Konstitucinis Teismas (KT) sausio mėnesį ketina svarstyti Seimo nutarimo, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo gali vykti su dviejų savaičių pertrauka atikties Konstitucijai.
Primename, kad šių metų spalio pabaigoje Seimas kreipėsi į KT prašydamas įvertinti savo priimtą nutarimą kuriuo paskelbtas referendumas dėl dvigubos pilietybės truktų net dvi dienas. Referendumas vyktų 2019-ųjų gegužės 12 d. ir gegužės 26 d., tai yra kartu su numatomais prezidento rinkimų pirmuoju ir antruoju ratais.
Prieš dviejų dienų referendumą su dviejų savaičių pertrauka pasisakė Seimo opozicijos atstovai ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius.
Tokį LVŽS vadovo siūlymą rugpjūčio 29 d. Seime vykusiame darbo grupės dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės posėdyje aršiai kritikavo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai.
Pasak Andriaus Kubiliaus referendumo išdėstymas per dvi savaites taptų nauja korta referendumo dėl dvigubos pilietybės kritikams. „Atsiras tada pasiūlymų ir savivaldos rinkimus rengti per dvi savaites. Kol neišsibalsuos visi“, – iš R. Karbauskio siūlymo šaipėsi A.Kubilius.
Konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas V. Sinkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad naujos formuluotės gali neatitikti Konstitucijos, nes tarp balsavimų yra numatyta precedento neturinti pertrauka. „Yra pažeidžiamas referendumo nepertraukiamumo principas. Taip pat lygiateisiškumo principas. Asmenys, dalyvaujantys antrame etape, jau turės daugiau informacijos nei dalyvavę pirmame“, – pastebėjo konstitucinės teisės ekspertas, pabrėždamas ir į tai, kad jokia kita valstybė Europoje tokios praktikos nesilaiko.
Verta prisiminti, kad dar 2014 m. grupė Seimo narių siūlė 2 dienas leisti balsuoti referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams, tačiau tam siūlymui Seime pritarta nebuvo. Pirmas ir vienintelis referendumas vykęs 2 dienas buvo surengtas 2003 metų gegužės 10-11 d. dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Tuomet Lietuvos valdžia darė viską, kad referendumas pavyktų: balsuotojams dalino skalbimo miltelius ir alų, buvo nepaisoma agitacijos draudimo rinkimų dieną…
Šį kartą Lietuvos valdantieji taip pat nelabai tiki referendumo sėkme, nutarė, kad referendumui bus keičiamas Konstitucijos 12 straipsnio turinys, numatant išimtį, jog Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraras priimdamas kitos valstybės pilietybę.
Jei referendumu būtų priimti šie Konstitucijos pakeitimai jie įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d., o Seimas iki 2019 m. gruodžio 31 d., turėtų konstituciniu įstatymu nustatyti pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką.
Visuomeninikai nepalaiko masinės dvigubos pilietybės įteisinimo
Dvigubos pilietybės įteisinimo iš Lietuvos valdžios jau daugelį metų reikalauja Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovybė teigdama, kad ir po 1990 m. savo noru iš Lietuvos išvykę ir priėmę kitos valstybės pilietybę lietuviai išsaugoję Lietuvos pilietybę išsaugotų ir emocinį ryšį su Lietuva. Be to bandoma įrodinėti, kad teisė į pilietybę esą yra prigimtinė ir į ją kėsintis niekas neturįs teisės… Tuo pačiu dvigubos pilietybės šalininkai nenori, kad šis klausimas būtų sprendžiamas referendumu kaip to reikalauja Lietuvos Konstitucija, nes bijo, kad referendumas nepavyks…
Pasisakydami dėl dvigubos pilietybės emigrantų atstovai teigė, kad sutiks, jog Lietuvoje būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės tik tuo atveju, jei bus pakeistas dabar galiojantis Referendumo įstatymas sumažinant šiam referendumo klausimui priimti būtiną surinkti balsų skaičių.
Išeivių baimė dėl referendumo sėkmės turi pagrindą, ne tik dėl to, kad Lietuvoje per aukštai pakelta sėkmingam referendumui reikiamų balsų skaičiaus „kartelė“, bet ir dėl to, kad iš visko sprendžiant Lietuvos visuomenė yra nusiteikusi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą.
Grupė visuomenės veikėjų dar 2010 m. buvo išplatinę pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą nepriimti Pilietybės įstatymo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu. Tuomet vienas iš šio kreipimosi autorių, filosofas prof. Vytautas Radžvilas dienraščiui Alkas.lt sakė:
„Dvigubos pilietybės klausimas jau tapo ne racionalios diskusijos, bet beatodairiškų spekuliacijų tema. Iš tikrųjų, eskaluojant šį klausimą, ciniškai spekuliuojama daugeliu pamatinių sąvokų, kurios yra sąmoningai painiojamos. Girdime nesibaigiančias kalbas, kad dviguba pilietybė padėtų iš Lietuvos išvykusiems žmonėms išlaikyti ryšį su Tauta ir savo kraštu, įrodinėjama, kad tai būtų naudinga valstybei, nes ji turėtų daugiau piliečių.
Mąstant racionaliai, šis klausimas yra nuostabiai paprastas. Pilietybė yra politinis ir teisinis institutas, apibrėžiantis asmens ryšį su savo valstybe. Svarbiausi šio ryšio komponentai – teisės ir pareigos. Asmuo įsipareigoja valstybei vykdyti tam tikras pareigas ir tai daryti nuolatos. Pilietybės institutas nepripažįsta proginio ar atsitiktinio ryšio su valstybe. Vien šito pakanka norint suprasti, kad asmenys, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir jau įgiję kitų šalių pilietybę, iš principo negali būti visaverčiais Lietuvos Respublikos piliečiais. Nes jie fiziškai nepajėgūs vykdyti svarbiausios piliečio pareigos – nuolatos dalyvauti išlaikant ir palaikant savąją valstybę.
Todėl dvigubos pilietybės įvedimas savaime suponuoja pilietybės instituto diskriminaciją. Atsiranda dviejų rūšių Lietuvos piliečiai: tie, kurie, turėdami Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, ir tie, kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų“.
Kreipimąsi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą pasirašęs Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas teigė, kad dvigubos pilietybės reikalaujantys emigrantai painioja tautybės ir pilietybės sąvokas.
„Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę – savaime netenka pilietybės – savo pasirinkimu pats jos atsisakydamas. Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė“.
Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau anksčiau viešoje erdvėje išsakytų siūlymų įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą – dokumentą, liudijanti ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.
Pasak J. Vaiškūno Lietuvio pasas būtų įstatymais įteisinta tarpinė instituciją, leidžianti net netekus Lietuvos pilietybės išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas pilietybės teikiamas teises. Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika.
2017 metų rugpjūčio 8 d. grupė Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Lietuvio pasą, leidžiantį išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe. Siūloma Lietuvio paso institucija suteiktų išeiviams visas Lietuvos piliečių turimas teises, išskyrus balsavimo teisę.
Prieš masinį dvigubos pilietybės įteisinimą nuosekliai pasisako tik vienas iš kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidento pareigas, Sąjūdžio pradininkas, rašytojas ir filosofas Arvydas Juozaitis. Rugsėjo 12 d. jis atviru laišku kreipėsi į Seimo valdančiosios frakcijos seniūną R. Karbauskį ragindamas svarstyti ir palaikyti Seime įregistruotą Lietuvio paso projektą, užuot per jėga, bandžius apeiti Lietuvos Respublikos Konstituciją stumiant Lietuvos išlikimui kenksmingą daugybinę pilietybę.
„Baisiausia, kad visas elitas (ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir konservatoriai), prisidengęs kilnių tikslų šydu, užsidengę akis ir pamiršo, kad Seime dūla pasiūlytas tikrasis išeivių ryšio su Tėvyne išsaugojimo sprendimas. 2017 metų rugpjūčio 8 d. Seime įregistruotas Lietuvio paso įstatymo projektas. Drauge ir visas su juo susijusių projektų paketas.
Pagal šiuos projektus kitas pilietybes įsigiję kilminiai Lietuvos išeiviai, gaudami (be jokių trukdžių) Lietuvio pasą, gautų ir visas Lietuvos piliečio teises. Lietuvio pasas geriau negu vadinamoji dviguba pilietybė pasako lietuviui, kad Tėvynė jo laukia — jo, apsisprendusio gyventi kitos valstybės labui. Kilminis lietuvis bet kurioje diplomatinėje Lietuvos atstovybėje, galės gauti Lietuvio pasą. Kam? Tam, kad į Lietuvą įvažiuotų be vizos, kad galėtų atsiųsti mokytis čia savo vaikus kaip lygius visiems Lietuvos vaikams, galėtų čia laisvai nuolat gyventi, dirbti,r t.t. Lietuvio pasas neleis tik vieno — rinkti Tėvynėje negyvenantiems Seimo ir prezidento. Dalyvauti referendumuose. Lietuvio pasą gavęs kilminis lietuvis, jo šeima, vaikai ir vaikaičiai, nusprendę grįžti į Tėvynę galės bet kada lengvatine tvarka atkurti visateisę Lietuvos pilietybę. Maža to, Lietuvio pasas apsaugo net ir pačią Lietuvos pilietybę nuo pažeminimo ir paniekinimo. Lietuvos pilietybė neturi tapti tik patogiu masiškai prieinamu priedu. Tarsi kokiu pilietybės rudimentu šalia įsigytos pagrindinės pilietybės svetimoje šalyje“, – Alkas.lt sakė A. Juozaitis.
