Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Dar vienas žingsnis nuo Lietuvos. Koks tikrasis dvigubos pilietybės referendumo tikslas? (nuotraukos, video)

Justina Gafurova, www.respublika.lt
2018-10-06 17:35:26
5
Dviguba ir keliaguba pilietybė | A. Bernacko koliažas

Dviguba ir keliaguba pilietybė | A. Bernacko koliažas

Lietuvos politikų bandymai įteisinti dvigubą pilietybę žongliruojant įstatymais, vis labiau piktina visuomenę. Ilgai politikai kalbėjo sau, kritikai – sau, tačiau šią savaitę abi pusės buvo suvestos bendrai diskusijai – išgirsti vieni kitų argumentus.

Pakviesti ekspertai aiškino, kodėl dėl kiekvienos politikų užgaidos Konstitucijos kaitalioti neverta, tačiau ne visi valdžios atstovai norėjo tai girdėti.

Spalio 3 d. į viešą visuomenės grupės „Už Konstituciją“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengtą diskusiją buvo pakviesti konstitucinės teisės ekspertai, visuomenės nariai ir politikai. Diskusijoje buvo siekiama atsakyti į klausimą, ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės.

Pirmą kartą surengtame dviejų skirtingų nuomonių atstovų susitikime galėjo dalyvauti visi norintys, tačiau susirinko vos keliasdešimt smalsuolių. Gaila, tačiau ir per televiziją šio renginio niekas neišvys, jis buvo transliuotas tik socialiniame tinkle.

Norintys pamatyti, kaip ekspertai diskutuoja su politikais, atvykę į renginį turėjo nusivilti, mat šios dvi visuomenės grupės buvo atskirtos ir joms netgi buvo numatytos atskiros renginio dalys. Iš pradžių diskutavo ekspertai, o tik po pertraukos – politikai.

Beje, daliai konferencijos klausytojų užteko ekspertų argumentų, tad jie nepanoro klausytis politikų kalbų. Per pertrauką salę paliko net kai kurie ekspertai, supratę, kad jų argumentų atremti politikai nesugebės. Nes girdėti kitokios nuomonės politikai visai nenori.

„Vakaro žinios“ dalijasi ekspertų išsakytais argumentais, kurie turėtų sudominti kiekvieną Lietuvos pilietį, o svarbiausia – sprendimus priimančius valdžios atstovus:

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas:

– Nuolatinės dabartinės valdžios iniciatyvos keisti Konstituciją, pradedant Seimo narių skaičiumi, pilietybės praplėtimu, baigiant smulkesnėmis pataisomis, yra labai pavojingos.

Matome, kad nepatikus, kaip pasisakė Konstitucinis Teismas, bandoma skubiai surengti kokį nors referendumą. Jau matome, kad jis rengiamas specialiai siekiant konkretaus rezultato. Tam ir yra visi siūlymai keisti egzistuojančią referendumo tvarką. Nematau tame nieko gera.

Vyresni žmonės puikiai atsimena, kodėl atsirado tokia referendumų tvarka. Aš pamenu visas buvusias diskusijas, kad privalu išsaugoti šalies stabilumą, apsaugoti mus nuo staigių geopolitinių zigzagų, todėl tvarka buvo patvirtinta sudėtinga. Konstitucijos savininkas yra bendruomenė.

Kai Konstitucija yra priimta, ji yra aukščiau bendruomenės. Referendumo tvarka ir yra numatyta tam, kad bendruomenė išsakytų savo poziciją. Konstituciją pavadinčiau kartų kontraktu, kuriuo įsipareigojame saugoti Konstituciją tokią, kokia ji yra.

Konstitucija yra valstybės sąranga. Taip, žmogus irgi gali nusipjauti ranką ir koją. Tačiau tam turi būti absoliuti būtinybė. Taip ir su Konstitucijos keitimu. Labai negražu, kai referendumas jungiamas su prezidento ar kitais rinkimais, neva siekiant sutaupyti pinigų.

Žmonėms bus tiesiog įkišamas lapelis į ranką ir jie provokuojami balsuoti. Tegul žmonės ateina balsuoti, o ne patvirtinti abejotino politinių jėgų konsensuso. Staiga, opozicija su pozicija ima suokti vienu balsu, nors turi visiškai skirtingus tikslus.

Tikslų, kurie keliami referendumo iniciatorių, referendumu mes nepasieksime. Tai visiems aišku. Priešingai, tai skatins emigraciją. Nes dabar žmogus priverstas pasirinkti, o kai rinktis nebereikės, jis norės pasiimti ir kitą pilietybę. Ką tai reiškia? Dar vieną žingsnį nuo Lietuvos.

Reikia suprasti, kad emocinis santykis su šalimi yra psichologinė-sociologinė kategorija, bet ne teisinė. Sakykime tiesiai: dauguma emigrantų jaučia emocinį santykį ne su Lietuvos valstybe, Konstitucija ar balsavimo biuleteniu, o su savo Tauta, ar dar konkrečiau – savo šeima, gimtuoju miestu ar kaimu.

Todėl šis santykis turi būti formuojamas ne pilietybe, o valstybės įsipareigojimu pasaulio lietuviams, teikiant jiems reikalingas galimybes šį ryšį išlaikyti.

O jeigu žmogus pasirinks kitos valstybės pilietybę, dar nereiškia, kad nustos mylėti savo mamą ar draugus, likusius Lietuvoje.

Šiandien girdime Lietuvio paso idėjas. Priminsiu, kad apie jį buvo kalbama jau daug anksčiau. Dar tuomet, kai premjeru buvo Gediminas Kirkilas, darbo grupėje kūrėme paso idėją ir svarstėme, kokias privilegijas jis galėtų suteikti.

Taip pat siūlėme, kad bet kada būtų galima atkurti Lietuvos pilietybę, pateikus šį pasą ir įrodymą, kad esi atsisakęs kitos valstybės pilietybės.

Labai gerai atsimenu, kaip visas biurokratinis aparatas stojo prieš šią idėją. Prasidėjo ilgas ir išsamus argumentavimas, kodėl tai neįmanoma. Nors tai būtų labai paprasta.

Pasakysiu ir kitą pastebėjimą. Jei man kas nors tris kartus per savaitę kartotų, kad aš negaliu nusipirkti ypatingos rūšies itališkų ledų, jaustis emociškai blogai.

Taip pat yra su emigrantais, kurie dabar girdi neva iš jų atimama galimybė turėti dvigubą pilietybę. Girdėdami šias diskusijas lietuviai išeivijoje galvoja, kad jie kažkodėl yra mūsų skriaudžiami.

Neseniai vieno užsienio lietuvių lyderio paklausiau, kaip galvoja dorotis su svarbiais argumentais prieš dvigubą pilietybę. Jis atsakė, esą tai tegul sprendžia politikai.

Klausimas, kiek yra suinteresuotų žmonių, kurie tikrai norės turėti dvigubą pilietybę. Įsivaizduoju, kad tai nebūtinai turi būti superidealistiniai interesai. Man nepatinka, kad jie neišsako konkrečių interesų. Gal jiems patenkinti pakanka pakeisti konkrečius įstatymus.

Ar dėl dvigubos pilietybės gims daugiau vaikų? Ar kas nors pasikeis, jei kitoje šalyje dar 5 ar 7 tūkst. išlaikys lietuvių pilietybę?

Pakalbėjus su emigravusiais ir išsakius iššūkius, kurie kiltų iš dvigubos pilietybės, dažnai išgirstu pritarimą, kad gal tikrai to nereikia. O jeigu tau turi didelę prasmę balsuoti, neimk tos svetimos pilietybės. Rinkis – gyvenime visada reikia rinktis.

Nepamirškime, jei išeivis gali turėti dvi pilietybes, gali ir gyvenantis Lietuvoje. Įsivaizduokime scenarijų, jog sugriūna ES, o mūsų kaimyninė Latvija staiga išdalina 10 tūkst. pasų Latvijos pasienio gyventojams.

Ir esant reikalui, ji gins nebe tautinę mažumą, o savo piliečius. Jei neklystu, dabar taip Rumunijoje daro vengrai. Tai nenukreipta prieš jokią Tautą, tai politinės manipuliacijos, šiandien jau vykstančios Europoje.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Jogilė Ulinskaitė:

– Labai norėčiau išgirsti, koks yra planuojamo referendumo tikslas. Bandydama aiškintis, kokie yra argumentai, viskas, ką supratau, tai emocijos.

Aš necituosiu autoriaus, bet vienas iš argumentų buvo toks: „Mūsų Tauta išbyrės kaip smiltys smėlio laikrodyje.“ Aš praktiškai nematau jokių racionalių argumentų apsvarstyti vieną arba kitą poziciją.

Todėl man įdomu, koks yra tikslas, jeigu jis yra aiškus. Nesu tikra, ar tikslas yra emigracijos stabdymas. Mes kalbame apie emocijas, žmonių išlaikymą ir panašius dalykus. Mes apeliuojame į tokius abstrakčius dalykus kaip smėlis smėlio laikrodyje.

Man atrodo, kad diskusija dėl dvigubos ar keliagubos pilietybės, turėtų susidurti su klausimu, kokį tikimės ryšį pilietis turės su valstybe. Argumentas, kad emigrantai norėtų dalyvauti Lietuvos politikoje yra vartojamas rečiau.

Dažniau kalbama apie tai, kad jie nori išlaikyti emocinį ryšį. Klausimas, ar pilietybė yra tas argumentas, kuris geriausiai padeda šį ryšį išlaikyti?

Dabar diskurse matome tendenciją, esą tie, kurie gyvena Lietuvoje, yra patriotai, o visi išvažiavę – ne patriotai. Toks supriešinimas yra pavojingas ir jo reikėtų vengti.

Jeigu mes šitam referendumui nesurenkame piliečių, ateinančių dalyvauti, tai išplėtę pilietybę turinčių žmonių skaičių, sunku įsivaizduoti, kaip ateityje galėsime rengti referendumus.

Todėl reikėtų kalbėti ne emociniais argumentais, kurie dominuoja dabar, o pragmatiniais ir racionaliais. Tačiau pirmiausia reikia pradėti nuo to, kur ta problema yra ir kokią situaciją mes norime spręsti.

Teisininkas Justinas Žilinskas:

– Dažnai kalbama apie emigrantų dalyvavimą Lietuvos valstybės valdyme. Iš savo, kaip buvusio Vyriausiosios rinkimų komisijos nario, patirties gerai atsimenu, kiek jų registruodavosi balsuoti rinkimuose. Tai buvo 13, 14 tūkst. Tebūnie dar ir 18 tūkst.

Todėl, labai abejoju, kad pilietybės pakeitimas įgalintų emigrantus dalyvauti valstybės valdyme. Matyt, tikrai labiau tai liečia emocinį ryšį.

Ar dėl jo verta keisti Konstituciją? Nežinau. Aš būčiau už dvigubą pilietybę, tačiau man labai nepatinka, kaip tai daroma. Jeigu mes turime Konstituciją, kuri yra priimta referendumu, tai ir keiskime ją tik tuomet, kai tai mirtinai reikalinga.

Pilietybė yra vienas iš kertinių valstybės požymių, todėl, manau, kad tai yra tinkamiausias klausimas rimtam referendumui. Tačiau referendumą bandoma pasitelkti kaip politinio poveikio priemonę.

Manau, norint, kad referendumas įvyktų, meskite visas pastangas, kad žmonės suprastų klausimo svarbą ir ateitų. Bet mes neturime gilių referendumų tradicijų, todėl turime pradėti nuo nulio.

43105947_10155700059101863_1818339314602344448_o(1)
43156466_10155700059111863_790279836504424448_o
43096705_10155700059091863_7463473496140546048_o
43040075_10155700059761863_4103492869350752256_o
43047899_10155700059931863_2658659583144230912_o
43189029_10155700059751863_421723019182866432_o
43052453_10155700059691863_6529080365640843264_o
43038826_10155700059886863_5936572065036369920_o
43058599_10155700059196863_5016183577348407296_o
43127780_10155700059211863_336829752172085248_o
43049725_10155700059546863_414582142132027392_o(1)
43131597_10155700059331863_8930174294802038784_o
43140812_10155700060076863_2906369446824116224_o
43127992_10155700059901863_3395561024928088064_o
43099057_10155700059521863_6021965051492040704_o
43047830_10155700059356863_3019956630130262016_o
43052408_10155700059371863_6821776897895038976_o
43083488_10155700059221863_2320307119036825600_o

