Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?

Kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių? Kaip priimti sprendimus, siekiant paveikti ateitį, kuri dar neegzistuoja?

Viena iš galimybių – vadinamasis ateities įžvalgų (angl. foresight) būdas, kuris rengiant Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ mūsų šalyje taikomas pirmą kartą.

„Ateities įžvalgos šiandien yra nebe prabanga, bet būtinybė – tik turint žinių apie galimus skirtingus ateities scenarijus galima tikėtis suvaldyti tokius iššūkius kaip klimato kaita, įvairėjanti nelygybė, naujausių technologijų diktuojami pokyčiai ir kita“, – Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo būdą pristato Vilniaus universiteto (VU) Strateginio planavimo skyriaus vadovė dr. Erika Vaiginienė.

Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikės ir „Lietuvos 2050“ projekto vadovės dr. Sigitos Trainauskienės, greit kintančiame sudėtingame ir sunkiai apibrėžiamame pasaulyje nebepakanka tik tradicinio įrodymais paremto požiūrio į viešosios politikos formavimą: „Į ateitį nukreiptos vyriausybės turėtų remtis procesu, per kurį būtų sukurtos žinios apie galimas ateitis, pasitelkiant ir įvairius duomenis, ir vaizduotę, kūrybiškumą.

Dėl to rengiant naująją Valstybės pažangos strategiją ir nusprendėme pasitelkti ateities įžvalgų būdą.“

Kas yra tas ateities įžvalgų būdas ir kodėl jis naudojamas?

Ateities scenarijai – tai būdas galvoti apie ateitį, nustatyti galimybes ir grėsmes, kurios gali iškilti per ateinančius metus ir dešimtmečius.

Ateities scenarijai leidžia įvairioms auditorijoms – verslui, politikams, tyrėjams, įvairioms visuomenėms grupėms – įsivaizduoti galimą ateitį, siekiant pagerinti sprendimų priėmimą ir strategijos nustatymą.

Kai kurios šalys – tarp jų Suomija, Nyderlandai, Singapūras – šį būdą valdysenoje taiko jau kelis dešimtmečius, tačiau Lietuvoje – tai pirmas toks bandymas.

„Kiekviena ateities įžvalga turi išskirtinį savo būdą, kadangi ją lemia daugybė veiksnių, tokių kaip rengimo tikslas, aprėptis, skirtas laikas, lėšos, prieinamos kompetencijos ir kiti ištekliai.

Nepaisant kiekvienos įžvalgos būdo išskirtinumo, visos ateities įžvalgos pereina tokius rengimo žingsnius kaip apimties nustatymas, mobilizavimas, ateities „numatymas“ ir patarimų teikimas“, – aiškina dr. E. Vaiginienė.

Dr. S. Trainauskienė pasakoja, kad parengiamajame strategijos rengimo žingsnyje STRATA tyrėjai atliko septynių šalių – Airijos, Estijos, Singapūro, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Suomijos ir Jungtinių Arabų Emyratų – ilgalaikių strategijų formavimo procesų praktikos analizę, taip pat išanalizavo ligšiolinę Lietuvos patirtį rengiant ilgalaikes strategijas.

Be to, parengiamajame žingsnyje buvo atlikta pirminė didžiųjų megatendencijų ir jų įtakos valstybės pažangai analizė, atlikta žinovų apklausa, esamos padėties ir antrinė silpnų signalų analizė.

Strategijos rengimas – atviras ir įtraukus procesas

Kaip vieną esminių strategijos „Lietuva 2050“ projekto rengimo sėkmės faktorių rengėjai įvardija suinteresuotų grupių ir piliečių dalyvavimą.

STRATA tyrėjai jau surengė 10 diskusijų su piliečiais įvairiuose Lietuvos regionuose, vieną iš jų su diaspora. Per jas siekta išgirsti Lietuvos piliečių lūkesčius, viltis ir baimes dėl Lietuvos ateities, o surinktos žinios bus panaudotos rengiant strategiją.

Jau įvyko ir treji scenarijų rengimo užsiėmimai, kuriuose įvairių sričių žinovai diskutavo ir siekė nustatyti pagrindinius pokyčių veiksnius bei svarbias ateities problemas.

„Surinkus svarbias įžvalgas iš visų suinteresuotų grupių bus pereita prie ateities scenarijų kūrimo, nustatomos „juodosios gulbės“ ir rengiami „kas, jei…?“ scenarijai.

Taip pat galimos ateitys bus aptariamos teminėse diskusijose, siekiant gauti gilesnį jų vaizdą kiekvienoje iš numatytų temų“, – pasakoja dr. E. Vaiginienė.

Parengti scenarijai bus bandomi įtraukiant ir plačiąją visuomenę, suteikiant galimybę prisidėti prie bendro tikslo kūrimo. Tuo tikslu numatyta surengti patyriminę dizaino parodą.

Galiausiai bus pereita prie galutinio rezultato – bendrojo tikslo, alternatyvių kelrodžių tikslui pasiekti kūrimo, valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ dokumento ir patarimų dėl veiksmų planų ir ekosistemų transformacijos pateikimo.

Vis dar gausu pramanų

Nors ateities įžvalgų rengimo būdas sektoriuose buvo pradėta naudoti praėjusio šimtmečio penktame dešimtmetyje, o, pastebėjus sėkmingus rezultatus, praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje buvo imta naudoti ir rengiant valstybių ilgalaikes strategijas, Lietuvoje – tai vis dar naujas reiškinys.

Užsienio valstybės ilgalaikes strategijas rengia apie trejus ar ketverius metus, tačiau Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai strategijai sukurti turi labai mažai laiko – mažiau nei dvejus metus.

Strateginis planavimas atveria daug galimybių visuomenei, tačiau Lietuvoje naujovė dažnai apipinama įvairiausiais pramanais, kartais net ir nepagrįstomis baimėmis.

„Pavyzdžiui, vienas iš pramanų – kad strategija turi tilpti į vieną ar du puslapius. Tai yra visiškas pramanas. Jeigu svarstytume, iš kur tai atsirado, tai taip – puiku, jeigu strategijos komunikacinė dalis telpa į vieną puslapį, kurį galima aiškiai pateikti visuomenei.

Bet iš to vieno puslapio gali būti keli šimtai puslapių analitinių duomenų, analizės. Pas mus labai dažnai yra iškreipiamas strateginis planavimas, įsivaizduojant, kad atsisėdau, pasikalbėjau ir ant vieno lapo surašiau“, – pramaną neigia VU mokslininkė.

Dr. E. Vaiginienė pasakoja, kad ateities įžvalgų būdas yra išskirtinis tuo, kad naudojama daug numatymo būdų, tiksliau – kokybiniai būdai.

Žvelgiant į šių būdų paplitimą Lietuvoje galima teigti, kad jie vis dar yra pradiniame etape, sako mokslininkė. Ir nors Lietuvoje buvo bandymų naudoti ateities įžvalgų metodikas, šiems bandymams pritrūko dviejų pagrindinių etapų – kelrodžių ir patarimų, kaip reikia keisti ekosistemas.

„Žmonės, kurie pripratę viską kiekybiškai skaičiuoti, kalbėti skaičiais, jaučia didelį diskomfortą, kai vyksta kokybinis procesas. Kyla klausimas: kaip mes galime svajoti apie ateitį?

Kaip mes galime kalbėti apie ateitį po trisdešimt metų? Tam yra klausimų formuluotės, tam tikra eiga, kaip juos užduoti.

Ir nors iš pradžių buvo skeptikų, vis dėlto vėliau jie pakeitė nuomonę ir sakė, kad iš tikrųjų pavyko pamąstyti apie Lietuvos ateitį“, – aiškina tyrėja.

Pasak dr. E. Vaiginienės, strategijos „Lietuva 2050“ rengimas yra numatytas, bet lankstus procesas, kurį galima keisti priklausomai nuo patiriamų sėkmių ar nesėkmių tam tikruose rengimo žingsniuose.

Be to, metodologinė grupė nuolat tariasi su Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ir Danijos dizaino centro žinovais.

Po to, kai įgyvendinama kiekviena veikla, siekiant suvaldyti pavojus ir gauti didžiausios kokybės galutinį rezultatą, numatytas rezultatų aptarimas.

Numatoma strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.).

Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.

Daugiau žinių apie Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ ir jos rengimą – tinklalapyje www.Lietuva2050.lt.