Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

www.alkas.lt
2022-05-20 08:00:04
18
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

mokslolietuva.lt nuotr.

2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV prezidentui Džo (Joe) Baidenui – 108 metai.

Tarptautinė galių pusiausvyra irgi greičiausiai atrodys kitaip – numatoma, kad dabartinį Didįjį septynetą (G-7) iki 2050-ųjų pakeis augantis septynetas.

Ką šie neapibrėžtumai gali reikšti Lietuvai ateityje? „Manoma, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos ateičiai veiksmų bus auganti įtampa tarp demokratinių ir autokratinių režimų“, – sako Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikė, „Lietuva 2050” dalykinės komandos vadovė dr. Sigita Trainauskienė.

Vilniaus universitete (VU) surengtoje teminėje Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Stipri Lietuva kintančiame pasaulyje: valstybės saugumas ir vaidmuo regione bei pasaulyje“ saugumo žinovai ir politikai aptarė ateities saugumo ir užsienio politikos tendencijas per keturių pagrindinių galimų Lietuvos ateities scenarijų kontūrus.

Išryškėjo scenarijų kraštutinumai

Kovo mėnesį VU ir STRATA rengė ateities scenarijų rengimo užsiėmimus, kuriose dalyvavo įvairių sričių žinovai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai.

Per šiuos susitikimus išryškėjo keturi skirtingi hipotetiniai ateities scenarijai, susiję su įtampa tarp autokratinių ir demokratinių valstybių bei švietimu – jo stagnacija ar negrįžtamu proveržiu.

Dr. S. Trainauskienė išskyrė keturis pagrindinius galimus Lietuvos ateities scenarijus, susijusius su temine diskusija – valstybės ateities saugumo galimybėmis, vaidmeniu regione ir tarptautinėje aplinkoje.

Pirmojo scenarijaus – autokratijos ir švietimo proveržio – atveju regimas Europos Sąjungos (ES) susitraukimas ir NATO susilpnėjimas, nes Jungtinėms Amerikos Valstijoms darosi vis sunkiau atlaikyti ekonominį Kinijos ir jos sąjungininkių spaudimą.

„Sustiprėjusi augančių ekonomikų koalicija, kurioje vyrauja Kinija, Indija ir Rusija, keičia XXI a. pradžioje vyravusias tarptautinės sistemos taisykles.

Pasaulio politikoje ima vyrauti merkantiliniai interesai, prie kurių priverstos taikytis mažosios valstybės. ES skyla į kelis regioninius ir skirtingai integruotus blokus. Lietuva susivienija su kitomis panašiai mąstančiomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis.

Viešojoje politikoje ima vyrauti tautos išlikimo naratyvas“, – vardija dr. S. Trainauskienė.

Antrojo scenarijaus atveju ilgai augusi įtampa tarptautinėje arenoje prasiveržia į atvirą plataus masto konfliktą „niekieno“ teritorijoje, pavyzdžiui, Arktyje, Antarktidoje, kosmose ar kitur, kuris pasibaigia vieningo Vakarų bloko pergale.

Savo ruožtu likęs pasaulis veikia pagal demokratinių Vakarų taisykles ir taip padeda ne tik užtikrinti bloko šalių saugumą ir stabilumą, bet ir veiksmingai koordinuoti tokių globalių problemų kaip klimato krizė sprendimą. Galiausiai visos esminės problemos išsprendžiamos.

Trečiojo scenarijaus atveju tarptautinėje arenoje egzistuojančios antidemokratinės tendencijos tai sustiprėja, tai atslūgsta, tačiau rimtesnės žalos ES integracijai ar NATO stabilumui nepadaro.

Rusija ir Kinija išlieka Vakarų konkurentėmis ir priešininkėmis, nors vidaus problemos apriboja jų pajėgumus kelti tiesioginę grėsmę Vakarams.

Pasaulyje vyrauja nerami ir netvari taika, o Lietuva siekia tapti vieningo ir integruoto Šiaurės ir Baltijos regiono dalimi.

Ketvirtojo scenarijaus atveju laisvosioms demokratijoms nepavyksta apginti taisyklėmis grįsto daugiašalio bendradarbiavimo ir laisvos tarptautinės prekybos nuo vidinio ir išorinio spaudimo atsisakyti šių požiūrių.

Paralyžiuotos vidinių nesutarimų ir neturėdamos pakankamai pajėgumų ES ir NATO nesuvaldo Europą užklupusių saugumo, energijos, valiutos ir migracijos krizių.

Viešosios politikos nesėkmės Centrinėje ir Rytų Europoje, taip pat ir mažoje dalyje Vakarų Europos valstybių į valdžią atveda populistines autoritarines partijas. Dauguma jų – tiesiogiai remiamos Rusijos ir Kinijos režimų.

Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Šiuo metu Lietuva – trečiajame scenarijuje

„Tarp užsiėmimų dalyvių buvo vienareikšmiškas konsensusas, kad mes dabar esame trečiame scenarijuje – konsoliduota demokratija Lietuvoje, mūsų regione, tačiau vyrauja švietimo stagnacija“, – komentuoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas dr. Marijušas Antonovičius, dalyvavęs užsiėmimuose.

Vis dėlto, pasak dr. M. Antonovičiaus, buvo prieita prie susitarimo, kokio scenarijaus norima – eiti konsoliduotos demokratijos ir švietimo proveržio link.

Taigi šiuo metu iki norimo rezultato trūksta konsoliduoto švietimo proveržio. Kodėl Lietuvos užsienio ir saugumo politikai trūksta kokybiško švietimo?

„Vienas dalykas, apie kurį galime kalbėti – tai resursų stoka Lietuvoje. Resursai – tai išsilavinę, profesionalūs žmonės. Lietuvoje bent jau iki Krymo okupacijos veikė šoko terapijos būdas.

Tai reiškia, kad turi įvykti koks nors sukrėtimas, kad įvyktų pokyčių, pavyzdžiui, skiriama 2 proc. gynybai. Kitas dalykas, apie kurį galime kalbėti – tai socialinio kapitalo stoka.

Galime kalbėti apie negebėjimą susitarti. Apie tai, kad mes veikiame nuo šoko iki šoko, tas trumpas laikotarpis, kai vyrauja vienybė“, – teigia dr. M. Antonovičius.

VU TSPMI lektoriaus teigimu, diskusijose buvo ne kartą keliamas mokslo atsparumo klausimas, pabrėžta dezinformacijos, kuri gali poliarizuoti valstybes, grėsmė, taip pat buvo aptariamos naujos darbotvarkės – žalioji, skaitmenizacijos ir technologijų.

„Tai, kad trūksta proveržio švietime arba esame ne visais klausimais atsparūs, dažnai lemia, kad tampame saugumo prašytojai iš mūsų partnerių, nors galėtume prie tų klausimų prisidėti.

Pavyzdžiui, labai dažnai užsiėmimuose buvo minima žalioji darbotvarkė. Daug diskusijų dalyvių minėjo, kad Lietuva energetinėje transformacijoje turi gerą starto padėtį, ji galbūt galėtų viena iš pirmųjų pasiekti žaliąjį proveržį ir tai suteiktų Lietuvai daug galimybių laviruoti diplomatinėje erdvėje.

Tai matome ir dabartinėje padėtyje, kai Lietuva yra pasiruošusi viena pirmųjų be didelių sąnaudų pereiti nuo rusiškų energijos šaltinių.

Lietuva jau investavo 2 proc. į karybą – tai irgi suteikia geresnes galimybes manevruoti Europos kontekste“, – pasakoja VU TSPMI lektorius.

Du scenarijai, jeigu kažkas nutiktų ne taip

„Yra ir du scenarijai, apie kuriuos galima kalbėti kaip apie tam tikrus nukrypimus. Tai reiškia – jeigu kažkas nutiktų ne taip“, – sako dr. M. Antonovičius.

Pirmasis scenarijus, aiškina VU TSPMI lektorius – kai galime prarasti demokratiją net ir padarę švietimo ir mokslo proveržį. Šiam scenarijui įtakos gali turėti visuomenės poliarizacija, kai gyventojai nebetiki demokratijos sprendimų galia.

„Pridėčiau ir kitą įtampą, kuri buvo ypač ryški per pandemiją. Aš ją mačiau ir kai buvo kalbama apie karinę paramą Ukrainai.

Buvo jaučiamas vis didesnis žinovų, specializuotų žinių ir demokratinio mandato poreikis. Čia yra labai aiškus susikirtimas ir kyla klausimas, kaip tai spręsti – ar „nuleisti“ žemyn savivaldai, ar kitaip“, – aiškina dr. M. Antonovičius ir priduria, kad diskusijų metu buvo kalbėta ir apie įtampą tarp autokratinių ir demokratinių režimų.

Svarstoma, kaip atrodytų padėtis šalyje, esant konsoliduotai demokratijai, kai demokratiniai režimai išlieka Lietuvai svarbiose šalyse.

Antrasis scenarijus, pasak dr. M. Antonovičiaus – kai galime prarasti demokratiją, o švietimo, mokslo ir inovacijų sistema atsilieka nuo laikmečio poreikių.

Tokiu atveju, lektoriaus teigimu, Lietuva taptų Vengrijos tipo laisva demokratija, vyktų tam tikras balansavimas tarp ekonominių blokų ir oligarchinės sistemos susikūrimo.

Visą pirmosios teminės diskusijos įrašą galite peržiūrėti čia.

Tęsiasi Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ parengiamieji darbai.

Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyks iš viso šešios diskusijos, kuriose įvairių sričių žinovai aptars galimus Lietuvos ateities scenarijus pasitelkdami valstybės raidai svarbias temas: tai saugumas, visuomenė, švietimas (mokslas, technologijos), ekonomika, klimato kaita, valstybės valdymas.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant naujoviškų ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodą. Žadama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.).

Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  2. Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas ateities įžvalgų būdas: kas tai ir kodėl jis naudojamas?
  3. Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“: ar Lietuva taps socialinio verslo „Silicio slėniu“?
  4. Vyriausybė Seimui pateikė įstatymų projektus – ateities Lietuvai kurti
  5. Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės
  6. Z. Vaišvila. Kaip politikai Lietuvą įkaite padarė
  7. Prezidentas Kijeve: Lietuva niekada nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos
  8. Europos jaunimas pateikė pasiūlymus dėl Europos ateities
  9. Lietuva domisi Estijos elektroninio balsavimo patirtimi
  10. Lietuva ir dar keturios valstybės ETPA įkūrė „Baltic Plus“ grupę
  11. Lietuva ir Lenkija sukirto rankomis dėl bendradarbiavimo žemės ūkio klausimais
  12. Į Lietuvą atvyksta Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos Pirmininko vadovaujama delegacija
  13. A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas
  14. Lietuva Ukrainos civilinėms tarnyboms siunčia 58 džipus, 115 valčių ir kitą reikalingą pagalbą
  15. Parodoje – Lietuvos keramikos praeitis, dabartis ir ateities užuomazgos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Vidmantas says:
    1 metai ago

    “Scenarijai”… Prognozėse jaučiamas “akademinis infantilizmas” ir praktinio supratimo stoka. “Didysis septynetas”? Ta sąvoka – tai vakarietiškos propagandos paveldas mūsų mąstyme. Į tą “septynetą” niekaip nebus įtraukiami USA konkurentai. Nėra tų “G-formatų” reikšmės, nes jie vykdo vienos šalies – USA politiką. “G-formatai” – tai USA įtakoje daugiau-mažiau esančių valstybių kintantys skaičiai. Geriausias pavyzdys – Indija. Norėtume jungti prie kokio “G-dvidešimtuko”? Bet ši tokia šalis-“dalyvė” nenorės atsisakyti pigių kinietiškų prekių ir prisijungti prie jai nenaudingų “sankcijų”… Panašiai tokios šalys “jungsis” prie EKO, ŠBO, BRIKS, kurių įstatuose nėra aiškumo. Aišku viena – USA laukia Britų Imperijos likimas. Susmulkėjimas ir atsitraukimas nuo diktato. Reikia proto išlikti pakančia augančiam besivystančiam ir nepriklausomam pasauliui… US(A) gali toliau imti pavyzdį iš savo kumyro – UK(B). To ir linkėtume savo “didiesiems sąjungininkams”.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      O maskovija toliau plėsis ? putleris yra pajuokavęs, “naši granici niegde nekančajetsa”. Kaip manai?

      Atsakyti
      • Vidmantas says:
        1 metai ago

        Ne tie laikai, kai anglai ir sakasai, iš Jutlandijos ir germanų Saksonijos užplūdę pietų Didžiąją Britaniją, išnaikino ir išstūmė iš ten vietinius keltus. Ne tie laikai, kai turkai išvarė armėnus iš jų žemių, o prancūzai – vokiečius iš Elzaso ir Lotaringijos. Gal paskutinieji(?) buvo lenkai ir ruskiai, užėmę didžiules vokiečių gyventas žemes į rytus nuo Oderio? Atsirado kiti pajungimo metodai! Pagarba anglakalbiams amerikiečiams, kai jie išrado naujus tautų pajungimo būdus: ekonominius-kultūrinius. Dėl šio metodo įsigalėjimo subyrėjo prievartinės imperijos, paremtos smurtu ir kariniu-politiniu valdymu. Manote – ruskiai dar nepersiėmė šiuo “amerikoniškuoju” pajungimo metodu? Kaip USA prisijungė Havajus, kaip vis dar tikėtina – Puerto-Riką… Kaip Izraelis – Golano aukštumas ir arabišką Palestiną. Kuo kitaip nei Havajus – Rusijos FEDERACIJA pasijungė prie “savo” federalinės Osetijos – jos pietinę dalį, rusakalbišką Krymą? Taigi – nei “vakarų demokratinis”, nei Amerikos “lotyniškasis” anei “rusiškas pasaulis” – ne išmįslas. Štai net ir mes – aiškiausi rusofobai – nenorime nutautėjimo dar ir angliškai, nei lenkiškai? Bet turėsime jungtis prie angloamerikoniško “vakarų demokratinio” pasaulio… kad išvengtume rusiško arba lenkiško(!) pasaulio. Juk jau nebūtume paprastai paleidžiami iš NATO ir EU globos? Panašiai kaip graikai iš EU… Nebūtų neramumų, didesnių nei “breksito”, manote? Matykime pašaliečio akimis. Ne lietuvio, ne polofilo ir ne britų-amerikonų mylėtojo akimis… – techniškai: Kur jūs matėte kultūrinį-ekonominį-politinį “pasaulį”, kuris nenorėtų plėstis ir nešti SAVO “demokratijas”…?

        Atsakyti
        • Bartas says:
          1 metai ago

          Labai platus atsakymas. Bet klausiau tik apie maskoviją. Visų kitų “demokratijų” plėtimasis, šitiek kraujo iš Lietuvos neišsiurbė, kaip maskovija.

          Atsakyti
          • Vidmantas says:
            1 metai ago

            Jei mes – lenkai – tai lenkai iš mūsų “kraujo nesiurbė”… Pažiūrėkime – kur kieno naudai kokių tautos žemių praradome. Kieno dabar Lyda, Gardinas, Punskas ir Seinai. Ir kas aplamai į šitas paminėtas žemes pretenduoja ir jose gyvena?! Jei mes – lenkai – tai Gardinas, Lyda, Punskas, Bialystokas ir net Krokuva – kaip jau ir mūsų? Pradėkim nuo to – kuo mes jaučiamės. Ir jei ne lenkai – tai kas gyvena mūsų Jotvingių ir aukštaičių žemėse KOMPAKTIŠKAI? Juk – tikrai ne ruskiai savinasi šias baltų žemes! Ir net tie slavai, kurie savinasi – save lenkais daugumoje vadina… Ar mes – lenkai? Tik jei mes prūsai – tai ten mus ruskiai suvalgė. O jei lietuviai – tai mus Baltarusijos ir Lenkijos lenkai tebevalgo…

  2. Global-Kapitalistas says:
    1 metai ago

    Keturi kliedesiai . Pasižiūrėkit kokią politiką Lietuva vykdo. Kur tai veda ? Ir kas sutrukdys ? Kas neaišku dėl ateities ? Valdžiai nepavyks ? Įvyks stebuklas ? Ką sėja – tą ir pjaus.

    Atsakyti
  3. Vidmantas says:
    1 metai ago

    Daugeliui akademikų tiktų truputis šveiko supratimo…

    Atsakyti
  4. O 2023-iais says:
    1 metai ago

    ,,liberalai” tikisi sobrat’ liberal’nyje zemli:
    Uostamiestyje laukia įdomūs rinkimai: liberalams siekiant „susigrąžinti Klaipėdą“ LVŽS neabejoja savo sėkme
    – ve.lt/gyvenimas/uostamiestyje-laukia-idomus-rinkimai-liberalams-siekiant-susigrazinti-klaipeda-lvzs?utm_source=ve.lt&utm_medium=referer&utm_campaign=webpushr

    Atsakyti
    • O šiandien says:
      1 metai ago

      Liberalų sąjūdis renkasi į suvažiavimą: pristatys atnaujintą logotipą ir vizualinį identitetą
      – ve.lt/aktualijos/lietuva/liberalu-sajudis-renkasi-i-suvaziavima-pristatys-atnaujinta-logotipa-ir
      ,,Šeštadienį valdančioji Liberalų sąjūdžio (LRLS) partija Vilniaus rajone esančiame „Vilnius Grand Resort“ viešbutyje rengia keturioliktąjį šios politinės jėgos suvažiavimą”.

      Atsakyti
  5. Keiciantis says:
    1 metai ago

    Klimatui lietuva jei ilgainiui nebus vel okupuota kaip “prarasta” kazkieno teritorija, neatlaikys is sudykumejusiu azijos, afrikos valstybiu beganciu hordu spaudimo. Mokslininkai sako, kad zmonija neisnyks prie +1.5,+2c ir jie teisus, bet to uzteks didelei daliai afrikos, azijos tapt negyvenamom. O begs jie tikrai ne i ispanijas, kuri jau irgi dykumeja, jie begs i rytu ir siaures europa. Tai prasides gerokai pries 2050m

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      Lietuva yra valstybė . Manau aišku. Ir jeigu jauti šiek tiek pagarbos sau , tai manau, nesunku parašyti iš DIDŽIOSIOS…

      Atsakyti
  6. 50-ais ir šiandien says:
    1 metai ago

    Pajūriečiui ir Žemaičiui tai nerūpi.
    Pajūrietis jau kelinta para arba pro Stiklių restorano langą kažkur į tolį žiūri, arba kažko sunkiai virškinamo ten užvalgė.
    O Žemaitis LS suvažiavime spyčių skelia? Matyt, jam ruošėsi visą tą laiką, kiek pravaikštų ,,Alke” padaręs…
    Abiem nebuvo kada pasidomėti, kaip atrodo Lietuva šiandien? –
    Ogi šiandien vežėjai skundžiasi, jog stipriai perdėm suneoliberalėjusi pozicija ,,svarbesnius” SAVO interesus stumdama, visą laiką SAVO norams tenkinti skirdama, per dvejus metus taip ir nesugebėjo paruošti dokumentų pagal mobilumo paketo reikalavimus.

    Atsakyti
  7. P.Skutas says:
    1 metai ago

    Valstybės valdymas iš esmės yra tapęs technologiniu. o ne politiniu principu. Tačiau jis išlieka organizuota daugiau kaip politinis. Iš to ir kyla prieštaravimai. Demokratija baigia paskęsti biurokratijoje, kuri prieštarauja valdymo technologinei prigimčiai. Tokiu atveju visuomenių (valstybių, tautų) valdymosi ateitis yra konstitucinė monarchija. Būtų tikriau iš tokios perspektyvos vaizduotis Lietuvą 2050-aisiais. It tokiu atveju derėtų kuo toliau laikytis nuo dėjimosi su Lenkija, kad vėl netapus Žečpospolita galutinai prarysiančia lietuvybę. Tad artimiausių dešimtmečių Lietuvos kursas laikytis Vokietijos, Prancūzijos, Skandinavijos bendrystėje.
    Kas dėl Rusijos tai jos kinizavimas dėl Kinijos įtakos tik didės, jos savarankiškas politinis reikšmingumas mažės iki – išnyks… Tai matosi – jau iš dabartinių jos blaškymosi veiksmų.

    Atsakyti
  8. Global-Kapitalistas says:
    1 metai ago

    Na, kad Rusijos ištekliai užrašyti Kinijai, nes ten Global-kapital didžiausios korporacijos – aišku. Bet: O kokia Lietuvos valdžios vizija Lietuvai ? Gerovės valstybė ? Link to einama ?

    Atsakyti
  9. Pilietinis nepaklusnumas says:
    1 metai ago

    Kam reikalinga “ateitis”, jeigu joje “ekspertai’ nemato lietuvių Tautos, kalbos ir tapatybės PROBLEMŲ. Vardan ko visa tai? Vardan Lietuvos, kuris bus “be lietuvių”???

    Atsakyti
    • Nauja mokykla, bet says:
      1 metai ago

      Vilniuje pradedama statyti nauja privati mokykla
      – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniuje-pradedama-statyti-nauja-privati-mokykla-56-1681912?copied
      ,,Vilniaus inovacijų pramonės parke Miškadvario gatvėje, netoli Kairėnų, pradedama statyti nauja privati mokykla „The British School of Vilnius“.

      Atsakyti
  10. APIE says:
    1 metai ago

    • V.Adamkaus fenomenas mūsų žemos politinės kultūros lauke
    − respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/vadamkaus-fenomenas-musu-zemos-politines-kulturos-lauke/
    • Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sekmadieni-isigalioja-naujos-konstitucijos-pataisos/
    • Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/apie-sava-ir-svetima-istorija-ir-kova-su-kaulais/

    Atsakyti
  11. Pašnekesiai VU says:
    1 metai ago

    Vilniaus universitete ekspertai diskutuos apie Lietuvos ateities visuomenę
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-universitete-ekspertai-diskutuos-apie-lietuvos-ateities-visuomene-56-1683324?copied

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

2023 09 10
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Panevėžys kviečia dovanoti medelius

2023 09 10
Ukraina sumuš maskolius | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremlius valosi kruvinus batus į Jungtines Tautas

2023 09 09
Seminarija | punskas.pl nuotr.

Kresų muziejus Seinuose arba nutylėta didinga Lietuvos praeitis

2023 09 09
Graviūra | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Nacionalinė biblioteka įsigijo Lietuvai svarbių dokumentų

2023 09 09
Prasidėję Europos paveldo dienos kviečia į išskirtines pažintis su paveldu ir jo kūrėjais | kpd.lrv.lt nuotr.

Prasidėjusios Europos paveldo dienos kviečia į išskirtines pažintis su paveldu ir jo kūrėjais

2023 09 09
Rodyti daugiau

Naujienos

pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10
Ką svarbu žinoti priešmokyklinukų tėvams?
Gamta ir žmogus

Kaip elgtis pastebėjus patyčias?

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Skutui apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
  • Dar mažai pažįstami lapiniai kopūstai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
0
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Šiandien išmanieji prietaisai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo būdo dalimi. Technologijų žinovė pataria, kaip tinkamai prižiūrint prietaisus pilnai išnaudoti jų galimybes...

Skaityti toliau

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
Pinigai | Pixabay nuotr.

Pastarąjį dešimtmetį šalyje gerėjusi ekonominė situacija lėmė pokyčius vartojimo paskolų rinkoje. Iki tol vyravusį neigiamą požiūrį į vartojimo paskolas su...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >Skutui apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Miškininkystės studijų proveržis – solidžios stipendijos ir užtikrinamas kilimas tarnyboje

Miškininkystės studijų proveržis – solidžios stipendijos ir užtikrinamas kilimas tarnyboje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai