Ketvirtadienis, 15 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Žvilgsnis po druskos rūšių pasaulį

www.alkas.lt
2021-10-03 08:13:03
107
PERŽIŪROS
0
Nors druska paryškina skonį, bet vartoti jos turėtume mažiau

pixabay.com nuotr.

Druska – vienas pagrindinių produktų, vartojamų, ko gero, visose pasaulio virtuvėse. Be druskos vargiai išsiverstume ir dar nuo senų laikų ji buvo itin vertinama prekė, o dabar galime rasti įvairiausių druskos rūšių.

Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės ekspertė, sako, kad skirtingos druskos rūšys reiškia ir  skirtingas spalvas, ir tekstūras, ir – svarbiausia – skonius.

„Druska nepamainoma gaminant bet kurį patiekalą. Ji padeda subalansuoti skonį. Nuo druskos dydžio priklauso ir jos intensyvumas. Stambi druska dažniau naudojama mėsos ar žuvies patiekalams, daržovių troškiniams.

Tuo tarpu ruošiant tešlą, taip pat ir saldžių kepinių, geriau rinktis smulkią druską, nes ji tolygiau pasiskirsto. Pirkėjams siūlome ne tik skirtingų tekstūrų, bet ir skirtingų spalvų ar vietovių, pavyzdžiui, Pietų Prancūzijos Kamargo regiono, druską, kurios rūšys išsiskiria joms būdingu poskoniu“, – sako A. Čepulis.

Ekspertė pristato ir pagrindines druskos rūšių ypatybes.

Rausvoji Himalajų druska. Sakoma, kad ši druskos rūšis yra pati švariausia pasaulyje. Ši druska išgaunama rankomis Himalajų kalnų masyve, dabartinėje Pakistano teritorijoje.

Ji pasižymi subtiliu, patiekalo skonius pabrėžiančiu, bet jų neužgožiančiu sūrumu. Savo tekstūra primena rausvus kristalus ir, priešingai nei rafinuota, Himalajų druska naudojama jau paruoštiems patiekalams gardinti. Himalajų druska yra visiškai natūrali ir niekuo neapdorota.

Juodoji druska. Ji išgaunama egzotiškosiose Havajų salose ir yra, kaip ir šios salos, vulkaninės kilmės. Juodoji druska turi švelnų, specifinį skonį.

Aktyvuotos anglies priemaišos druskai suteikia juodą spalvą, todėl šiais tamsiais kristalais galima ne tik gardinti jau paruoštas salotas, jūros gėrybių ar žuvies patiekalus, bet ir juos papuošti.

Maldono druska. Tai Pietų Anglijos Šiaurės jūros pakrantėje išgaunami traškūs druskos kristalai, primenantys snaiges. Ši ypatingų formų druska gaunama natūraliai, pasitelkus saulę ir vėją, išgarinant jūros vandenį.

Ji yra kur kas mažiau sūri nei įprasta rafinuota druska. Maldono druska išsiskiria skonio grynumu, todėl dažnai pasitelkiama gardinti šaltiems patiekalams.

Fleur de sel, arba druskos gėlė. Ši švelnaus skonio, lengva, išvaizda primenanti trapias sulipusias snaiges druska išgaunama iš pilkosios druskos. Fleur de sel yra tikrai lepi.

Ji susidaro tik esant tinkamoms oro sąlygoms: kai sausa, šviečia saulė, pučia švelnus, tolygus vėjelis. Ši druska padeda pabrėžti mėsos, žuvies, daržovių patiekalų ir konditerijos gaminių skonius.

Kamargo druska. Ši nerafinuota jūros druska yra naudojama jau tūkstančius metų. Pietų Prancūzijoje esantis Kamargo regionas žymus ne tik dėl rožinių flamingų ir unikalios gamtos, bet ir dėl druskos kalnų, kurie susidaro pakrantėse išgaravus sūriam vandeniui. Šio regiono druską vertinama daugelio gurmanų.

Pilkoji druska. Tai dar vieno Prancūzijos regiono – Bretanės – druska. Savitą spalvą jai suteikia pakrantes dengiantis molis. Pilkoji druska pasižymi kiek klampia, drėgna struktūra, todėl puikiai tinka žuvies patiekalams ar mėsos kepsniams.

Raudonoji druska. Kaip ir juodoji, ši druska išgaunama Havajuose, tik šiai druskai sodriai raudoną ar rudą spalvą suteikia vulkaninės kilmės molis. Švelniai sūriais kristalais tinka gardinti jau paruoštus keptus, sodraus skonio patiekalus. Ypatingą derinį gausite, jei derinsite raudonąją druską su juoduoju šokoladu.

Mėlynoji Persijos druska. Tai rečiausia pasaulyje druska, išgaunama Šiaurės Irane. Išskirtinis ir unikalus jos skonis valgant keičiasi iš ryškaus sūrumo
į švelnų saldumą. Mėlynosios druskos kristalai atspindi saulės šviesą kaip ledas. Dėl savo retumo ir didelės kainos mėlynoji druska dažniausiai naudojama ypatingiems patiekalams papuošti.

Rafinuota druska. Tai gerai pažįstama smulki, balta, išvalyta nuo įvairiausių priemaišų ir mineralų druska, kasama šachtose, o vėliau apdorojama. Ji neturi ryškaus poskonio, todėl yra plačiai naudojama maistui pagardinti, konservuoti ar sūdyti.

Rūkyta druska. Ieškantiems neįprastų skonių ir spalvų A. Čepulis siūlo išbandyti medžių anglies dūmuose rūkytą jūros druską, kuri patiekalams suteiks rūkytiems gaminiams būdingą poskonį. Idealiai tinka sodraus skonio mėsos troškiniams, kepsniams ir ant grotelių keptiems patiekalams.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Duona – reikšmingas druskos šaltinis
  2. Dviejose virtose dešrelėse – pusė paros druskos normos
  3. Suvalgę 100 g šaltai rūkytos dešros, gauname per 83 proc. paros druskos normos
  4. Pažaislyje vyko jau trečią dešimtmetį minima sveiko maisto šventė (nuotraukos)
  5. „airBaltic“ atskleidė mėgstamiausius Lietuvos keleivių patiekalus
  6. Mėgstamiausių žiemos uogų trejetukas: šilauogės, braškės ir avietės
  7. Kaip taisyklingai atšildyti žuvį?
  8. Antioksidantų šaltinis – pistacijos
  9. Pristatyti atnaujinti receptai švietimo ir gydymo įstaigoms
  10. Vasario 16-ąją prisiminkime tautinę virtuvę
  11. Viskas, ką privalu žinoti apie aliejų
  12. Asvejos regioninis parkas kviečia į knygos sutiktuves
  13. Ispanijoje pristatyti lietuviški patiekalai
  14. Kokius lašinius ir kaip išsirinkti?
  15. Kaip maistą išlaikyti šviežią ilgiau?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

S. Birgelis. Kapčiamiesčio poligonas: tarp saugumo garantijų ir vietos žmonių nerimo
Lietuvoje

Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą

2026 01 15
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Kultūra

Mažvydo biblioteka susitarė dėl beveik 400 tūkst. eurų vertės turinio atvėrimo visuomenei

2026 01 15
Apdovanoti pažangiausi dirbtinio proto sprendimai, mokslininkai ir sumanymai
Lietuvoje

Apdovanoti pažangiausi dirbtinio proto sprendimai, mokslininkai ir sumanymai

2026 01 15
Trampas Grenlandija
Užsienyje

Danija didina karines pajėgas Grenlandijoje: „Mes nenorime būti JAV nuosavybe“

2026 01 15
Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK
Pilietinė visuomenė

E. Čibirauskas, G. Ustinavičius, Z. Vaišvila. Istorinė pergalė prieš VRK

2026 01 15
Oro tarša
Gamta ir žmogus

Vilniuje bus išbandoma nauja oro taršos numatymo sistema

2026 01 14
Būstas
Lietuvoje

Siūloma išplėsti lengvatas jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą

2026 01 14
Klimato kaita
Lietuvoje

Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų

2026 01 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Vincas Kalava apie Danija didina karines pajėgas Grenlandijoje: „Mes nenorime būti JAV nuosavybe“
  • Denisas Jelisievičius, Jakovas Kedmis (Radio Vera) apie JT Saugumo Tarybos posėdyje JAV pasmerkė Rusijos smūgį Ukrainai „Orešniku“
  • +++ apie Ar tikrai ginčijatės su žmogumi, ar su botu, kalbančiu lietuviškai? Kas penktas įrašas – roboto

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • Mažvydo biblioteka susitarė dėl beveik 400 tūkst. eurų vertės turinio atvėrimo visuomenei
  • Kazio Borutos skrybėlė – Lietuvos literatūros ir meno archyvo įtrauki istorija virtualioje parodoje
  • Apdovanoti pažangiausi dirbtinio proto sprendimai, mokslininkai ir sumanymai

Kiti Straipsniai

Daržovės, Briuselio kopūstai

Vos viena daržovė – ir vakarienei, ir pietums į darbą

2026 01 11
Apelsinai

Apelsinai – ne tik vitaminai

2026 01 11
Kava

Kava vis dažniau atsiduria ne tik rytiniame puodelyje

2026 01 11
Vištiena

Kaip vištieną paversti stalo pažiba

2026 01 10
Bulvės | pixabay.com nuotr.

Bulvių užkandžiai, kurie nustebins svečius ir namiškius

2026 01 04
Automobilis BMW

Paprastas būdas, kaip apsaugoti automobilį nuo rūdžių

2026 01 04
šonkauliukai

Kelios gudrybės, kad šonkauliukai kaskart pavyktų tobulai

2026 01 04
Maistas, žuvis

Upėtakis – pamirštas ir dažnai pigesnis lašišos „pusbrolis“

2026 01 03
Vynuogės

Ką valgo kitose pasaulio šalyse, kad ateinantys metai būtų sėkmingi?

2025 12 30
Avokadai

Renkantis avokadą šiukštu nedarykite šios klaidos

2025 12 27

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
  • Vincas Kalava apie Danija didina karines pajėgas Grenlandijoje: „Mes nenorime būti JAV nuosavybe“
  • Denisas Jelisievičius, Jakovas Kedmis (Radio Vera) apie JT Saugumo Tarybos posėdyje JAV pasmerkė Rusijos smūgį Ukrainai „Orešniku“
  • +++ apie Ar tikrai ginčijatės su žmogumi, ar su botu, kalbančiu lietuviškai? Kas penktas įrašas – roboto
  • +++ apie Uostamiestyje minimos 103-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Avokadas | pixabay.com nuotr.

Ar žinojote: avokadas dera ir su šokoladu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai