2020-12-04 d. buvo įregistruotas „Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas“ (Reg. Nr. XIVP-86). Šį kartą Seimas šį projektą gruodžio 10 d. atmetė po pateikimo.
Spaudoje dažnai pasirodo straipsnių apie asmenvardžių rašybą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose. Tačiau daugelyje jų, ypač tų, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių asmens dokumentuose leisti rašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis, nutylimi esminiai, keliantys problemų, dalykai. Aptarkime tai, kas nutylima.
Teigiama, kad raidžių Q, W, X gali prireikti lietuviams, norintiems atkurti istorines protėvių pavardes, kad raidę W savo raštuose vartojo Mikalojus Daukša, Kristijonas Donelaitis, Martynas Mažvydas. Betgi pvz. Donelaičio raštuose taip pat vartojamos ʃ, ʒ ir kitos lotyniškos raidės. Ir ne bet kur, o asmenvardžiuose: Dikʃas, Kaʃparas, Pricʒkus. Kuriant Palemono šriftą senuose raštuose panašių raidžių buvo aptikta ir daugiau.
Kitame straipsnyje raidės Q, W, X gretinamos su F, H, kurių nėra lietuviškuose žodžiuose, bet yra įtrauktos į lietuvių kalbos abėcėlę. Atseit, precedentas jau yra. Tačiau nutylima, kad raidės F ir H žymi unikalius garsus, o raidės Q, W, X tiktai dubliuoja garsus, kurie lietuvių kalboje užrašomi kitomis raidėmis: (q=ku, w=v, x=ks). Dubliavimas yra nevienareikšmiškumo priežastis – prarandama galimybė vienareikšmiškai konvertuoti garsą į tekstą. Lietuvių kalba yra fonetinė. Tai ypač aktualu šiuolaikinėms ir ateities garso technologijoms. Apie tai siūlytojai nutyli, o gal šios problemos ir nežino.
Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai yra skirtingi; todėl norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens dokumentuose asmenvardžius rašant nebe valstybine kalba – būtų neaišku, kokia kalba užrašyti asmenvardžiai. Taigi, būtų neaiškūs ir jų kodai, kaip asmenvardžius perskaityti; nepadėtų nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos, nes net ir Q, W, X įvairiose kalbose tariamos skirtingai (pvz., anglų, prancūzų ir lenkų kalbose).
Be to, dažniausiai kalbama tik apie tris raides ir teigiama, kad užsienietiškuose asmenvardžiuose galima nevartoti raidžių su diakritiniais ženklais. Tai reiškia, kad siūlomas tik dalinis klausimo sprendimas. Dar daugiau – nieko nesakoma, ką daryti su lotyniškomis raidėmis, kurios diakritinių ženklų neturi, pavyzdžiui ð ir þ. Asmenvardžių su šiomis raidėmis gausu pvz. islandų kalboje. Turkų kalboje yra didžioji raidė I su tašku „İ“ ir mažoji raidė i be taško „ı“. Turkai jau yra pareiškę protestų dėl šių raidžių ignoravimo jų asmenvardžiuose.
Iš viso to seka, kad siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu, kuris kaip precedentas – sukeltų naujas (diskriminavimo pagal kalbą, papildomų reikalavimų) problemas. Priimti įstatymą su spragomis, kurias tuojau reikės taisyti, nėra tikslinga.
Siūlymai rašyti Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžius originalo kalba kitų įrašų lape yra dalykiškesni ir nekelia didesnių problemų, nes jų paskirtis kitokia, negu asmenvardžių, esančių pagrindiniame lape. Čia įrašytas asmenvardis nėra visuotinai naudojamas, neprivalomas; tai tik istorinis įrašas, išsaugantis Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio šaknis. Todėl nėra poreikio konvertuoti garsą į tekstą, ir atvirkščiai. Nebūtų problemų ir išplečiant raidžių aibę iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau – iki visų į Unikodo standartą įtrauktų raidžių. Taip būtų galima pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai apie asmenvardžių rašybą nediskriminuotų jos piliečių pagal kalbą. Tai būtų universalus ir ilgalaikis sprendimas bet kurių tautų Lietuvos piliečiams, pavyzdys ir kitoms valstybėms.
Tad, siūlome:
- Nekeisti dabar galiojančių įstatymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstituciją, dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis pagrindiniame asmens paso puslapyje;
- Įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą originaliais rašmenimis paso papildomame lape ir asmens tapatybės kortelės papildomame įraše, kuriuose galės būti ir ne valstybinės kalbos rašmenys.
Nepastebėjome esminių problemų, kokios gali kilti patvirtinus tokią tvarką. Tuo būtų padėtas tvirtas daugiakalbiškumo pagrindas Lietuvos asmens dokumentuose.
Autoriai yra Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS) nariai: G. Grigas LIKS Lokalizavimo sekcijos vadovas, fizinių mokslų daktaras, 2013-ųjų metų Kalbos premijos lauretas; S. Maskeliūnas LIKS prezidentas, informatikos mokslų daktaras
Rašinys parengtas pagal šio straipsnio autorių parengtą LIKS kreipimąsi šių metų gruodžio 8 d. (Nr.16-20) išsiųsta Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Valstybinei kalbos inspekcijai
AČIŪ autoriams. Trumpas, aiškus mokslinis pagrindimas, kodėl Q,W,X raidžių įvedimas yra ne tik nereikalingas, bet ir nelogiškas. Išaiškinimas įkandamas net vyresnių klasių moksleiviams, yra Konstitucinė nuostata, bet atsiranda seimo (sąmingai rašau iš mažosios raidės) nariai, kuriems tai nerūpi, jie balsuoja už įvedimą. Tokių seimo narių veikla paliečia ne tik patriotinius jausmus, bet žeidžia ir piliečių protus.
Pritariu autoriams. Gal reikėtų daugiau tokio pobūdžio raštų (peticijų) Seimui ir jo nariams. Nesnauskime!
Jie nesitiki iš lietuvių baltarusiškos atkaklumo, ar sąmoningai provokuoja neramumus šalyje?
O gal galimai yra visko, įskaitant ir užsienio įtaką?
Jie nelaiko reikalingu MALONĖTI jas pastebėti, o juolab nepripažįsta neginčijama PAREIGA Tautai ir jos valstybei tarnauti. Kaip ir sovietmečiu, jie tvarko ,,grupės draugų” įnorius.
Latviškas pavyzdys yra geras bet…kam terlioti heroblikais tapatybės kortelę,tam yra pasas nes jis ir yra kelionės dokumentas turintis papildomus puslapius.
Visų pirma ir svarbiausia – SAVO valstybės reikalai, tvarka, tad pasas yra dokumentas visiems administraciniams teisiniams, privatiems reikalams valstybės VIDUJE tvarkyti.
Tačiau, atsisakius pasų dubliavimo (kelioninių pasų), papildomuose puslapiuose galima įrašyti ir duomenis, kurie padėtų tvarkyti reikalus ir užsienyje (jei tam yra pagrindas – teisiškai galiojantis šaltinis).
Visiškai pritariu, kad pakaktų to įrašo kažkuriame (3-iame ar 5-ame) paso puslapyje (būtinai kitame puslapyje, o ne pagrindiniame puslapyje šalia valstybinės kalbos, nes nepridarykime painiavos – priešai tokią painiavą išnaudos). Nesąmonė ir perteklinis dalykas būtų dar ir į tapatybės kortelę tą originalo kalbos įrašą kišti. Neperkraukime mažos tapatybės kortelės ir neprikurkime sau naujų problemų, kai toje kortelėje ims trūkti vietos arba kam nors bus neaišku kodėl ten kortelėje dvi pavardės ir kuri iš jų tikroji. Kai kažkur jas ims painioti, tada tikrai pridarys realių problemų ir tai bus dovana valstybinės kalbos priešams.
O dar vairuotojo pažymėjimas bus pripažįstamas kaip asmens tapatybės dokumentas, tai tik nesugalvokite ir ten papildomą pavardės įrašą siūlyti.
Latvijoje, kiek žinau, yra galimas papildomas įrašas originalo kalba (tik lotyniškos abėcėlės raidėmis) kitame paso puslapyje, bet toks papildomas įrašas nedaromas tapatybės kortelėje.
Atsiprašau, klaidinu. Vis tik Latvijos asmens tapatybės kortelės antroje pusėje yra įrašas
Personvārda vēsturiskā forma / The historical form of the person’s name
Lotynų abėcėlę savo rašto pagrindu naudojančių valstybių yra VISUOSE žemynuose.
Vienos perėmė tik anglų raidyną (arba naudoja anglų k. kaip antrą oficialią k.), kitos, diakritinius ženklus panaudojusios, tiksliau pritaikė jį sau.
Taigi, vos keli paprasti žodžiai, be jokių ,,kvyksių” raidės skambesio variantų iįv. pasaulio kalbose palyginimui:
Nielsen → Nilsen, Nylzen, Nelsen, Nieals, Nearsen. (Radau ir Nylen, Njūzen, bet tai gal kokios kalbos šnekta, ne bendrinės kalbos skambesys).
Anna → Ene, Ėne, Ėna, Ana. Ona. Kai kuriose kalbose tariama kažkas tarpinio tarp A ir E (ir kitoms balsėms tai būdinga). Taigi, balsė ,,dar neapsisprendusi, į kurį uostą plauks”.
Jakob → Žakop, Jokop, Jokup, Džeikep, Jakob.
Jacob → Džeikep, Džeikap, Džekop, Džiakop, Žekop, Žakop, Žakobi, Hakop, Jaakov…
Christopher → Kistofer, Kristofer.
Christina → Krestina.
Tai tik mikroskopinė dalelė pavyzdžių. O kur dar tie, kai raidė tariama 2-garsiu ar 3-garsiu? Arba tik tam tikruose greta esančių raidžių deriniuose jais patampa?
Peršama komercinė ,,abėcėlė” nuslepia, iškraipo ABU – ir pavardės rašytinį, ir jos skambesio originalus, atveria kelius klastotėms.
Valstybės kalba (jos išduodamame pase vidaus reikalams tvarkyti) užrašomas originalus pavardės skambesys bent jau jį atkuria ir įgalina bet kurį valstybės pilietį nustatyti tapatybę, rasti ją įv. šaltiniuose. O jei žmogui svarbu, jei ir svetur turi reikalų – tikrai negaila ir rašytiniu originalu pasą papildyti, jei pateikia jį rodantį galiojantį šaltinį).
Taigi – dėl raidyno gal ir nėra tautų, valstybių, kurių raidyne tokių paprastų (t. y., be jokių diakr. ženklų) raidžių nebūtų. Tačiau visur originalaus tavo svetimkalbės pavardės skambesio nesitikėk, jei jis nebus pase įrašytas, – ją tars kas kaip supranta. Nes kiekviena tauta (kaip ir tavo svetimšalio vyro tauta) turi savo skambesį prie kiekvienos raidės pritvirtinę. Ir neapkrauk kitų šalių žmonių jiems svetimo skambesio kryžiažodžiais, – gerbk kitus, jei nori būti gerbiama/-s: garsinės p(r)avardės, kaip ir apskritai žodžiai, yra pirminės . Rašytinės pavardės tik po tūkstančių metų atsirado.
Vaje, ir vėl viską išryškina, užuot tik reikalingą sakinio dalį, ir taip panaikina sakinio akcentus.
siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu
Prikibsiu prie šitos formuluotės, nes čia lyg teigiama, kad su rašyba valstybine kalba dabar neva „yra kai kurių problemų“. Nekalbėkime priešų žodžiais, šitaip padedame plisti jų demagogijai. Tikrų problemų nėra. Kiek tenka pastebėti, tai problema – tik kai kurių žmonių nepakantumas lietuvių kalbai. Bet čia ne kalbos, ne rašybos, ne teisinė problema.
Dubliuoja, dubliavimas, konvertuoti, nediskriminuotų, ignoravimo, precedentas… O už kreipimąsi – ačiū.
Problema gali kilti tik užsienin ištekėjusioms, kai ten tenka spręsti nuosavybės, jos pasidalinimo, giminystės reikalus. Kai teki į užsienį, galvok, kas tau svarbiau – ar LT pilietybė, ar interesai, kuriuos vyro šalyje turi. Tokią pilietybę ir rinkis, tokią ją ir gerbk.
Paso paskirtis nėra už tave spręsti tavo reikalus už Lietuvos ribų. Valstybės piliečio paso paskirtis – tarnauti pasą išdavusios valstybės VIDUJE. Taigi, problemą kelia ne lietuviško standarto pasas, o pilietės supratimas apie pasą ir kt. dokumentus, jų paskirtį.
ponia Žemyna, o jeigu tai – meilė, ir dar pirmoji? Gražuolis vyras iš Nigerijos ar Egipto – kokia ten politika, kokia ten pilietybė, kai gimdymas gal tuoj pat? O vyrui galimai labai noris paso (tyliai mintyse), su kuriuo laisvai po pasaulį skrietų. Todėl, nieko nenuskriausdami, įteisinkime viso pasaulio tautų raides, viso pasaulio tautų ženklus, o ne, pzv., kažkodėl tik kurios nors vienos svetimos užsienio valstybės. Sakysite, kad tai neįmanoma? Drįstu paprieštarauti – įmanoma: gali tušinuku patys į pasą įsirašyti, ko pageidauja. Pakantumas ir laisvė yra aukščiau visko.
Gerai sakai. LAISVĖ, laisvė , lais.. iki vidurių “išlaisvėjimo”. Paprasčiau – begalinė tryda.
Sakysime, taip 🙂
Ir aš taip sakau. O jei koks atsilikėlis kabinėsis, jog pasas netikras, jo turėtojas galės galvą dėti, kad tikras, nes pats jį ir darė? 🙂 (Prisimenate anekdotą dėl dolerių tikrumo: ,,Ty čio nesioš – ja sam risoval!)
Būtent 🙂
O ar nebūtų paprasčiau pasmerkti ir uždrausi imperializmą ? Pripažinti ir įteisinti kiekvieno žmogaus teisę ir pareigą gyventi savo šalyje, savo žemėje, savo kultūroje ? Rusai Rusijoje, lenkai Lenkijoje, ukrainiečiai Ukrainoje, negrai Afrikoje, arabai Arabijoje. Kodėl kankinami žmonės ir keliama sumaištis ? Kur Žmogaus teisių aktyvistai ?
Politikai yra tik statytiniai. Lėlės. Už politikų nugarų stovi verslas, tampantis politikus už virvučių. Didžiajam verslui visada vis negana: dar svetimų žemių, dar naudingųjų iškasenų, miško, dar pigios darbo jėgos (vergų), dar, dar… Todėl imperializmas, neokolonializmas – neišgyvendinami.
,,norintiems atkurti istorines protėvių pavardes”, – ne pavardes atkurtų, o tik jų to meto rašybą. Bet juk visos Europos rašyba,turi savo istoriją! Tai įsivaizduokime kilmingo vokiečio ar kt. germano pase jo pavardę kaligrafiškai įrašyta senuoju gotišku šriftu… Ir pagal šių laikų, o ne pagal prieš porą amžių galiojusią ,,Rechtschreibung”. O gal gali parodyti tokį VFR pasą – būtų įtikinamiau? 🙂 .
Senąją rašybą (jei iš tiesų brangini tą dar nesusiformavusios rašybos, arba kitos šalies rašytą dokumentą*) gali tobulai atkurti kaligrafas su kitu menininku, atskirai ar giminės medyje, įrėminti ją ir pakabinti svetainėje. O gal žalvario plokštėje iškalti – pasakiška būtų. Tada toji Q ar X atliktų savo paskirtį – prieš svečius pasididžiuotum. O pasas – jis rankinėje ar kišenėje. Niekas nemato, kokį ,,mandrą” turi. Juk ne pasieniečius įrašais pase puikuosiesi, nesi toks primityvus? 🙁 Tavo giminės (o kartu ir jos pavardės) istorija – archyvų ir, jei nori, tavo PRIVATUS reikalas, gali žaisti, kaip tik nori. Tačiau tai ne valstybės funkcija – negali savo asmeninio skonio, ambicijų valstybei užkrauti. Valstybė be tavęs dar ir kitų reikalų turi, ir paso paskirtis kita – ne žaidimams jis skirtas.
——————————
* Ne visi jie buvo Lietuvoje, ne visi lietuvių raštininkų rašyti – kilmingieji buvo įvairiais ryšiais su visa Europa susiję, svetur valdų turėjo, ar karalių rūmuose pareigas ėjo. Todėl ir net ir to paties laikotarpio popieriai nebūtinai vienodai rašyti.
Kaip įsipaišo : Arėjai, sukūrę civilizacijas Indijoje, Irane, Egipte, Armėnijoje, Graikijoje … nenaudojo jokių rašmenų – įstatymai, astronomijos ,matematikos, žemdirbystės mana, tūkstančiai mantrų …. viskas buvo perduodama iš kartos į kartą gyvu žodžiu. Kodėl dabar Raidė tokia svarbi ?!?
tikrai taip manote, kad arijai “nenaudojo jokių rašmenų”? Tos Jūsų išvardintos civilizacijos (kaip ir be išimties visos kitos) kaip tik ir pasižymėjo tuo, kad naudojo raštą žinioms perduoti… :)))
Pasaulinę valdžią užgrobė besmegeniai ? Arėjų kultūra, kalba… tabu. Ką kas žino apie Arėjus ? Nieko…na, taip, naciai 🙂
Atsirado besmegenių Biblija, paskui Konstitucija, įstatymai… – viskas surašyta kaip gyventi. Kam smegenys ?
O kas sako, kad smegenys reikalingos?
Baikite, pasigailėkite…
🙂
Smegenys tikrai ne visiems reikalingos. Reikalinga galva, nes galva atstoja kamštį, kad šiknon lapų neprikristų. Užmiršau , kuris iš žymių Lietuvos žmonių šitą mintį man mestelėjo..
Teisiškai paso duomenimis yra tik tai, kas yra įrašyta pirmame jo puslapyje. Kad tik pirmas puslapis yra pasas patvirtina ir jo viršuje esantis pavadinimas “Pasas”. Kitų puslapių pavadinimas “Kiti įrašai” reiškia, kad jie nėra pasas. Tas pats yra ir su tapatybės kortele – asmens duomenis patvirtinančia yra tik pirmoji jos pusė.
Tad pavardžių užrašymai nevalstybiniais rašmenimis “kitų įrašų” puslapyje ar kitoje kortelės pusėje dokumento prasme yra niekiniai. Patys tokie užrašymai tebūtų vaikų žaidimai, nes dokumentų tikrintojai, atitinkami pareigūnai teisės nustatyti vienokio ir kitokio pavardės užrašymo tapatumą neturi. Skirtingais rašmenimis užrašytų pavardžių tapatumą gali patvirtinti tik pavardės keitimo dokumentas arba tokio nesant – teismas.
Todėl autorių siūlymas praktinės padėties nekeistų, iš to rastųsi tik daugiau painiavos asmens tapatumo patvirtinimo reikale.
Truputėlį ne taip. Valstybė supažindina kitas valstybes su nauju paso standartu, o kitame puslapyje užrašą ,,Kiti įrašai” keičia paaiškinimas LT ir EN k., jog čia pateikiama teisėto pavardės šaltinio kopija (tai būtų paso, gimties ar santuokos liudijimo kopija). Kadangi tai ne nuorašas, o aparatu padaryta kopija, mums tame lape rašyti rašyti nė nereiktų, tiesiog būtų atspausta fotokopija.
Už kopijos tikrumą būtų atsakingas LR pasą išdavęs migracijos sk. ir kompetentingos mūsų tarnybos, tikrinančios, ar dokumentas nesuklastotas bei kt. faktus; už šaltinyje pateikiamų duomenų tikrumą – minėtą dokumentą išdavusi užsienio įstaiga.
Prieš įvedant latvių pasą jie ir mes buvome baidomi įvairiais baubais. Pasas veikia normaliai. O mažytė LV dar sykį įrodė, jog ne dydis lemia politikų ir valstybės stuburo tvirtumą, gebėjimą blaiviai protauti, neišduoti savęs.
O kam ta kopija Paso dokumente reikalinga, jeigu žmogus turi originalą tai tegul ir naudojasi kaip atskiru dokumentu reikalui esant. Nejaugi ir Lenko kortą įkopijuoti į Pasą ar okupacijos meto išduotus dokumentus Lietuva imtųsi.. To dokumento patvirtintą kopiją gali pasidaryti Migracijos skyrius, kad įsidėtų į atitinkamo asmens duomenų bylą, kuri būtų elektroniškai prieinama ES šalims, o pagal dvišales sutartis – ir trečiosioms šalims.
Taigi tokio pobūdžio „terliūzijimų“ Lietuvos Pase neturėtų būti. Jeigu Latvija tai pasidarė,tai nereiškia, kad ir Lietuvai yra būtina taip daryti. Beje, Lenkija, regis, Latvijos teritorijos okupavusi nebuvo, Lenko kortos taipogi nedalina, taigi Lietuvos ir Latvijos padėtys šiuo požiūriu netapačios…
Link Daugpilio žengdama palei BY pakraštį kažkiek buvo užgriebusi (LV lenkų – 2,2 %).
Iki 1-jo PK išduotų dokumentų lenkiškais rašmenimis ir nedviprasmiškai slaviškos šaknies, kažin ar bent 100 susirinktų. Okupacijos laikų dokumentai, kuriuose pavardė jau sulenkinta, teisiškai negalioja. Lenko korta (kuri toli gražu nėra žaisliukas, kaip kai kas jų sau įsivaizduoja, bet ir ne kitų valstybių bei TT pripažįstamas pavardės šaltinis), tik liudija ją turinčio asmens okupacijos teisinimą ir nelojalumą LT valstybei. Ji apskritai nieko bendro su pasu neturi.
Kadangi paso paskirtis tarnauti visų pirma VIDAUS reikalams, tos kopijos (arba įrašo) 2-me lape paskirtis – palengvinti santuokinių reikalų teisinį ir biurokratinį tvarkymą sutuoktinio šalyje (nereiktų gaišti laiko, leisti pinigų vertėjams ir notarams, įrodant, jog lietuviško paso savininkė tos šalies kalba yra ponia QWX, o jos vaikučiai irgi yra QWXučiai, teisėti viso turto paveldėtojai arba dalininkai (skyrybų bei mirties atveju). O jei dėl kažkokių priežasčių ji nutartų tapti tos šalies piliete (gal net ir ten išsikelti), tas įrašas ar dokumento kopija antrame lape kai kuriomis, ypač teisinių ir nuosavybės ginčų aplinkybėmis taptų aukso vertės, paskutinė viltis, nes ne Laisvės partijos valdomose šalyse santuokos, kūdikio gimties liudijimas ir apskritai visi šeimos bei nuosavybės dokumentai paprastai būna pas vyrą.
Ką ir besakysi – geriausia bus tada, kada, kaip seniai seniai siūlė humoristė Žilinskaitė, turėsime ne pavardę, o numerį (įčipuotą?), – jį visi vienodai supras 🙂
2-o lapo naudos neįžvegiu. Veikiau atvirkščiai – tik daugiau bėdų būtų prisidaryta.
Žinoma, VALSTYBEI normaliomis aplinkybėmis to nereikia. Tai turėtų būti daroma tik jaunamartei ar jauniesiems tėveliams pageidaujant, o ne privalomai.
Tačiau antras lapas net labai praverstų gyvenime tiems, kas dėl kitų priežasčių keistų pavardę (atlietuvintų; ,,amputuotai” pavardei grąžintų jos natūralų skambesį, arba priešingai – amputuotų; mergautinę, arba buvusią santuokinę pavardę keistų į naują santuokinę, arba atvirkščiai – susigrąžintų mergautinę, arba prisidurtų ją prie santuokinės; keistų turimą pavardę į kitą: negražiai skambančią pavardę, arba į motinos linijos pavardę ir t.t.). Juolab tai padėtų jų palikuoniams savo šaknis atpainioti.
Dėl svetimvardžių kt. lape:
Valstybės VIDUJE naudojami TIK pagr. psl. įrašai, į kt. lapą net nekreipiamas dėmesys (nebent koks Interpolas ieškotų ar kokios neeilinės aplinkybės iškiltų – tada viskas praverčia).
Kt. lapo įrašai ,,dirbs” vyro valstybėje, jei to prireiks.
Tam tikra prasme jie tarnaus įrodymu, jog svetimvardis iššifruotas pagal patvirtintą svetimvardžių perrašos standartą – be klaidų ir… neklastojant. Taigi, tai dar viena paso įrašų tikslumo, tikrumo garantija. Arba tai bus įkaltis, jei jaunikis santuokai registruoti naudojo vieną iš turimų suklastotų pasų, kuris gal padėtų Interpolui jį aptikti. Be to, tai papildomas pasų klastočių ,,verslo” darbo apsunkinimas.
AČIŪ autoriams, šio klausimo specialistams, dešimtmečius atsakingai rūpinusiems šiais klausimais.
Gyvename tautinėje valstybėje, branginame lietuvių kalbą, puoselėjame bendrinę kalbą kaip visuomenės vertybę. Visi Lietuvos gyventojai, visi mūsų visuomenės dalyviai, privalėtų turėti bendrine kalba išreiškiamą vardą ir pavardę, kurią galėtų patys išsirinkti, tegul tik laikosi bendrinės kalbos tvarkos, pirmiausiai jos abėcėlės. Nesvarbu ar būtumėme žemaičiai, dzūkai, amerikiečiai ar kiniečiai.
Abėcėlės papildymas keliomis raidėmis darko bendrinę kalbą ir iš esmės nieko neišsprendžia. Kaip autoriai aiškina, yra Unicode rašmenų rinkiniai, apimantys dešimtis tūkstančius ženklų, kuriais galime rašyti savo vardus ir pavardes kaip tiktai norime, latvių, kiniečių ar kitų rašmenimis. Dokumentuose tam turėtų būti deramai garbingos vietos.
Dviem galvosūkiam reikėtų dviejų sprendimų.
Prof. Alvydo Butkaus komentaras iš FB:
“Papildysiu, kad net raide X toje pačioje kalboje gali būti žymimi skirtingi garsai. Pavyzdžiui, Meksikos originalus grafinis pavadinimas yra Mexica, ispaniškai tariama [mešika], bet jos sostinės Meksiko / Mexico tarimas yra [mechiko].
Rašinėjant kitataučių asmenvardžius “originaliai”, jau ir dabar neišvengiama chaoso. Pavyzdžiui, lietuviškame tekste užrašius Šekspyro pavardę angliškai Shakespeare ir dar “papuošus” ją lietuviška galūne Shakespeare’as, nebeaišku, kaip tą pavardę tarti – ar tradiciškai [šekspyras], ar kaip reikalauja angliškoji transkripcija: [šeikspeas].”
Puikus straipsnis. Ačiū autoriamas. Trumpai ir aiškiai. Nereikia jokių ieškojimų ir išsigalvojimų, kad apsunkinti jau išspręstą problemą. Tik TAIP ir NE KITAIP!
Dėl nelietuviškų raidžių dokumentuose laukiama Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo
– delfi.lt/news/daily/lithuania/del-nelietuvisku-raidziu-dokumentuose-laukiama-auksciausiojo-teismo-isaiskinimo.d?id=86692109
Reikėtų ten pakomentuoti?