Antradienis, 14 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

D. Vaitkevičienė. Šventasis Pajautos kapas – laiškas iš praeities

Daiva Vaitkevičienė,, www.vykintokeliai.lt
2019-02-23 15:30:50
129
PERŽIŪROS
0
Pajautos kapas | A.Kurilienės nuotr.

Pajautos kapas | A.Kurilienės nuotr.

Pajautos kapas | A.Kurilienės nuotr.
Pajautos kapas | A.Kurilienės nuotr.

Yra tokių vietų Lietuvoje, kurios išsaugojo atmintį apie XIII−XIV a. lietuvių religinį gyvenimą ir su juo susijusius dieviškus asmenis. Viena jų − Pajautiškės kaimas (Kaišiadorių r.), su kuriuo sietina mitinė kunigaikštienė Pajauta ir jos šventasis kapas.

Lietuvos metraštis, aprašęs ne tik istorinius LDK įvykius, bet ir su Lietuvos valdovais sietus mitus, taip byloja apie LDK kunigaikščio Živinbudo žmoną ir kunigaikščio Kukovaičio motiną Pajautą:

Didžiajam Lietuvos ir Žemaičių kunigaikščiui Kukovaičiui būnant didžiuoju Naugarduko kunigaikščiu, tais metais mirė Lietuvos ir Žemaičių kunigaikščio Kukovaičio motina Pajauta, sulaukusi žilos senatvės. Ir didysis kunigaikštis Kukovaitis, mylėdamas savo motiną, jos atminimui pagerbti pagal jos išvaizdą padirbo stabą ir pastatė tą savo motinos Pajautos vardo stabą ties Žaslių ežeru. O tą jos stabą garbino ir Pajautą laikė deive. Paskui tas stabas supuvo, ir toje vietoje išaugo liepos. Tąsias liepas garbino ir iki mūsų dienų jas tebedievina, minėdami tą Pajautą. (Lietuvos metraštis. Bychovco kronika. Vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Rimantas Jasas. Vilnius: Vaga, 1971, p. 51)

Sunku patikėti, tačiau legendinis Pajautos kapas yra ne tik metraščių pasakojimas, bet ir iki mūsų dienų išlikęs kraštovaizdžio paveldas. Taip vadinamas nedidelis apvalus kalnelis dabartiniame Guronių kaime (Kaišiadorių r.), esantis už 2 kilometrų nuo Pajautiškių kaimo ir per vieną kilometrą nutolęs nuo Žaslių ežero. Sakytinėje tradicijoje šis kalnelis dar vadinamas „Kiškio bažnyčia“.

 XX amžiaus pabaigoje vietiniai žmonės apie Pajautos kapą dar tebepasakojo padavimus. Juose išliko Pajautos vardas, kuris gyvojoje tradicijoje varijuoja – pasakojama tai apie kunigaikščio Žaslo sužadėtinę Pajautą, tai apie karžygį, vardu Pajautas:

Kažkada tose vietose gyvenęs kunigaikštis Žaslas. Mūšio su priešais metu jis žuvęs. Artimieji jo raudoję, apverkę. Ten, iš kur ėmė žemę jo kapui supilti, likusi duobė. Jo sužadėtinė Pajauta priverkusi pilną duobę ašarų. Toje vietoje nuo to laiko telkšo ežeras, vadinamas Žaslo vardu. O ten, kur yra kunigaikščio Žaslo kapas, buvo supilta kalva. Pajauta, jo sužadėtinė, labai gedėjusi ir iš sielvarto mirusi. Ji ir palaidota kartu. Žmonės pasakojo, kad kalvelė buvo apdėta dideliais akmenimis. Tačiau jie nurinkti tiesiant geležinkelį, maždaug XIX a. viduryje.

Pasakojama, kad kalvelė yra karžygio Pajauto kapas. Kunigaikštis žuvo per čia įvykusį mūšį. Kareiviai jam su šalmais supylė kapą. Kadangi čia palaidotas Pajauta, tai artimiausias kaimas vadintas Pajautiškėmis. Dar kalbama, kad čia yra šventa, buvusios bažnyčios vieta. (Augustina Kurilienė. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009).

Padavimai apie Pajautą liudija, kad žodinė perdava gali gyvuoti šimtmečius. Jei laikysime, kad Bychovco kronika datuojama XVI a. pradžia, tai sakytinė tradicija tęsiasi mažiausiai 450 metų. Vadinasi, ne mažiau kaip 18 žmonių kartų nenutrūkstamai perdavinėjo šį pasakojimą iš lūpų į lūpas. Tačiau mitas yra dar mažiausiai 200 metų senesnis, nes jame kalbama apie įvykius, vykusius tais laikais, kai prigimtinė lietuvių religija buvo valdovų, taigi, ir valstybės, religija.

Baigiant reikia pridurti, kad šventos vietos turi ypatingą trauką. 2006 metais Guronyse, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje, visai šalia Pajautos kapo buvo įrengtas „Rožinio slėpinių parkas“ (apie 10 ha), čia pastatyta koplyčia ir rekolekcijų namai. Keliaudami magistrale Vilnius−Kaunas galime matyti rodykles į V. Sladkevičiaus tėviškę, tačiau Pajautos kapas, pro kurį praeina Rožinio slėpinių kelio lankytojai, lieka nedaugeliui težinoma baltų religijos paslaptimi. Šventąjį Pajautos kapą galima atpažinti vien iš kalnelį ratu juosiančių liepų, kurias XX a. 10 dešimtmečio pradžioje Pajautos ir jos šventojo miško garbei pasodino Kauno žygeiviai, vadovaujami istoriko Vytenio Almonaičio.

Norintys aplankyti Pajautos kapą ir kitas XIII -XIV a, šventojo kraštovaizdžio vietas gali kovo mėnesį prisijungti prie ekskursijos po Elektrėnų ir Kaišiadorių apylinkes.

Plačiau apie šią ir kitas ekskursijas skaitykite čia – https://www.vykintokeliai.lt/art-jancios-ekskursijos

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Vaitkevičienė. Mitiniai tiltai – Velnio keliai per vandenis
  2. D. Vaitkevičienė. Vėlių takai
  3. D. Vaitkevičienė. Auksinė, vandeninė, skraiduolinė
  4. D. Vaitkevičienė. Meška verčia žiemą ant kito šono
  5. D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti)
  6. „Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio)
  7. „Mūsų praeities beieškant“ 10-oji laida (video X)
  8. V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva
  9. R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“
  10. Telšiuose vyks seminaras „Baltų kelias“
  11. Kultūros dieną pasirodys naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ (video)
  12. „Baltų kelias“: Lietuva ir Latvija telkiasi bendram kultūrinio turizmo keliui (nuotraukos)
  13. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
  14. T. Statkuvienė: Pamirus kiek laiko būna gėlėse, o iš tų gėlių vėl gema žmonės
  15. V. Vaitkevičius. Amžiaus radinys Lietuvoje – Šventosios stabas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kęstutis Budrys
Lietuvoje

K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai

2026 07 13
Elektra
Lietuvoje

ESO primena kasant žemę laikytis saugumo

2026 07 13
Telefonas
Lietuvoje

Sukčiai siunčia laiškus ir žinutes prisidengdami „Sodros“ vardu

2026 07 13
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė su savivaldybių kontrolieriais pradeda neformaliojo švietimo auditą

2026 07 13
Pasienis su Baltarusija
Lietuvoje

Saugoti Latvijos sienos su Baltarusija vyks dar viena Lietuvos pasieniečių grupė

2026 07 13
Saulės elektrinė
Lietuvoje

Energetikos bendrijas jau įsteigė 14 savivaldybių

2026 07 13
Karinė technika
Lietuvoje

Prasideda Lietuvos kariuomenės pratybos „Dragūnų įniršis 26“

2026 07 13
Laikrodis su žemaitiškais užrašais
Kalba

Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai

2026 07 13
Valdovų rūmų muziejus
Kultūra

Valdovų rūmai pateko į vieno įtakingiausių pasaulio leidinių patarimų sąrašą

2026 07 13
Varėna pristato naują turizmo įvaizdį
Gamta ir žmogus

Varėna pristato naują turizmo įvaizdį – vietos, kur galima išgirsti save

2026 07 13
Išmoka
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu prisiminti pasitraukiant iš antros pensijų kaupimo pakopos?

2026 07 12
Nidos autobusų stotis
Lietuvoje

Atnaujinta Nidos autobusų stotis, daugėja pasirinkimų keliaujantiems

2026 07 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • Amy Goodman ( Democracy Now!) apie K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai
  • +++ apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai
  • Tadas apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liepos 14-osios horoskopas: jaunatis kvies pradėti tai, kam ilgai nesiryžote
  • Kodėl buto įrengimą verta patikėti profesionalams?
  • K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai
  • ESO primena kasant žemę laikytis saugumo

Kiti Straipsniai

Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08
Rasos šventės Kernavėje

Šiemet Rasos šventė ant Kernavės piliakalnių sulaukė ypatingai gausaus būrio šventėjų!

2026 07 03
Mečislovas Jučys

Profesorius, sugrąžinęs Lietuvai jos didybę. Minime istoriko M. Jučo šimtmetį

2026 04 24
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia jau 30-oji Jorė: atėjo metas pagauti gamtos galių bangą

2026 04 17
Mezolito baltai: Senovinė medžiotojų stovykla prie ežero

K. Urba. Mezolito baltai (III)

2026 04 06
Lietuva - meteoras

R. Dilius. Imperija meteoras

2026 04 05
Eketės piliakalnis

Bus tvarkomas ir lankytojams pritaikomas Eketės piliakalnis

2026 03 22
Žmuo/Homo

J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)

2026 01 08
Piliakalnis rūke, iš kurio prasikalą senasis žemėlapis – simbolinis vaizdas svarstant, ar Lietuva galėjo gimti „tuščioje vietoje“

J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (I)    

2026 01 07
LDK

XIII–XVIII a. LDK Europoje: ką atskleidžia naujausi tyrimai?

2025 11 25

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • Amy Goodman ( Democracy Now!) apie K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai
  • +++ apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai
  • Tadas apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai
  • +++ apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
Kitas straipsnis
Laima Pačebutienė | klavb.lt nuotr.

Mirė Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorė Laima Pačebutienė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai