ko nėra JK, Lietuvoje nežmogišku būdu surenkami tokie pertekliniai mokesčiai bei įmokos:
    1)  2018 metais, buvo plėšikiškai surinktas PSD iš dirbančių ir net iš nedirbančiųjų – 1264013917€  (duomenų šaltinis – lietuvosfinansai.lt);
    2) plėšikiškai surenkamas PVM kai gyventojai perka maistą, kai perka vaikams drabužius bei avalynę;
    3) nuo 2018 sausio 1, iš mažesnio nei MMA dydžio plėšikiškai surenkamos padidintos įmokos – taip vadinamosios „sodros įmokų grindys” (lukašenkiškas dykaduonių mokestis), kai reikia mokėti įmokas nuo MMA dydžio net ir tada kai alga mažesnė nei MMA.
     Kodėl daromi palyginimai su JK? Todėl, kad daugiausia Lietuvos skurstančiųjų gyventojų pasirinko išgyvenimą toje buvusioje ES karalystėje, palygindami bei svarstydami gyvenimo ir veiklos sąlygas. JK ir pas mus, maisto bei daiktų kainos panašios.

    2021 vasaris”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Signatarų namų paroda
Architektūra

Signatarų namuose pradedama parodinės erdvės pertvarka

2026 05 18
ResearchGate
Lietuvoje

A. Guogis. Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle ResearchGate?

2026 05 18
Valstybės duomenų agentūra
Architektūra

Šis Gedimino prospekto pastatas slepia daugiau nei statistiką

2026 05 18
Linas Jonauskas
Lietuvoje

L. Jonauskas prašo reglamentuoti privačių slėptuvių įrengimą

2026 05 17
Kavinė
Lietuvoje

Mokinių darbas vasarą: ką turi žinoti nepilnamečiai ir jų tėvai

2026 05 17
Žemė
Lietuvoje

Svarstoma nustatyti lankstesnes sąlygas stambioms investicijoms pritraukti

2026 05 17
Sūriai
Kultūra

Kad protėvių amatai taptų kultūros paveldu

2026 05 17
Sveikata
Gamta ir žmogus

Pristatyta iniciatyva hipertenzijos kontrolei Lietuvoje didinti

2026 05 17
Kiek sveria miestas?
Architektūra

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Du trečdaliai gyventojų tikisi algų didėjimo, bet į nugarą kvėpuoja infliacija

2026 05 16
Wizzair
Lietuvoje

Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo

2026 05 16
Elektra
Energetika

Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų

2026 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai
  • Rimgaudas apie Vilniuje rengiama tarptautinė Sacharovo konferencija, skirta aptarti augantį autoritarizmą
  • Kęstutis K.Urba apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Michael Heaver apie V. Sinica. Demokratizacijos pinigai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Signatarų namuose pradedama parodinės erdvės pertvarka
  • A. Guogis. Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle ResearchGate?
  • Šis Gedimino prospekto pastatas slepia daugiau nei statistiką
  •  S. Tumėnas. Kodėl savo kalbą vėl varome iš Lietuvos?

Kiti Straipsniai

Signatarų namų paroda

Signatarų namuose pradedama parodinės erdvės pertvarka

2026 05 18
ResearchGate

A. Guogis. Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle ResearchGate?

2026 05 18
Valstybės duomenų agentūra

Šis Gedimino prospekto pastatas slepia daugiau nei statistiką

2026 05 18
Sūriai

Kad protėvių amatai taptų kultūros paveldu

2026 05 17
Kiek sveria miestas?

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Dainius Žalimas Europos Parlamente, koliaže pavaizduoti byrantys eurai ir Baltarusijos opozicijos vėliavos spalvos

V. Sinica. Demokratizacijos pinigai

2026 05 16
Nacionalinė žemės tarnyba

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16
A. Šimėnienės monografija „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“

A. Šimėnienės monografijos „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“ pristatymas

2026 05 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai
  • Rimgaudas apie Vilniuje rengiama tarptautinė Sacharovo konferencija, skirta aptarti augantį autoritarizmą
  • Kęstutis K.Urba apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Michael Heaver apie V. Sinica. Demokratizacijos pinigai
  • +++ apie A. Butkus. Vieno atsišaukimo istorija
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuva pasaulio žiniasklaidoje: dėmesys kultūros kūrėjams | Laima Penek, LRVK nuotr.

Lietuva pasaulio žiniasklaidoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai