Vilniaus sąjūdis kelia klausimą dėl Lenkijos Lietuvai padarytos žalos atlyginimo (tiesioginė transliacija)

Rugsėjo 26 d., antradienį, į Lietuvos Respublikos Seimą su darbo reikalais atvyksta Lenkijos Seimo Maršalkos (Seimo pirmininko) Mareko Kuchčinskio (Marek Kuchciński) su palyda.

Rugsėjo 25 d., Lenkijos Seimo Maršalkos M. Kuchčinskio atsilankymo Vilniuje išvakarėse Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba išplatino pareiškimą kuriame išriškė palaikymą Lenkijos siekiams, kad Vokietija atlygintų žalą kuri buvo padaryta Lenkijai antrojo pasaulinio karo metu.

2017 metų rugsėjo pradžioje Lenkijos užsienio reikalų ministras Vytauats Vaščykovskis  (Witold Waszczykowski) pareiškė, kad pareikalaus iš Vokietijos atlyginti karo metu padarytą žalą – apie 1 trilijoną dolerių.

Pasak pareiškimą išplatinusių sąjūdininkų Lenkijai reikalaujant žalos atlyginimo iš Vokietijos atsiranda pretekstas Lietuvai pareikalauti iš Lenkijos atlyginti Lietuvai padarytą žalą dėl Vilniaus krašto okupacijos ir  Lenkų armijos Krajovos veiksmų. 

Skelbiame Vilniaus Sąjūdžio pareiškimą:                   

LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBA           

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Jo Ekscelencijai Lenkijos Prezidentui Andrzejui Dudai
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lenkijos Seimo Maršalkai Marekui Kučinskiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Lenkijos Ministrei Pirmininkei Beatai Szydlo      

LR Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žinisklaidai

K R E I P I M A S I S

Lenkija turėtų grąžinti Lietuvai padarytą žalą
Vilnius, 2017-09-25

2015-09-04 Lietuvos žiniasklaidoje masiškai buvo tiražuojami Lenkijos užsienio reikalų ministro Vitoldo Vaščikovskio pasisakymai dėl reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. Ministras aiškino, kad Vokietijos karas prieš Lenkiją vis dar temdo Lenkijos-Vokietijos santykius ir Lenkija galėtų reikalauti iš Vokietijos iki trilijono JAV dolerių.

PRIMENAME  KAI  KURIAS  2-jo PASAULINIO KARO  APLINKYBES:

1939-08-23 Maskvoje Molotovas ir Ribbentropas pasirašo nepuolimo sutartį ir slaptąjį papildomą protokolą. Šiuo protokolu Lietuva su Vilniaus sritimi atitenka Vokietijos interesų sferai.

1939-09-01 pradedamas Antrasis pasaulinis karas. Vokietija iš vakarų, o SSRS 1939-09-17 iš rytų puola Lenkiją ir, ją nugalėję, 1939-09-28 pasirašo jos teritorijos tarpusavio dalybos sutartį. Nugalėtojai Lietuvos Brastoje (Brest – Litovske, dab. Breste ) bendru paradu atšventė pergalę. Pabrėžtina tai, kad tą pačią dieną Ribbentropas ir Molotovas pasirašo slaptąjį papildomą protokolą: „Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, perduodama į Sovietų Sąjungos interesų sferą mainais už Liublino ir Varšuvos vaivadijų dalį”.

1940-06-15 SSRS okupuoja Lietuvą.

1941-01-10 Šelenbergas ir Molotovas pasirašo trečią slaptąjį protokolą, pagal kurį Vokietija PARDUODA Sovietų Sąjungai Suvalkiją už 7500 tūkst. dolerių.

1941-06-22 Berlynas davė komandą: „Drang nach Osten“ – pulti karui besiruošiančią SSRS. Žūtbūtinėje kovoje susidūrė nacizmas su komunizmu. Pasaulinio karo frontuose žuvo ir vykdomo genocido buvo išžudyta apie 100 milijonų žmonių. Žalos dydis astronominis.

Pasaulinių nusikaltėlių suokalbio padariniai Lietuvai itin skaudūs – sunaikinta (nužudyta, ištremta, dingo be žinios) trečdalis Lietuvos gyventojų, padaryta žalos  maždaug  už  830 milijardų JAV dolerių.

Nacizmas buvo teisiamas Niurnberge ir sulaukė griežto įvertinimo. Tačiau komunizmas, padaręs pasauliui kur kas daugiau žalos, liko teisiškai neįvertintas. Jo nusikaltimai nuo žmonijos daugelį metų buvo slepiami ir neviešinami.

MANYTINA, kad į Lenkijos Užsienio reikalų ministro iniciatyvą bus deramai reaguojama.

PRIMENAME, kad  Lenkija 1920-1939 metais buvo okupavusi Vilniaus kraštą, kad  armija Krajova masiškai žudė Lietruvos gyventojus. 

TIKIMĖS,  kad 2017-09-26 d. viešint Lietuvoje Lenkijos Seimo Maršalkai Marekui Kuchčinskiui  bus pradėta aiškintis dėl Lenkijos padarytos žalos Lietuvai 1920-1939 metais  okupavus Vilniaus kraštą ir dėl armijos Krajovos padarytos žalos atlyginimo ir turėtų būti sprendžiami Suvalkijos krašto grąžinimo Lietuvai klausimai.

Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas                                                  L. Kerosierius
Pirmininko pavaduotoja                                                                           R. Jakučiūnienė
Pirmininko pavaduotojas                                                                          H. Martinkėnas

Lenkijos Seimo Maršalkos M. Kuchčinskio atsilankymo Vilniuje darbotvarkė

10.45 val. M. Kuchčinskis pasakys kalbą Lietuvos Seimo nariams:

11.15–11.50 val. Algirdo Mykolo Brazausko salėje (I rūmai) su M. Kuchčinskiu ir jo palyda susitiks Lietuvos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Lietuvos Seimo nariai. Susitikime ketina dalyvauti Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupės pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupės pirmininkas Jaroslavas Narkevičius, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupės narė Rita Tamašunienė, Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijos Respublikoje Šarūnas Adomavičius ir kt.

12.00–12.15 val. prie Algirdo Mykolo Brazausko salės, 2 aukšte, įvyks Seimo Pirmininko V. Pranckiečio ir Lenkijos Seimo Maršalkos M. Kuchčinskio spaudos konferencija.

Po pietų Lenkijos atstovai lankysis Rasų, Antakalnio kapinėse, Aušros vartuose, jiems bus surengta ekskursija po Vilniaus senamiestį (14.00–15.30 val.). Vėliau Lenkijos Seimo atstovai Lenkijos institute (Didžioji g. 23) susitiks su Lietuvos lenkų bendruomene, spaudos atstovais (15.30–17.40 val.).

18 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyks tarptautinės parodos „Lietuvos krikštas. Voicecho Gersono paveikslas“ iškilmingas atidarymas. Sveikinimo žodžius tars parodos globėjais pasiskelbę: Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, Lenkijos Seimo Maršalka M.Kuchčinskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Varšuvos arkivyskupas metropolitas kardinolas Kazimieras Nyčas (Kazimierzas Nyczas). Renginyje taip pat kalbės parodos bendraorganizatorė Varšuvos Jono Pauliaus II kolekcijos muziejaus direktorė Joana Gžybovska (Joanna Grzybowska).