Ketvirtadienis, 16 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?

www.mokslolietuva.lt
2022-04-15 12:00:06
1
Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?

Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas? | Shutterstock nuotr.

Kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių? Kaip priimti sprendimus, siekiant paveikti ateitį, kuri dar neegzistuoja?

Viena iš galimybių – vadinamasis ateities įžvalgų (angl. foresight) būdas, kuris rengiant Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ mūsų šalyje taikomas pirmą kartą.

„Ateities įžvalgos šiandien yra nebe prabanga, bet būtinybė – tik turint žinių apie galimus skirtingus ateities scenarijus galima tikėtis suvaldyti tokius iššūkius kaip klimato kaita, įvairėjanti nelygybė, naujausių technologijų diktuojami pokyčiai ir kita“, – Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo būdą pristato Vilniaus universiteto (VU) Strateginio planavimo skyriaus vadovė dr. Erika Vaiginienė.

Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikės ir „Lietuvos 2050“ projekto vadovės dr. Sigitos Trainauskienės, greit kintančiame sudėtingame ir sunkiai apibrėžiamame pasaulyje nebepakanka tik tradicinio įrodymais paremto požiūrio į viešosios politikos formavimą: „Į ateitį nukreiptos vyriausybės turėtų remtis procesu, per kurį būtų sukurtos žinios apie galimas ateitis, pasitelkiant ir įvairius duomenis, ir vaizduotę, kūrybiškumą.

Dėl to rengiant naująją Valstybės pažangos strategiją ir nusprendėme pasitelkti ateities įžvalgų būdą.“

Kas yra tas ateities įžvalgų būdas ir kodėl jis naudojamas?

Ateities scenarijai – tai būdas galvoti apie ateitį, nustatyti galimybes ir grėsmes, kurios gali iškilti per ateinančius metus ir dešimtmečius.

Ateities scenarijai leidžia įvairioms auditorijoms – verslui, politikams, tyrėjams, įvairioms visuomenėms grupėms – įsivaizduoti galimą ateitį, siekiant pagerinti sprendimų priėmimą ir strategijos nustatymą.

Kai kurios šalys – tarp jų Suomija, Nyderlandai, Singapūras – šį būdą valdysenoje taiko jau kelis dešimtmečius, tačiau Lietuvoje – tai pirmas toks bandymas.

„Kiekviena ateities įžvalga turi išskirtinį savo būdą, kadangi ją lemia daugybė veiksnių, tokių kaip rengimo tikslas, aprėptis, skirtas laikas, lėšos, prieinamos kompetencijos ir kiti ištekliai.

Nepaisant kiekvienos įžvalgos būdo išskirtinumo, visos ateities įžvalgos pereina tokius rengimo žingsnius kaip apimties nustatymas, mobilizavimas, ateities „numatymas“ ir patarimų teikimas“, – aiškina dr. E. Vaiginienė.

Dr. S. Trainauskienė pasakoja, kad parengiamajame strategijos rengimo žingsnyje STRATA tyrėjai atliko septynių šalių – Airijos, Estijos, Singapūro, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Suomijos ir Jungtinių Arabų Emyratų – ilgalaikių strategijų formavimo procesų praktikos analizę, taip pat išanalizavo ligšiolinę Lietuvos patirtį rengiant ilgalaikes strategijas.

Be to, parengiamajame žingsnyje buvo atlikta pirminė didžiųjų megatendencijų ir jų įtakos valstybės pažangai analizė, atlikta žinovų apklausa, esamos padėties ir antrinė silpnų signalų analizė.

Strategijos rengimas – atviras ir įtraukus procesas

Kaip vieną esminių strategijos „Lietuva 2050“ projekto rengimo sėkmės faktorių rengėjai įvardija suinteresuotų grupių ir piliečių dalyvavimą.

STRATA tyrėjai jau surengė 10 diskusijų su piliečiais įvairiuose Lietuvos regionuose, vieną iš jų su diaspora. Per jas siekta išgirsti Lietuvos piliečių lūkesčius, viltis ir baimes dėl Lietuvos ateities, o surinktos žinios bus panaudotos rengiant strategiją.

Jau įvyko ir treji scenarijų rengimo užsiėmimai, kuriuose įvairių sričių žinovai diskutavo ir siekė nustatyti pagrindinius pokyčių veiksnius bei svarbias ateities problemas.

„Surinkus svarbias įžvalgas iš visų suinteresuotų grupių bus pereita prie ateities scenarijų kūrimo, nustatomos „juodosios gulbės“ ir rengiami „kas, jei…?“ scenarijai.

Taip pat galimos ateitys bus aptariamos teminėse diskusijose, siekiant gauti gilesnį jų vaizdą kiekvienoje iš numatytų temų“, – pasakoja dr. E. Vaiginienė.

Parengti scenarijai bus bandomi įtraukiant ir plačiąją visuomenę, suteikiant galimybę prisidėti prie bendro tikslo kūrimo. Tuo tikslu numatyta surengti patyriminę dizaino parodą.

Galiausiai bus pereita prie galutinio rezultato – bendrojo tikslo, alternatyvių kelrodžių tikslui pasiekti kūrimo, valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ dokumento ir patarimų dėl veiksmų planų ir ekosistemų transformacijos pateikimo.

Lietuva | lrv.lt nuotr.

Vis dar gausu pramanų

Nors ateities įžvalgų rengimo būdas sektoriuose buvo pradėta naudoti praėjusio šimtmečio penktame dešimtmetyje, o, pastebėjus sėkmingus rezultatus, praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje buvo imta naudoti ir rengiant valstybių ilgalaikes strategijas, Lietuvoje – tai vis dar naujas reiškinys.

Užsienio valstybės ilgalaikes strategijas rengia apie trejus ar ketverius metus, tačiau Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai strategijai sukurti turi labai mažai laiko – mažiau nei dvejus metus.

Strateginis planavimas atveria daug galimybių visuomenei, tačiau Lietuvoje naujovė dažnai apipinama įvairiausiais pramanais, kartais net ir nepagrįstomis baimėmis.

„Pavyzdžiui, vienas iš pramanų – kad strategija turi tilpti į vieną ar du puslapius. Tai yra visiškas pramanas. Jeigu svarstytume, iš kur tai atsirado, tai taip – puiku, jeigu strategijos komunikacinė dalis telpa į vieną puslapį, kurį galima aiškiai pateikti visuomenei.

Bet iš to vieno puslapio gali būti keli šimtai puslapių analitinių duomenų, analizės. Pas mus labai dažnai yra iškreipiamas strateginis planavimas, įsivaizduojant, kad atsisėdau, pasikalbėjau ir ant vieno lapo surašiau“, – pramaną neigia VU mokslininkė.

Dr. E. Vaiginienė pasakoja, kad ateities įžvalgų būdas yra išskirtinis tuo, kad naudojama daug numatymo būdų, tiksliau – kokybiniai būdai.

Žvelgiant į šių būdų paplitimą Lietuvoje galima teigti, kad jie vis dar yra pradiniame etape, sako mokslininkė. Ir nors Lietuvoje buvo bandymų naudoti ateities įžvalgų metodikas, šiems bandymams pritrūko dviejų pagrindinių etapų – kelrodžių ir patarimų, kaip reikia keisti ekosistemas.

„Žmonės, kurie pripratę viską kiekybiškai skaičiuoti, kalbėti skaičiais, jaučia didelį diskomfortą, kai vyksta kokybinis procesas. Kyla klausimas: kaip mes galime svajoti apie ateitį?

Kaip mes galime kalbėti apie ateitį po trisdešimt metų? Tam yra klausimų formuluotės, tam tikra eiga, kaip juos užduoti.

Ir nors iš pradžių buvo skeptikų, vis dėlto vėliau jie pakeitė nuomonę ir sakė, kad iš tikrųjų pavyko pamąstyti apie Lietuvos ateitį“, – aiškina tyrėja.

Pasak dr. E. Vaiginienės, strategijos „Lietuva 2050“ rengimas yra numatytas, bet lankstus procesas, kurį galima keisti priklausomai nuo patiriamų sėkmių ar nesėkmių tam tikruose rengimo žingsniuose.

Be to, metodologinė grupė nuolat tariasi su Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ir Danijos dizaino centro žinovais.

Po to, kai įgyvendinama kiekviena veikla, siekiant suvaldyti pavojus ir gauti didžiausios kokybės galutinį rezultatą, numatytas rezultatų aptarimas.

Numatoma strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.).

Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.

Daugiau žinių apie Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ ir jos rengimą – tinklalapyje www.Lietuva2050.lt.

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2011/04/Mokslo-Lietuva-logo-e1321172795231.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“: ar Lietuva taps socialinio verslo „Silicio slėniu“?
  2. Ieškoma Inovacijų agentūros vadovo: laukiama ateities Lietuvą galinčio kurti profesionalo
  3. Iki 2050-ųjų pasaulyje gyvens trečdaliu daugiau žmonių: kaip tai paveiks miestus?
  4. VU pristatė pirmąją tarp šalies aukštųjų mokyklų įvairovės ir lygių galimybių strategiją
  5. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  6. M. Zasčiurinskas. Ar netaps Lietuva Baltarusijos provincija?
  7. Žalieji finansai – Lietuvos ateitis
  8. VU geografai: ar pavyks sustabdyti negailestingą Lietuvos miškų kirtimą?
  9. Nyksta kurtiniai – rečiausi mūsų sengirių gyventojai (video)
  10. Lietuvos lazerių pažymėti kviečia kartu minėti Šviesos dieną
  11. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  12. „EXPO 2020“ – Lietuvos tvarių statybų pristatymas
  13. Bus perlaidoti Vilniaus universiteto kieme rasti mirusiųjų palaikai
  14. Atnaujinti Vilniaus universiteto fasadai – atidengti XVII a. saulės laikrodžiai ir renesansinės sieninės tapybos detalės
  15. Apklausa: svarbiausias Europos Parlamento uždavinys europiečiams – ginti demokratiją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Kažin says:
    11 mėnesių ago

    Bendri, vadovėliniai žodžiai ir tiek, o juk reikia kalbėti konkrečiai – kaip strategiškai bus stiprinama valstybė, lietuvybė, Vilnius kaip sostinė joje, Klaipėda kaip tarptautinis šalies uostas, kaip politiškai ir ekonomiškai naudingiau vystytini šalies pakraštiniai traukos centrai (miestai) gyvenant Europoje atviromis sienomis, kur projektuotinos susisiekimo magistralės, greitųjų traukinių regione maršrutai, kad jie neitų per derlingiausias žemes kaip yra dabar užsimota neaiškių interesų politikų ir t.t. ir pan. Kad strategijos, kaip iki šiol atsitinka, nebūtų tylomis nuo visuomenės, siaurų interesų ambicijas varinėjančių pulkeliuose daromos, yra būtinas jų viešas svarstymas, viešas specialistų diskutavimas. Iki šiol viso to nėra, todėl ir atsiranda tokie projektai, pagal kuriuos iš Vilniaus į Panevėžį, Rygą būtų vykstama per Kauną, o į Balstogę – Kauną, Kazlų Rūdą arba vėl – Vilnių palikti be oro uosto, statant jį plikuose laukuose prie Žaslių…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Įsigalioja draudimas paukščių perėjimo laikotarpiu kirsti medžius | am.lrv.lt nuotr.

Paukščių perėjimo laikotarpiu kirtimai draudžiami

2023 03 16
Kvies „Įsupkim 1002 ežerus vasarai“ sumanymas | reddoor.lt nuotr.

Aukštaitija kvies vasarą įsupti 1002 ežerus

2023 03 16
Savivaldybių asociacija ragina stiprinti Lietuvos savivaldą | LSA nuotr.

Kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?

2023 03 16
Valstybinė mokesčių inspekcija | VMI nuotr.

Gyventojams jau pervesta apie 25 mln. permokų

2023 03 16
sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.

Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?

2023 03 16
Juozapavičiaus kuopa Siaubo būrys | LGGRTC ir asmeninio archyvo nuotr.

Rasti ir atpažinti penkių Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų palaikai

2023 03 16
Nuotraukoje kapitono Vytauto Landsbergio vadovaujama 1-oji haubicų baterija įžengia į Vilnių 1920 m. | Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr.

Pristatomi dokumentai apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį

2023 03 16
Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Klaipėdos krašto metams – uostamiesčio tapytojų darbų paroda

2023 03 15
Su šimto metų gimtadieniu pasveikino pražydęs „šimtmečio augalas“ | VDU Botanikos sodo Kaune nuotr.

Su šimto metų gimtadieniu pasveikino pražydęs „šimtmečio augalas“

2023 03 15
Seimui bus teikiami teisės aktai, susiję su saugomomis teritorijomis | lrv.lt nuotr.

Seimui bus teikiami teisės aktai, susiję su saugomomis teritorijomis

2023 03 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Kvies „Įsupkim 1002 ežerus vasarai“ sumanymas | reddoor.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aukštaitija kvies vasarą įsupti 1002 ežerus

2023 03 16
Savivaldybių asociacija ragina stiprinti Lietuvos savivaldą | LSA nuotr.
Lietuvoje

Kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?

2023 03 16
Valstybinė mokesčių inspekcija | VMI nuotr.
Lietuvoje

Gyventojams jau pervesta apie 25 mln. permokų

2023 03 16
sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.
Istorija

Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?

2023 03 16
Juozapavičiaus kuopa Siaubo būrys | LGGRTC ir asmeninio archyvo nuotr.
Istorija

Rasti ir atpažinti penkių Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų palaikai

2023 03 16
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.
Kalba

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Sutartys su vėžėjais kuriam laikui bus pratęstos

2023 03 15
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pienininkams siūloma trumpalaikė pagalba

2023 03 15
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie Pristatomi dokumentai apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
  • Žemyna apie Pristatomi dokumentai apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
  • >>>Petrui apie Pristatomi dokumentai apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
  • Šiaip apie Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Paukščių perėjimo laikotarpiu kirtimai draudžiami
  • Aukštaitija kvies vasarą įsupti 1002 ežerus
  • Kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?
  • Gyventojams jau pervesta apie 25 mln. permokų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Paukščių perėjimo laikotarpiu kirtimai draudžiami

by Kristina Aleknaitė
2023 03 16
0
Įsigalioja draudimas paukščių perėjimo laikotarpiu kirsti medžius | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 d., todėl...

Skaityti toliau

Aukštaitija kvies vasarą įsupti 1002 ežerus

by Kristina Aleknaitė
2023 03 16
0
Kvies „Įsupkim 1002 ežerus vasarai“ sumanymas | reddoor.lt nuotr.

1002 ežerų kraštas – Rytų Aukštaitija – šylančius orus pasitinka su kvietimu suptis. Vaizdingiausiose Anykščių, Utenos, Molėtų, Ignalinos, Zarasų ir...

Skaityti toliau

Kaip dirbs naujai išrinkti merai ir tarybos?

by Kristina Aleknaitė
2023 03 16
0
Savivaldybių asociacija ragina stiprinti Lietuvos savivaldą | LSA nuotr.

Nuo balandžio 1 dienos įsigalios nauja redakcija išdėstytas Vietos savivaldos įstatymas, įtvirtinantis naują vietos savivaldos modelį. Vidaus reikalų ministerija pateikia...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie Pristatomi dokumentai apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
  • Žemyna apie Pristatomi dokumentai apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
  • >>>Petrui apie Pristatomi dokumentai apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį
  • Šiaip apie Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui
  • Šiaip apie Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui
Kitas straipsnis
Ungurys | am.lrv.lt nuotr.

Į Nerį paleista 50 tūkst. europinių ungurių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai