Pirmadienis, 27 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?

www.mokslolietuva.lt
2022 04 15 12:00
1
Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?

Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas? | Shutterstock nuotr.

Kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių? Kaip priimti sprendimus, siekiant paveikti ateitį, kuri dar neegzistuoja?

Viena iš galimybių – vadinamasis ateities įžvalgų (angl. foresight) būdas, kuris rengiant Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ mūsų šalyje taikomas pirmą kartą.

„Ateities įžvalgos šiandien yra nebe prabanga, bet būtinybė – tik turint žinių apie galimus skirtingus ateities scenarijus galima tikėtis suvaldyti tokius iššūkius kaip klimato kaita, įvairėjanti nelygybė, naujausių technologijų diktuojami pokyčiai ir kita“, – Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo būdą pristato Vilniaus universiteto (VU) Strateginio planavimo skyriaus vadovė dr. Erika Vaiginienė.

Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikės ir „Lietuvos 2050“ projekto vadovės dr. Sigitos Trainauskienės, greit kintančiame sudėtingame ir sunkiai apibrėžiamame pasaulyje nebepakanka tik tradicinio įrodymais paremto požiūrio į viešosios politikos formavimą: „Į ateitį nukreiptos vyriausybės turėtų remtis procesu, per kurį būtų sukurtos žinios apie galimas ateitis, pasitelkiant ir įvairius duomenis, ir vaizduotę, kūrybiškumą.

Dėl to rengiant naująją Valstybės pažangos strategiją ir nusprendėme pasitelkti ateities įžvalgų būdą.“

Kas yra tas ateities įžvalgų būdas ir kodėl jis naudojamas?

Ateities scenarijai – tai būdas galvoti apie ateitį, nustatyti galimybes ir grėsmes, kurios gali iškilti per ateinančius metus ir dešimtmečius.

Ateities scenarijai leidžia įvairioms auditorijoms – verslui, politikams, tyrėjams, įvairioms visuomenėms grupėms – įsivaizduoti galimą ateitį, siekiant pagerinti sprendimų priėmimą ir strategijos nustatymą.

Kai kurios šalys – tarp jų Suomija, Nyderlandai, Singapūras – šį būdą valdysenoje taiko jau kelis dešimtmečius, tačiau Lietuvoje – tai pirmas toks bandymas.

„Kiekviena ateities įžvalga turi išskirtinį savo būdą, kadangi ją lemia daugybė veiksnių, tokių kaip rengimo tikslas, aprėptis, skirtas laikas, lėšos, prieinamos kompetencijos ir kiti ištekliai.

Nepaisant kiekvienos įžvalgos būdo išskirtinumo, visos ateities įžvalgos pereina tokius rengimo žingsnius kaip apimties nustatymas, mobilizavimas, ateities „numatymas“ ir patarimų teikimas“, – aiškina dr. E. Vaiginienė.

Dr. S. Trainauskienė pasakoja, kad parengiamajame strategijos rengimo žingsnyje STRATA tyrėjai atliko septynių šalių – Airijos, Estijos, Singapūro, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Suomijos ir Jungtinių Arabų Emyratų – ilgalaikių strategijų formavimo procesų praktikos analizę, taip pat išanalizavo ligšiolinę Lietuvos patirtį rengiant ilgalaikes strategijas.

Be to, parengiamajame žingsnyje buvo atlikta pirminė didžiųjų megatendencijų ir jų įtakos valstybės pažangai analizė, atlikta žinovų apklausa, esamos padėties ir antrinė silpnų signalų analizė.

Strategijos rengimas – atviras ir įtraukus procesas

Kaip vieną esminių strategijos „Lietuva 2050“ projekto rengimo sėkmės faktorių rengėjai įvardija suinteresuotų grupių ir piliečių dalyvavimą.

STRATA tyrėjai jau surengė 10 diskusijų su piliečiais įvairiuose Lietuvos regionuose, vieną iš jų su diaspora. Per jas siekta išgirsti Lietuvos piliečių lūkesčius, viltis ir baimes dėl Lietuvos ateities, o surinktos žinios bus panaudotos rengiant strategiją.

Jau įvyko ir treji scenarijų rengimo užsiėmimai, kuriuose įvairių sričių žinovai diskutavo ir siekė nustatyti pagrindinius pokyčių veiksnius bei svarbias ateities problemas.

„Surinkus svarbias įžvalgas iš visų suinteresuotų grupių bus pereita prie ateities scenarijų kūrimo, nustatomos „juodosios gulbės“ ir rengiami „kas, jei…?“ scenarijai.

Taip pat galimos ateitys bus aptariamos teminėse diskusijose, siekiant gauti gilesnį jų vaizdą kiekvienoje iš numatytų temų“, – pasakoja dr. E. Vaiginienė.

Parengti scenarijai bus bandomi įtraukiant ir plačiąją visuomenę, suteikiant galimybę prisidėti prie bendro tikslo kūrimo. Tuo tikslu numatyta surengti patyriminę dizaino parodą.

Galiausiai bus pereita prie galutinio rezultato – bendrojo tikslo, alternatyvių kelrodžių tikslui pasiekti kūrimo, valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ dokumento ir patarimų dėl veiksmų planų ir ekosistemų transformacijos pateikimo.

Lietuva | lrv.lt nuotr.

Vis dar gausu pramanų

Nors ateities įžvalgų rengimo būdas sektoriuose buvo pradėta naudoti praėjusio šimtmečio penktame dešimtmetyje, o, pastebėjus sėkmingus rezultatus, praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje buvo imta naudoti ir rengiant valstybių ilgalaikes strategijas, Lietuvoje – tai vis dar naujas reiškinys.

Užsienio valstybės ilgalaikes strategijas rengia apie trejus ar ketverius metus, tačiau Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai strategijai sukurti turi labai mažai laiko – mažiau nei dvejus metus.

Strateginis planavimas atveria daug galimybių visuomenei, tačiau Lietuvoje naujovė dažnai apipinama įvairiausiais pramanais, kartais net ir nepagrįstomis baimėmis.

„Pavyzdžiui, vienas iš pramanų – kad strategija turi tilpti į vieną ar du puslapius. Tai yra visiškas pramanas. Jeigu svarstytume, iš kur tai atsirado, tai taip – puiku, jeigu strategijos komunikacinė dalis telpa į vieną puslapį, kurį galima aiškiai pateikti visuomenei.

Bet iš to vieno puslapio gali būti keli šimtai puslapių analitinių duomenų, analizės. Pas mus labai dažnai yra iškreipiamas strateginis planavimas, įsivaizduojant, kad atsisėdau, pasikalbėjau ir ant vieno lapo surašiau“, – pramaną neigia VU mokslininkė.

Dr. E. Vaiginienė pasakoja, kad ateities įžvalgų būdas yra išskirtinis tuo, kad naudojama daug numatymo būdų, tiksliau – kokybiniai būdai.

Žvelgiant į šių būdų paplitimą Lietuvoje galima teigti, kad jie vis dar yra pradiniame etape, sako mokslininkė. Ir nors Lietuvoje buvo bandymų naudoti ateities įžvalgų metodikas, šiems bandymams pritrūko dviejų pagrindinių etapų – kelrodžių ir patarimų, kaip reikia keisti ekosistemas.

„Žmonės, kurie pripratę viską kiekybiškai skaičiuoti, kalbėti skaičiais, jaučia didelį diskomfortą, kai vyksta kokybinis procesas. Kyla klausimas: kaip mes galime svajoti apie ateitį?

Kaip mes galime kalbėti apie ateitį po trisdešimt metų? Tam yra klausimų formuluotės, tam tikra eiga, kaip juos užduoti.

Ir nors iš pradžių buvo skeptikų, vis dėlto vėliau jie pakeitė nuomonę ir sakė, kad iš tikrųjų pavyko pamąstyti apie Lietuvos ateitį“, – aiškina tyrėja.

Pasak dr. E. Vaiginienės, strategijos „Lietuva 2050“ rengimas yra numatytas, bet lankstus procesas, kurį galima keisti priklausomai nuo patiriamų sėkmių ar nesėkmių tam tikruose rengimo žingsniuose.

Be to, metodologinė grupė nuolat tariasi su Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ir Danijos dizaino centro žinovais.

Po to, kai įgyvendinama kiekviena veikla, siekiant suvaldyti pavojus ir gauti didžiausios kokybės galutinį rezultatą, numatytas rezultatų aptarimas.

Numatoma strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.).

Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.

Daugiau žinių apie Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ ir jos rengimą – tinklalapyje www.Lietuva2050.lt.

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2011/04/Mokslo-Lietuva-logo-e1321172795231.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“: ar Lietuva taps socialinio verslo „Silicio slėniu“?
  2. Ieškoma Inovacijų agentūros vadovo: laukiama ateities Lietuvą galinčio kurti profesionalo
  3. Iki 2050-ųjų pasaulyje gyvens trečdaliu daugiau žmonių: kaip tai paveiks miestus?
  4. VU pristatė pirmąją tarp šalies aukštųjų mokyklų įvairovės ir lygių galimybių strategiją
  5. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  6. M. Zasčiurinskas. Ar netaps Lietuva Baltarusijos provincija?
  7. Žalieji finansai – Lietuvos ateitis
  8. VU geografai: ar pavyks sustabdyti negailestingą Lietuvos miškų kirtimą?
  9. Kokios profesijos ir gebėjimai bus reikalingi rytojaus rinkai?
  10. Nyksta kurtiniai – rečiausi mūsų sengirių gyventojai (video)
  11. Lietuvos lazerių pažymėti kviečia kartu minėti Šviesos dieną
  12. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  13. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  14. Vilniaus universitetas atveria vartus į LDK istoriją
  15. VU Didžiajame kieme – iki šiol nematytos fotomenininko A. Sutkaus nuotraukos
  16. „EXPO 2020“ – Lietuvos tvarių statybų pristatymas
  17. Geriausiai Konstituciją išmano lietuvis iš Suomijos Andrius Tumėnas
  18. Bus perlaidoti Vilniaus universiteto kieme rasti mirusiųjų palaikai
  19. Atnaujinti Vilniaus universiteto fasadai – atidengti XVII a. saulės laikrodžiai ir renesansinės sieninės tapybos detalės
  20. Istorikas A. Kulakauskas: Be lietuviško universiteto nebūtume tapę visaverte civilizuota tauta

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Kažin says:
    2 mėnesiai ago

    Bendri, vadovėliniai žodžiai ir tiek, o juk reikia kalbėti konkrečiai – kaip strategiškai bus stiprinama valstybė, lietuvybė, Vilnius kaip sostinė joje, Klaipėda kaip tarptautinis šalies uostas, kaip politiškai ir ekonomiškai naudingiau vystytini šalies pakraštiniai traukos centrai (miestai) gyvenant Europoje atviromis sienomis, kur projektuotinos susisiekimo magistralės, greitųjų traukinių regione maršrutai, kad jie neitų per derlingiausias žemes kaip yra dabar užsimota neaiškių interesų politikų ir t.t. ir pan. Kad strategijos, kaip iki šiol atsitinka, nebūtų tylomis nuo visuomenės, siaurų interesų ambicijas varinėjančių pulkeliuose daromos, yra būtinas jų viešas svarstymas, viešas specialistų diskutavimas. Iki šiol viso to nėra, todėl ir atsiranda tokie projektai, pagal kuriuos iš Vilniaus į Panevėžį, Rygą būtų vykstama per Kauną, o į Balstogę – Kauną, Kazlų Rūdą arba vėl – Vilnių palikti be oro uosto, statant jį plikuose laukuose prie Žaslių…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

2022 06 26
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26
Ką daryti, jei telefonas įkrito į sniegą?

Pirmoji pagalba ištikus nelaimei… telefonui

2022 06 26
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais

2022 06 26
Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

2022 06 25
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasibaigus vasarai – itin „vasariški“ skrydžiai

2022 06 25
Penkios gudrybės, kurias privalote žinoti, prasidėjus kepimo lauke laikui

Papildomi kilogramai atsiranda netikėtai

2022 06 25
Knygos vaikams | Pixabay nuotr.

10 knygų patarimų vaikams ir paaugliams

2022 06 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Mokestis už aplinkos teršimą bus aiškesnis
Įvairenybės

Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu

2022 06 26
Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
Įvairenybės

Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui

2022 06 26
Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms
Įvairenybės

Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

2022 06 26
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00

2022 06 26
Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti
Lietuvoje

Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti

2022 06 26
Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
Įvairenybės

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu

2022 06 26
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros
  • Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu
  • Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
  • Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1514; komentarų: 27
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 941; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 849; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 690; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 577; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas peržiūrėta: 562; komentarų: 12

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

by Tomas Baranauskas
2022 06 26
0
„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

Kadangi dėmesio centre šiuo metu – Ukraina, vėl grįšime prie Ukrainos istorijos ir pakalbėsime apie tai kaip išsiskyrė kažkada vienoje...

Skaityti toliau

Vasariški orai, sportas ir mityba

by Ditė Česėkaitė
2022 06 26
0
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Vasarą vis daugiau žmonių pajunta motyvaciją sportuoti – ar dailinant kūno linijas sporto salėje, ar bėgiojant gryname ore. Nors sportuojančių...

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 06 26
0
Vilnius, Žvėryno r., Pušų g. 26 | A. Stabrausko nuotr.

Namas priklauso statinių kompleksui. Be jo, saugoma vertybe paskelbtas kieme esantis šulinys su vandens kolonėle. Šis kompleksas 2001-11-16 yra įrašytas į Nekilnojamųjų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Siūloma griežtinti ungurių žvejybą

Į Nerį paleista 50 tūkst. europinių ungurių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai