Lapkričio 11 d. jaunimo sambūris „Pro Patria“ surengė palaikymo akciją prie Lenkijos Respublikos ambasados.
Ja siekta išreikšti paramą Lenkijai už ryžtingą ne tik savo šalies, bet ir visos Europos Sąjungos išorinių sienų gynybą, o tuo pačiu pasveikinti kaimynus su jų nepriklausomybės diena.
„Lenkija šiandien stovi ne tik Europos Sąjungos, bet ir krikščioniškos civilizacijos sargyboje. Šiame vaidmenyje Lenkija ir Lietuva atsiduria jau beveik tūkstantį metų.
Abiems šalims ne kartą teko kartu ir atskirai ginti Europą nuo mongolų totorių ordų, Osmanų imperijos, Maskvos agresijos. Daug kartų tą sėkmingai padarėme.
Dar daugiau, pastaruosius tris amžius Lenkijai ir Lietuvai vis tekdavo patirti nusivylimą Vakarų šalių solidarumu, kai buvome iš pradžių pasidalinti, o vėliau palikti vieni kovoje prieš Stalino agresiją.
Šiandien girdime, kad Europos Komisija visą Europą ginančioms Lenkijai ir Lietuvai rengia dūrį į nugarą – draudimą taikyti atstūmimo politiką.
Tokioje situacijoje privalome parodyti solidarumą ir daryti viską, kad nė viena šalis neatsitrauktų nuo sienų gynybos“, – sakė „Pro Patria“ sambūrio pirmininkas politologas Vytautas Sinica.
„Simboliška, jog šiandien minima Lenkijos nepriklausomybės diena. Simboliška, nes galbūt pirmą kartą istorijoje taip aiškiai ir tiesiogiai yra susijusios Maskvos imperializmo ir islamo invazijos grėsmės Lenkijai, Lietuvai ir Europai.
Viena skatina antrą. Norime padėkoti Lenkijai už parodytą pavyzdį ginant savo ir Europos sienas.
Tikimės, kad Lietuvoje tuo pavyzdžiu bus sekama bet kokia kaina“, – rašoma Lenkijos Respublikos ambasadai įteiktame rašte.
„Šiandien kaip niekada anksčiau matome, kad nacionalizmas yra „meilės ideologija“, telkianti ir vienijanti tautas, skirtingų šalių patriotus. Kartu matome, kad kairiųjų radikalų veikla, raginanti kelti tariamas žmogaus teises aukščiau valstybės ir jos piliečių saugumo, yra grėsminga kaip ir priešų tankai. Ji griauna valstybes iš vidaus, palaužia jų valią priešintis. Tačiau Lenkija nepalaužta. Todėl stovime čia, palaikydami Lenkiją, kuri supranta ir visiems rodo, jog valstybės yra tiek, kiek ji atlaiko savo sienas. Turime kartu su Lenkija griežtai tarti „ne“ mūsų ir visos Europos somalizacijai“, – kalbėjo politologas Dovilas Petkus.
Baltarusijos režimui organizuojant, prie Lenkijos-Baltarusijos sienos savaitės pradžioje pradėjo eiti tūkstantinės nelegalių migrantų minios.
Pasienyje jos įkūrė stovyklas, kirto medžius ir mėgino pralaužti Lenkijos saugomą sieną. Keliose vietose tai pavyko padaryti, tačiau nelegalai buvo atstumti.
Dalis migrantų buvo pervežti ir prie Lietuvos sienos, tačiau kol kas jos nešturmavo. Lapkričio 10 dieną pasirodė informacija, kad Europos Komisijoje svarstomas sprendimas įpareigoti Lenkiją, Lietuvą ir Latviją atšaukti įstatymus, leidusius taikyti nelegalių migrantų atstūmimo politiką.
Oficialų sveikinimą Lenkijos Respublikos ambasadai akcijos dalyviai išsiuntė elektroniniu paštu.
Gerai ,kad ,,Pro Patrija” ir NS palaiko Lenkiją už ES išorinių sienų saugojimą ir gynimą bei pasveikino lenkų tautą , piliečius ir Lenkijos valstybę jos iškilios Nepriklausomybės šventės proga. Vis dėlto perteklinis žavėsys Lenkija ir istoriniais Lietuvos -Lenkijos santykiais yra nepageidautinas ir primena tai politinį keliaklūpsčiavimą .
Pavadinime – akcija! O ne “akciją”.
Lenkija,su Nepriklausomybės diena.Lietuva remia jūsų veiksmus ginant Lenkijos sieną ir ES sieną.
Laikas suprasti, kad šiuo atveju siena valstybiškai pirmiausiai yra Lenkijos valstybės siena, o ES siena ji yra tik dėl to, kad Lenkija yra ES narė. Taigi Lenkija iš esmės gina tai, kas yra jos pareiga, t.y. gina savo valstybės sieną.
Bet kokių sąjungų pakraščių valstybėms tenka atlaikyti ne tik puolimus prieš jas pačias, bet ir puolimus prieš tas sąjungas/imperijas. Kadangi jos tartum „pakojinės”, tartum „priebutis”, tai įsibrovimo atvejais jose daugiausia „pritrypiama”: įsibrovėlius stengiamasi sulaikyti dar jų teritorijoje, todėl čia daugiausia žūva žmonių, čia sugriaunami miestai, suniokojama visa infrastruktūra. Todėl sienų statyba visos sąjungos lėšomis – ne labdara, o teisingas atsilyginimas už tai, kad centre esančių valstybių teritorijos gali visai nenukentėti, ir jų karių gali nedaug žūti, o pakraščiuose jų žus daugybė, o be to dar masiškai žus ir civiliai, net ir kūdkiai.
Kadangi šiuo atveju sienos yra valstybės narės sienos, tai tiesioginis pačių sienų kaip įrenginių finansavimas ES nenumatytas, todėl valstybė narė nusprendusi statyti sieną gali iš ES gauti lėšas tik kaip paramą reikmėms susijusioms su sienos statyba. Gal nedarytume politikos – jovalo iš nekompetencijos…
Apie politiką tegu ji patys galvoja. Jei staigiai pasikeitus aplinkybėms puolama valstybė bus paliekama įsiveržusios ordos valiai, ir ta šalis, ir gretima šalis gali ir nerizikuoti priešindamosi – gali net ir gyvą koridorių įsibrovėliams sudaryti iki centrinių valstybių sienų – o ten džiaukitės, ŽTG žaiskite.
Atrodo, Leijen atsipeikėjo, nes jau pareiškė, jog tai neturi nieko bendro su pabėgėlių krize, tai hibridinė ataka.