 

Diskusija „Ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės?“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimo svarstymas Seime atidėtas
  2. Dėl dvigubos pilietybės įteisinimo reikalaujama dvigubų standartų? (video)
  3. TS-LKD frakcijos nariai siūlo kitaip formuluoti Referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimą
  4. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija paragino Seimą neskelbti referendumo dėl dvigubos pilietybės
  5. Prezidentė vetavo įstatymo pataisas, lengvinančias pilietybės referendumo sąlygas
  6. V. Radžvilas: Dvigubos pilietybės įteisinimu siekiama, kaip sovietmečiu, pagražinti statistiką
  7. G. Navaitis. Dvigubos pilietybės spąstai
  8. A. Juozaitis. Dvigubos pilietybės spąstai
  9. Liberalai ragina rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės
  10. Žemės referendumo rengėjai kviečia piliečius budėti prie Laisvės Ugnies (video, nuotraukos)
  11. Vyriausybė pritaria siūlymui rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės
  12. Seime vyks diskusija „Referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje“
  13. R. Karbauskis siūlo referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti 2 dienas su dviejų savaičių pertrauka…
  14. Seimas balsavo už referendumą dėl dvigubos pilietybės
  15. Referendumo dėl lito iniciatoriai VRK įteikė referendumui siūlomo įstatymo projektą (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Dronas says:
    7 metai ago

    Būtent. Čia kai kieno kišenės reikaliukai, visų likusių kailio sąskaita. O gal dar ir yra tikslas, tiesiogiai kenkti Lietuvai ir trukdyt atsitiest. Tiksliau tikrai yra toks tikslas.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    2 metai ago

    Į norą turėti dvigubą pilietybę reikėtų žiūrėti rimtai ir spręsti – dėl turtinių, ar dėl moralinių interesų kitą, be Lietuvos, pilietybę norėtų turėti jos pageidaujantis asmuo. Svarbiausias, manau, čia būtų moralinis priklausymo tautai aspektas, todėl spręsti jį reikėtų labai paprastai – išduoti asmens priklausymo etnografiniam šalies regionui pasą. Suvalkiečiui, išvykusiam svetur, galima būtų išduoti Jotvingio arba sūduvio, viilniečiui su jo rajonu – dzūko pasą, kauniečiui emigrantui – aukštaičio, mažalietuviui – etninio prūso pasą ir pan. Juridinės tokie pasai galios neturėtų, tačiau kultūrinį (vienybė težydi) priklausomybės efektą Lietuvai turėtų neabejotinai.
    Lenkai, išduodami savo užsieniečiams “Lenko kortą”, tokiu keliu jau seniai eina, pačios Lenkijos Konstitucijos dėl to net nemanydami keisti

    Atsakyti
  3. ŽR. Dienos klausimas says:
    2 metai ago

    – ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/ar-lietuviu-kalba-ukrainos-pabegeliams-yra-butina?video=1
    Šiandienos Dienos klausimo antrasis klausimas (3/3 laidos dalis) – apie mūsų viešbučių užimtumą per šias Velykas, kiek užsienio turistų atvyksta. Taip pat ir apie didėjantį lietuvių pomėgį keliauti per šventes. Ir apie priežastį, kodėl ne tik užsieniečiai, bet ir… mūsų emigrantai neatvyksta į Lietuvą šiemet per Velykas: čia per pavojinga !..
    Na, tai nuo ko pradėsime pilietybes lyg skrajutes ( listofkes ) platinti?
    dvejópas , -a adj. (1) K, -à (3)
    1. SD1171, SD48, R, H dvejoks, toks ir toks: Žmogus tas dvejópas – vieną sykį taip, antrą sykį antraip sako, masina …
    Dvejopumo veidus aplinkybės formuoja
    – anais laikais iš vienos pusės komunistas, iš kitos – Lietuvai dirba;
    – šiais laikais – vienomis aplinkybėmis Lietuvos pilietis, kitomis – NE, ne Lietuvos…

    dvejóp‖as, ~a (1) – kuris dviejų rūšių. Pvz, kaip madingas apsiaustas, kuri gali vienaip ar kitaip išverstą dėvėti
    Išmanu, patogu ir nebrangiai kainuoja. A niaaa?

    Atsakyti
  4. ŽR. Dienos klausimas says:
    2 metai ago

    – ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/ar-lietuviu-kalba-ukrainos-pabegeliams-yra-butina?video=1
    Šiandienos Dienos klausimo antrasis klausimas (3/3 laidos dalis) – apie mūsų viešbučių užimtumą per šias Velykas, kiek užsienio turistų atvyksta. Taip pat ir apie didėjantį lietuvių pomėgį keliauti per šventes. Ir apie priežastį, kodėl ne tik užsieniečiai, bet ir… mūsų emigrantai neatvyksta į Lietuvą šiemet per Velykas: čia per pavojinga !..
    Na, tai nuo ko pradėsime pilietybes lyg skrajutes ( listofkes ) platinti?
    dvejópas , -a adj. (1) K, -à (3)
    1. SD1171, SD48, R, H dvejoks, toks ir toks: Žmogus tas dvejópas – vieną sykį taip, antrą sykį antraip sako, masina …
    Dvejopumo veidus aplinkybės formuoja
    – anais laikais iš vienos pusės komunistas, iš kitos – Lietuvai dirba;
    – šiais laikais – vienomis aplinkybėmis Lietuvos pilietis, kitomis – NE, ne Lietuvos…

    dvejóp‖as, ~a (1) – kuris dviejų rūšių. Pvz, kaip madingas apsiaustas, kuri gali vienaip ar kitaip išverstą dėvėti.
    Išmanu, patogu ir nebrangiai kainuoja. A niaaa?

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    2 metai ago

    Visų pirma vadinkime tokią pilietybę TIKSLIAI, kaip kad bet kuriai cheminei medžiagai, ar bet kuriai žvaigždei danguje turi tikslų vardą – DVEJOPA pilietybe!
    Žodis DVIGUBAS reiškia du kartus po TOKĮ PATĮ, t.y., žymi kažką dvigubai storesnio, tvirtesnio, stipresnio, tartum patikimesnio.
    Tačiau šiuo atveju turėtume DVI SKIRTINGAS PILIETYBES, o tokiam piliečiui gyvenime teks ne sykį rinktis, KURIAI valstybei savo PAREIGĄ atliks. Jam bus pasakyta: savo noru pasirinkai mūsų valstybės pilietybę (galėjai čia dirbti ir gyventi kaip daugybė kitų imigrantų!), dešimtmečius m4gavaisi, naudojaisi visomis piliečio privilegijomis, tai malonėk dabar už tai šios valstybės naudai atidirbti. Žengte marš! Ir jie bus teisūs.
    Ar tik ne GUDRAVO politikai, KLAIDINGAI vadindami tokią pilietybę dviguba? UŽMIGDYTI BUDRUMĄ norėjo? Ir šiandien vis dar tą patį daro?
    Tai kodėl tam prieštaraujanti spauda šalia KLAIDINANČIOS sąvokos neparašo TIKRĄ – kad ir skliausteliuose, ar pastabą riebiom raidėm teksto pradžioje? Kodėl pirštu nebeda į melą?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 4 dalykai, kuriuos būtina apgalvoti imant paskolą būstui
  • D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose

Kiti Straipsniai

Filibertas Tamoševičius ir Olegas Kasperovičius prie kruopščiai atkurtos P. Rimšos memorialinės lentos. 1989 m. | Asmeninio F. Tamoševičiaus archyvo nuotr.

V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

2025 07 02
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Vieno eksponato – J. Gotliebo Veiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje | lnb.lt nuotr.

Vieno eksponato – J. Gotlibo Vaiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje

2025 06 21
Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. Mes nesutinkame būti antraeiliais piliečiais

2025 06 17
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK

Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK atsisakymo registruoti referendumą dėl piliečių nuosavybės apsaugos

2025 05 30
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025

Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

2025 05 24
VRK 2025-05-22

Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo

2025 05 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
sam.lt nuotr.

Ligoniams bus lengviau gauti išmoką už sveikatai padarytą žalą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai