Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

Gegužės 9 d. Europos Parlamente Strasbūre švenčiant Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti piliečių pasiūlymai dėl ES reformų.

Konferencijos dėl Europos ateities vykdomosios valdybos pirmininkai pirmadienį įteikė Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai, ES Tarybai atstovaujančiam Prancūzijos prezidentui Emanueliui Makronui (Emmanuel Macron) ir Europos Komisijos pirmininkei Uršulai von der Lejen (Ursula von der Leyen) galutines konferencijos išvadas.

Jose apibendrintos precedento neturinčios, metus laiko trukusios piliečių ir politikų diskusijos bei pasiūlymai.

Bendru sutarimu patvirtintuose 49 pasiūlymuose numatyta 320 priemonių, kurias būtų galima įdiegti devyniose ES veiklos srityse nuo klimato kaitos ir sveikatos apsaugos iki švietimo ar užsienio politikos.

Pasiūlymai sudaryti remiantis 178 patarimais, kurias pateikė Europos piliečių ir nacionaliniai forumai, bei bene 19 tūkstančių idėjų, užregistruotų daugiakalbėje skaitmeninėje platformoje.

„Piliečiai, ypač jaunimas, yra mūsų Europos ateities tikslo pagrindas. Jie tiesiogiai nulėmė konferencijos rezultatus.

Gyvename Europos įsitraukimui svarbiu metu, todėl būtina vertinti visus pokyčių pasiūlymus. Nebijokime suteikti Europai galią keisti žmonių gyvenimus į gerąją pusę,“ – kalbėjo Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

Prancūzijos prezidentas E. Makronas sakė: „Per krizes, kurias kartu išgyvenome pastaraisiais metais, Europa pasikeitė. Permainos turi tęstis ir mes užtikrinsime, kad Sąjunga pateisintų piliečių siekius ir lūkesčius.

Konferencija dėl Europos ateities, kurią šiandien uždarome, yra išskirtinis ir precedento neturintis įvykis, gaivaus oro gurkšnis mūsų žemynui.

Jos išvados yra labai gausus pasiūlymų šaltinis, kurį kiekviena institucija turi išnagrinėti pagal savo gebėjimus. ES Taryba turės galimybę išreikšti savo nuomonę artimiausiomis savaitėmis.

Kadangi konferencija baigiasi pirmininkaujant Prancūzijai, dėkoju ankstesnėms ES pirmininkavusioms valstybėms už jų atliktus darbus ir džiaugiuosi galėdamas perduoti pasiūlymų įgyvendinimą ES pirmininkausiančioms Čekijai ir Švedijai.“

Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkė U. von der Lejen pažymėjo: „Demokratija, taika, asmeninė ir ekonominė laisvė.

Štai ką Europa reiškia šiandien, kai mūsų žemyne vėl siautėja karas. Tai yra Konferencijos dėl Europos ateities esmė.

Europos Sąjunga turi ir toliau pateisinti Europos piliečių lūkesčius. Šiandien jų žinia buvo išsakyta garsiai ir aiškiai. O dabar atėjo laikas ją įgyvendinti.“

Vienas iš Konferencijos pirmininkų, EP narys Gajus Verofstadas (Guy Verhofstadt) pabrėžė: „Piliečių patarimai ir konferencijos išvados rodo gaires, kaip išvengti Europos Sąjungos vaidmens mažėjimo ar net išnykimo.

Galima kurti naują, veiksmingą, suverenią ir demokratiškesnę Europą, kuri veiks taip, kaip tikisi jos piliečiai. Negaiškime laiko, gerbkime konferencijos rezultatus ir kuo greičiau įgyvendinkime jos išvadas.“

Gegužės 4 d. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pasveikino Konferencijos dėl Europos ateities išvadas ir pasiūlymus.

Europarlamentarai pripažino, kad norint įgyvendinti ambicingus ir konstruktyvius konferencijos pasiūlymus reikia keisti ES sutartis.

Jie pavedė EP Konstitucinių reikalų komitetui paruošti ES sutarčių pertvarkos pasiūlymus, remiantis ES sutarties 48 straipsniu.

Išsami konferencijos pasiūlymų apžvalga ir EP pozicija pateikta EP naujienų portale.

Visos trys ES institucijos ketina sparčiai išnagrinėti siūlymus ir nutarti, kaip galėtų juos veiksmingai įgyvendinti savo gebėjimų srityse. Apie pasiektą pažangą bus pranešta šių metų rudenį atskirame renginyje.

Konferencijos dėl Europos ateities darbe dalyvavo apie 800 atsitiktine tvarka atrinktų ES piliečių (iš jų 12 – iš Lietuvos), europarlamentarai (darbo grupėje „ES pasaulyje nariu buvo EP narys Andrius Kubilius), nacionalinių parlamentų (iš jų – keturi Lietuvos Seimo nariai), vyriausybių ir jaunimo atstovai