Kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, naudodamasi Konstitucijos suteikta teise, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydama ištirti, ar priimant Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo panaikintos kurortų apsaugos zonos, nebuvo pažeista Konstitucija ir įstatymai.
„Jau keletą mėnesių besitęsiantis „Vijūnėlės dvaro“ skandalas menkina pasitikėjimą Vyriausybe. Pažadus atsakingai įvertinti situaciją lydi nauji pažadai. Jau beveik pusę metų negebama prisiimti nei politinės atsakomybes, nei aiškaus sprendimo dėl neskaidriai priimto nutarimo, kuris buvo panaudotas teisme. Tik toliau grimztama į išsisukinėjimų ir vis naujų neįgyvendinamų pažadų liūną. Daugiau tikėti pažadais įvertinti situaciją negalima. Tik Konstitucinis Teismas gali išsklaidyti abejones ir padėti tašką šioje istorijoje“, – sakė Prezidentė.
Abejonių dėl atitikimo Konstitucijai kelia šio Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūra. Konstituciniai teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai reikalauja priimant teisės aktus laikytis nustatytos teisėkūros tvarkos. Vyriausybė, priimdama nutarimus jos kompetencijai priskirtais klausimais, privalo laikytis Konstitucijoje, įstatymuose ir pačios Vyriausybės patvirtintame Vyriausybės darbo reglamente nustatytų procedūrų ir terminų.
Ginčijamo nutarimo projektas Vyriausybei buvo pateiktas, posėdyje apsvarstytas ir priimtas tą pačią dieną – 2015 m. rugsėjo 23 d., vos per kelias valandas. Pažeidžiant procedūrinius teisėkūros reikalavimus, šis teisės aktas buvo priimtas jo nesuderinus nei su jokiomis kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis – Ūkio ir Teisingumo ministerijomis, nei su visuomene, jam nebuvo pateikta Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento išvada. Taip pat nebuvo atliktas antikorupcinis teisės akto projekto vertinimas, nors tai yra privaloma pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Abejones šio nutarimo priėmimo skaidrumu dar labiau sustiprina paviešinti telefoniniai pokalbiai, atskleidę, kaip buvo inicijuotas ypač skubus nutarimo parengimas ir jo priėmimas.
Teisėkūros procesas turi būti atviras, skaidrus ir aiškus. Pasak Prezidentės, tokia teisės aktų rengimo, svarstymo ir priėmimo praktika, kai ypač skubų teisės akto priėmimą nulemia ne objektyviai būtinos aplinkybės, o pavienių suinteresuotų asmenų prašymai, negali būti pateisinama. Valdžios institucijos, taip pat Vyriausybė, atskiri ministrai savo įgaliojimus turi įgyvendinti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, valstybės ir visos visuomenės, bendros tautos gerovės, o ne atskirų asmenų ar asmenų grupių interesais.
Grybauckaitė jungiasi į priešrinkiminę kovą. 😀
ir kas cia juokinga?