Pirmadienis, 24 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kaip tarpukario studentai švęsdavo Kalėdas ir Naujuosius?

www.alkas.lt
2018-12-26 01:36:27
231
PERŽIŪROS
0
Tarpukario kalėdinis atvirlaiškis | KTU nuotr.

Tarpukario kalėdinis atvirlaiškis | KTU nuotr.

Tarpukario kalėdinis atvirlaiškis | KTU nuotr.
Tarpukario kalėdinis atvirlaiškis | KTU nuotr.

Kalėdos ir Naujieji buvo reikšmingas metas ne tik dabartinėms kartoms, tačiau ir tarpukario Lietuvos akademiniam jaunimui. „Tuometiniai studentai mokėjo linksmintis, tačiau stengėsi tą daryti ne vieni. Į švenčių sūkurį jie įtraukdavo ir visuomenę“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Sambrūzdis – nuo žiemos pradžios

Tarpukario Lietuvoje gyvavo paprotys

išleisti studentus šventinių atostogų, todėl didžiausias bruzdesys vykdavo gruodžio pradžioje.  Šventimus rengdavo įvairios studentų korporacijos. Jau tada pasipildavo jų rengti metų baigiamieji susirinkimai, kuriuos lydėdavo iškilmingos vakaronės.

„Gruodžio pradžioje vykdavo studentų organizacijų ataskaitiniai susirinkimai, kuriuose turėdavo  priimti jiems patiems svarbius sprendimus. Būdavo perrenkamos organizacijų valdybos, atnaujinami narių sąrašai, kadangi juos reikėdavo pateikti rektoriaus tvirtinimui“, – pasakoja istorikė, mokslų daktarė Audronė Veilentienė. Ji primena, kad oficialiai korporacijoje turėdavo būti ne mažiau kaip 25 nariai, kad ši galėtų vykdyti veiklą.

Audronė Veilentienė | KTU nuotr.
Audronė Veilentienė | KTU nuotr.

Tarpušvenčiu tradiciškai į Kauną atvykdavo lietuvių studentų delegacijos iš tuomet okupuoto Vilniaus krašto, kurias priimdavo Kaune studijavęs jaunimas. Tuo metu dėl Vilniaus okupacijos Lietuva neturėjo diplomatinių santykių su Lenkija, lietuviai Vilniaus krašte buvo persekiojami, todėl Kaune būdavo rengiamas vilniečių lietuvių studentų kongresas.

Kauniečiai būdavo svetingi – jie surinkdavo ir dovanodavo lietuviškas knygas Vilniaus, Klaipėdos ir užsienio studentams. Taip pat atvykusius svečius priimdavo apsigyventi.

Prieš Kalėdas buvo populiarūs literatūros ir meno vakarai. Čia skaityta poezija, feljetonai, skambėdavo muzika. Liudininkų teigimu, 1938 m. vienoje iš tokių vakaronių, kurią surengė korporacija „Živilė“, publikai įspūdį paliko pasirodęs oktetas.

Muzikinį pasirodymą parengė kompozitorius Viktoras Kuprevičius, gerai žinomo Lietuvoje kompozitoriaus, pedagogo, eseisto Giedriaus Kuprevičiaus tėvas.

Prieš išvažiuojant Kalėdų atostogų moterų korporacija „Filiae Lituaniae“ tradiciškai rengdavo atsisveikinimo sueigą-vakaronę, kurioje svečiuodavosi garbios moterys.

Technikos fakulteto dėstytojų ir studentų naujametinis pobūvis 1938 m_Originalas Vytauto Didžiojo karo muziejuje | KTU nuotr.
Technikos fakulteto dėstytojų ir studentų naujametinis pobūvis 1938 m_Originalas Vytauto Didžiojo karo muziejuje | KTU nuotr.

Pavyzdžiui, 1935 metais tokioje sueigoje viešėjo Klaipėdos gubernatoriaus žmona, teisės istorikė, visuomenės veikėja Jonė Deveikytė-Navakienė. Ji skatino merginas „būti darbščiomis, neleisti įsivyrauti nuomonei apie moterį, kad ji lėlė, kad ji nieko rimto negali, kad ji lanko universitetą tik tam, kad nešiotų studentės vardą“ ir pan.

J. Deveikytė-Navakienė patarė nekurti šeimos židinio nebaigus mokslų, neturint rankose diplomo.

„Moteris, apsirubežiojusi tik savo šeima, yra vergė. Moteris gali būti gera motina, gera savo namų židinio saugotoja ir kartu gera visuomenininkė, nes šiais laikais klausimas, ar moters smegenys prilygsta vyro smegenims, jau mokslininkų nėra gvildenamas“, – kalėdinėje sueigoje mokė Jonė Deveikytė-Navakienė.

Tautos dainiaus pyktis

Sveikinimai studentams artėjančių švenčių proga skambėdavo ne tik per renginius. Skambių žodžių deriniai nuo gruodžio pradžios jau mirgėdavo  studentų spaudoje. Tarp linkėtojų – iškiliausios to meto asmenybės.

Lietuvos universiteto profesoriai akademiniam jaunimui linkėjo to, kas labiausiai svarbu studijuojant: „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, nes laikas eina greitai ir nebus kada įsigyti tvirto pagrindo gyvenimui. Studentas tik šarvuojasi, kad pajėgtų pramušti gyvenimo tvirtovės sieną“.

Daug maištingiau studentams kalbėjo ekscentriškas rašytojas Albinas Herbačiauskas. „Linkiu Jums: nugalėkit vergijos dvasią savy. Kadangi per ilgai jau mūsų jaunuoliai seka „senų zakonų“ katechizmus. Kadangi per ilgai jie vis dar gieda iš senatvės „kantičkų“. Kadangi per ilgai jie nedrįsta laisvu Žmogumi laisvoj Tėvynėj būti“.

Tuo tarpu visų gerbiamas tautos dainius Maironis į jaunimo įpročius žvelgė skeptiškai ir linkėjo „mažiau pasitikėti naujoviškais keturių vėjų šūkiais ir autoritetų nuvainikavimais“. Jis ragino: „Daugiau nedirbtino patriotizmo! Daugiau užsiimti rimtu mokslu. Daugiau skaityti! Mažiau rengti tradicinių balių su šlykščiais naujoviškai šokiais iki 4 ryto!“.  

Lankėsi įtakingi politikai

Tarpukaryje itin garsų studentišką Naujųjų metų sutikimo balių rengdavo studentų korporacija „Neo-Lithuania“. Korporacijos šventėje gausiai dalyvaudavo ir akademinis jaunimas, ir netgi tuometinė Lietuvos „grietinėlė“.

Pavyzdžiui, ne vienus metus į neolituanų studentų priėmimą atvykdavo dalyvauti tuometinis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Juozas Tūbelis su žmona Jadvyga Tūbeliene.

„Politikus korporacijos rinkdavo savo šefais, o globėjus universitetas skirdavo iš profesūros. „Neo-Lithuania“ korporacijos šefas buvo pats Lietuvos prezidentas Antanas Smetona“, – pasakoja KTU istorikė A. Veilentienė.

Pasak jos, iškilių asmenų dalyvavimas dažnai padėdavo pritraukti visuomenės dėmesį, į šventę atviliodavo ir kitus įtakingus svečius, kurių itin pageidaudavo švenčių organizatoriai. Priežastis paprasta – tokie svečiai galėjo finansiškai paremti korporaciją.

Naujųjų metų sutikimo šventėse neretai būdavo skelbiami kalėdinių loterijų laimėtojai. Pavyzdžiui, „Neo-Lithuania“ turėjo tradiciją organizuoti itin gausų žaidimą, kurios bilietai buvo platinami gerokai prieš Kalėdas. Studentai stengdavosi parduoti kuo daugiau loterijos bilietų, todėl juos siūlydavo įsigyti savo kolegoms, dėstytojams, studijas baigusiems korporacijos filisteriams, valdininkams, politikams, eiliniams miestiečiams.

Studentų loterija išties stebino prabanga. Pavyzdžiui, pasak A. Veilentienės, pagrindinis laimėtojas turėjo galimybę laimėti automobilį, kurio vertė – 17 000 litų.

O ir kiti loterijos laimėjimai buvo įperkami tik labai nedaugeliui gyventojų. Loterijoje buvo galima laimėti fortepijoną (6000 Lt), motociklą (3000 Lt), patefoną arba radijo aparatą (po 1000 Lt), fotoaparatą (500 Lt). Smulkesni laimėjimai  buvo 100 ar 50 Lt vertės. Nugalėtojai brangias dovanas galėjo atsiimti arba daiktais, arba pinigais.

Į „Neo-Lithuania“ korporacijos šventę ir kitus panašius renginius patekti galėjo ne kiekvienas pageidavęs studentas, kadangi susidarydavo nemažos dalyvavimo išlaidos. Pinigų reikėjo ne tik vakaro bilietui. Dažnai jaunam žmogui rūpesčių keldavo prašmatni vakarinė apranga. Egzistavo nerašyta taisyklė vyrams einant į balių pasipuošti frakais, tačiau įsigyti tokį – labai brangu. Todėl Kaune klestėjo frakų nuomos verslas.

A. Veilentienė pasakoja, kad spaudoje teko aptikti literatūrinį kūrinėlį, liudijantį tokius rūpesčius. Istorija klostėsi taip: vienas studentas buvo pakviestas dalyvauti iškilmingoje puotoje, tačiau nepasidabino fraku. Vakaro metu jo nusižiūrėta garsaus bankininko duktė griežtai atsisakė su juo šokti, nes šis pasirodė esąs per prastas. Vaikinui nieko kito nebeliko, kaip tik grįžti pas mylimąją iš gimtojo kaimo.

Pixabay.com nuotr.
Pixabay.com nuotr.

Šventės tęsdavosi iki pat Trijų Karalių. Vyrų žemaičių korporacija „Samogitia“, siekdama suartinti Laikinąją sostinę ir Klaipėdą,  laikėsi papročio kasmet po Naųjųjų metų traukiniu važiuoti į Klaipėdą, kur jos susirinkimuose ir iškilmingose vakarienėse dalyvaudavo apie 800 žmonių. O kartą dalis korporacijos narių pradžiugino Saugų kaimo vaikus, surengę jiems Kalėdas prie papuoštos eglutės su Kalėdų seneliu ir dovanėlėmis.

Korporacijos globėjas ir švenčių veidas buvo fizikas, etnografas, visuomenės veikėjas prof. Ignas Končius, kuris tituluojamas pirmuoju lietuviško „Meteorologijos“ vadovėlio autoriumi. Beje, šio žmogaus pastangomis buvo įsteigtas Kauno zoologijos sodas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip Kalėdas ir Naujieji metai švenčiami svetur
  2. Ką veikti pasitinkant Naujuosius metus?
  3. V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas?
  4. Žibutės per Naujuosius! Stebuklų metas ragina rikiuoti darbus
  5. Tarpukario šventės: minios žmonių, išraiškingos iliuminacijos ir kvapą gniaužianti vėliavų jūra
  6. Kaune perlaidoti buvusio tarpukario Lietuvos ministro pirmininko J.Tūbelio dukros palaikai
  7. J. Vaiškūnas. Kaip atsinaujina Pasaulis
  8. KTU studentai galės studijuoti Floridoje
  9. Studentai žinias gilina ir pataisos namuose
  10. Ką Lietuvos kariuomenės pratybose Kaune veikė KTU studentai?
  11. KTU studentai rūpinasi gyvūnų saugumu: kurs antkaklį su GPS imtuvu
  12. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  13. Kaip švenčių stalui išsirinkti saugius ir kokybiškus maisto gaminius
  14. Kūčios ir Kalėdos – mėgiamiausios jaunimo šventės
  15. Sausio 13-ąją Kaunas pasitiks simboline eisena, pokalbiais ir atminties laužais

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kelio darbai
Lietuvoje

Pradedamas tvarkyti magistralinį kelią A3 Vilnius–Minskas

2026 08 24
Ginkluotė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai nespėja atliepti kariuomenės poreikių

2026 08 24
Vorsklos mūšis
Istorija

Poltavoje, Ukrainoje, atidengtas Vorsklos mūšio įamžinimo monumentas

2026 08 24
Prezidentas Kijeve susitiko su V. Zelenskiu
Lietuvoje

Prezidentas Kijeve susitiko su V. Zelenskiu

2026 08 24
Skirtingų rūšių džiovintos vaistažolės
Gamta ir ekologija

Vaistažolių laikas: kada pačių rinkta arbata gali atnešti daugiau žalos nei naudos?

2026 08 23
Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros
Gamta ir žmogus

Audros nusiaubta Lietuva skaičiuoja žalą: daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų tebėra be elektros

2026 08 23
Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Šventės

Baltijos keliui – 37-eri: vienybės pamoka, kurios nevalia pamiršti

2026 08 23
KU Botanikos sodas
Kultūra

Klaipėdos universiteto Botanikos sodas kviečia išlydėti vasarą lėčiau su „Ievaro tiltais“

2026 08 23
Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje
Gamta ir žmogus

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Filmo „Badautojų namelis“ kūrimo akimirka
Kultūra

Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje – trys kino turizmo ekskursijos

2026 08 22
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
Etninė kultūra

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
LNM Gedimino pilies bokšte nauja paroda „Laisvės dažnis“
Istorija

Baltijos kelio dieną naujos parodos „Laisvės dažnis“ atidarymas LNM Gedimino pilies bokšte

2026 08 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Jeffrey Sachs apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >bartui apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradedamas tvarkyti magistralinį kelią A3 Vilnius–Minskas
  • Valstybės kontrolė: ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai nespėja atliepti kariuomenės poreikių
  • Poltavoje, Ukrainoje, atidengtas Vorsklos mūšio įamžinimo monumentas
  • Didžiausias uodų įkandimų pavojus – per pirmąsias 20 minučių

Kiti Straipsniai

Kineziterapija

Bliūkšta pasakojimai apie kolegijas: KVK studentai atvėrė kortas – kol kiti skaito vadovėlius, jie jau užsidirba duonai

2026 08 09
Studentai

Su universitetais ir kolegijomis sudaryta beveik 18,5 tūkst. studijų sutarčių

2026 08 04
Moksliniai tyrimai

KTU docentė: kodėl studentams verta įsitraukti į mokslinius tyrimus?

2026 07 28
Maironio figūra

Keliaujant po Lietuvą: „90 Maironio balsų“

2026 07 27
Jaunieji Birželio sukilimo dalyviai NKVD kalėjime

V. Rutkauskienė. 1941-jų Birželio sukilimas – studentija, gimnazistai Kauno kalėjime

2026 06 23
Studentai

Prasideda priėmimas į aukštąsias mokyklas

2026 06 01
Laisvės salos iliustracija

Laisvės salos ir jų kūrėjai: KTU pradeda tirti Lietuvos architektų palikimą Šiaurės Amerikoje

2026 05 11
Studentai

Šiemet – daugiau lėšų slaugos, pedagogikos, rezidentūros studijoms

2026 03 18
Lietuvos istorijos institutas

Nuo tarpukario visuomenės iki A. Michniko: Lietuvos istorijos instituto programa Knygų mugėje

2026 02 16
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Jeffrey Sachs apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • jo apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • >bartui apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. „Karas po kelių savaičių“
Kitas straipsnis
Vienuolė N. Sadūnaitė paatviravo: buvo įsimylėjusi, turėjo tris perukus, varė siaubą recidyvistams ir KGB (video)

Vienuolė N. Sadūnaitė paatviravo: buvo įsimylėjusi, turėjo tris perukus, varė siaubą recidyvistams ir KGB (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai