Trečiadienis, 6 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose

www.alkas.lt
2018-09-06 06:00:44
194
PERŽIŪROS
0
Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose | MITA archyvo nuotr.

Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose | MITA archyvo nuotr.

Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose | MITA archyvo nuotr.
Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose | MITA archyvo nuotr.

Šiais laikais turbūt nėra nė vienos gyvenimo srities be modernių elektronikos sprendimų.  Įvairiomis kryptimis dirba ir Lietuvos mokslininkai, kurdami naujus produktus ir paslaugas, bendradarbiaudami su verslu Lietuvoje ir užsienyje.

Elektronikos kontroleriai vokiškiems siurbliams „Karcher“, ultragarso metodai neskaidrių medžiagų defektams nustatyti, organiniai šviesos diodai ekranams ir apšvietimui ar analogų pasaulyje neturintys impulsinio magnetinio lauko matuokliai – tik maža dalis Lietuvos mokslininkų darbų, sudominusių tarptautines kompanijas.

Daugiau nei kompiuteris

Kauno technologijos universiteto (KTU) Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas prof. Vytautas Deksnys pasakojo, kad į kitus įrenginius įterpiamos kompiuterizuotos elektroninės sistemos skirtos dažniausiai valdyti įvairius prietaisus, įrenginius bei technologinius procesus. Daugiau nei kompiuteris – toks galėtų būti trumpiausias įterptinių sistemų apibūdinimas. Jos naudojamos daugelyje sričių – nuo automobilių technikos iki aviacijos, telekomunikacijų, įvairių matavimų, objektų atpažinimo bei technologijų valdymo.

„Pagrindinis mūsų darbo objektas šiuo metu yra robotizuotos automatinės gamybos sistemos elektronikos pramonės įmonėms. Paprastai jos techniškai yra kur kas sudėtingesnės už produktus, kuriuos gamina“, – pabrėžė prof. V. Deksnys.

Vienas iš pagrindinių KTU mokslininkų partnerių – vokiečių kompanija „Karcher“. Kartu su įmone „Selteka“ Kaune gaminami elektronikos kontroleriai įvairių siurblių valdymui. Gamybos apimtys siekia 100 tūkst. gaminių per mėnesį.

„Mūsų sukurtos robotizuotos automatinės linijos gamybos tempas yra apie penkios sekundės gaminiui“, – sakė KTU Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas. Ji programuoja, kalibruoja, testuoja ir klasifikuoja gaminius tai darydama lygiagrečiai.

Viso laboratorijoje yra sukurta gamybos priemonių, su kuriomis per metus pagaminama apie 100 mln. eurų vertės produkcijos. Bendradarbiaujama daugiausia su įmonėmis Vokietijoje, Anglijoje, Lietuvoje ir Italijoje. Tarp sukurtų produktų, pavyzdžiui, – ir centralizuoto šildymo vamzdynų diagnostikos sistema, mišinių statybinių medžiagų įmonėms gamybos sistemos, komunikacijų sietuvai išmaniai precizinei žemdirbystei, skaitmeninės televizijos sprendimai ir kt. Inovacijos paskleistos daugelyje pasaulio šalių.

Partneriai iš visos Europos

KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas tarptautiniu mastu gerai žinomas  kaip kompetentingas, patikimas partneris. Kito tokio plataus profilio ultragarso centro Europoje turbūt ir nėra.

„Ultragarsas leidžia pažvelgti į neskaidrių medžiagų vidų ir nustatyti defektus ar tų medžiagų savybes. Ši technika plačiai naudojama pasaulyje, tačiau atsiradus naujoms medžiagoms ar iškilus kokioms nors problemoms reikia kurti naujus metodus, kurie leistų tai padaryti naudojant šiuolaikines technologijas, tarp jų – ir elektroniką, signalų apdorojimą“, – sakė Ultragarso mokslo instituto direktorius prof. Liudas Mažeika.

Viena KTU mokslininkų darbo krypčių – ultragarso keitikliai. Pavyzdžiui, įgalinantys matavimus karštose aplinkose, pavyzdžiui skystame švino –, bismuto lydynyje. Šiuo metu įgyvendinami projektai, skirti  tikrinti įvairias konstrukcijas, ar nėra jose defektų. Sritys labai atsakingos: aviacija, energetika, atominė energetika, transportas, geležinkeliai, laivyba.

„Vieno projekto metu siekiama sukurti metodus kurie leistų aptikti nerūdijančio plieno, naudojamo atominėje energetikoje, savybių pakitimus. Mūsų partneriai yra iš visos Europos. Viena didesnių kompanijų – EDF (Electricite de France) Prancūzijoje“, – pasakojo prof. L. Mažeika.

Dar vienas projektas susijęs su slankos defektais. Kai plieniniai vamzdžiai naudojami energetikos srityje yra nuolat veikiami aukšto slėgio ir temperatūros, ties suvirinimo siūlėmis atsiranda mažyčių įtrūkimų. Jiems vis didėjant,  vamzdžiai gali trūkti. Projekto tikslas – kuo anksčiau aptikti tuos defektus,  kad vėliau netektų patirti didelių nuostolių.

Ultragarso mokslo instituto tyrėjai jau yra sukūrę metodą slankos defektams nustatyti, dabar  kuriama įranga, kuri veiktų gamybos sąlygomis. Bendradarbiaujama su INETEC branduolinių technologijų institutu Kroatijoje, kompanijomis „Applied Inspection“ ir „TWIi“  Jungtinėje Karalystėje bei „Public Power Corporation“ Graikijoje.

Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose | MITA archyvo nuotr.
Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose | MITA archyvo nuotr.

Technologijos kaip įrankis

„Elektronikos prietaisai smarkiai mažėja. Atsiranda naujų – lanksčiosios, dėvimosios ar struktūrinės – elektronikos sričių. Kai toks virsmas, tikras iššūkis, kas pirmas pamatys naują pritaikymą ir panaudos naujausias technologijas“, – sakė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto administravimo vadovas doc. Mindaugas Žilys.

Todėl KTU įsteigtas vadinamasis prototipų centras „FabLab Kaunas“. Jis skirtas įgyvendinti originalias idėjas, kurti inovatyvius produktus. Stengiamasi sudaryti kuo geriausias sąlygas inovacijoms rastis, nuolat atnaujinti įrangą, laboratorinę bazę. Orientuojamasi daugiausia į elektronikos technologijas. Kaip pabrėžė doc. M. Žilys, į elektronikos pramonę ateinantys naujieji žaidėjai siunčia būtent tokią žinią: reikia gerai elektronikos technologijas suprantančių ir jas naudoti sugebančių specialistų.

KTU mokslininkai jau kelioms didelėms pasaulinėms įmonėms atlieka tiriamuosius darbus, kuria įvairius produktus. Nemažai bendradarbiaujama, pavyzdžiui, su amerikiečių kapitalo įmone „Littelfuse“, vokiečių kompanija AK-KO, skandinavų „Kitron“, lietuviška „Selteka“. Tik pradedama bendradarbiauti, bet gana intensyviai, su neseniai į Lietuvą atėjusiomis vokiečių įmonėmis „Hella“ ir „Continental“.

Ekranams ir apšvietimui

KTU Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslininkų naujausi tyrimai skirti organinėms medžiagoms, pasižyminčioms uždelstosios fluorescencijos reiškiniu. Potenciali šių medžiagų sritis, kaip sakė katedros vadovas prof. Juozas Vidas Gražulevičius, – organiniai šviesos diodai (OLED). Šie prietaisai naudojami ekranuose ir apšvietimui.

Tyrėjų darbai šiuo metu daugiausia finansuojami per programos „Horizontas 2020“ projektus. Du vykdomi dabar, trečią pradės – ir koordinuos – nuo 2019 metų sausio. Per šiuos projektus vyksta bendradarbiavimas ir su pramonės įmonėmis, daugiausia su tokiomis Vokietijos kompanijomis kaip „Novaled“, priklausanti „Samsung Electronics“, „Cynora“, „Creaphys“.

Anksčiau prof. J. Gražulevičiaus grupė vykdė projektus, tiesiogiai finansuotus „Samsung Electronics“ ir BASF.  Per projektą, finansuotą „Samsung Electronics“, patentuota daug organinių puslaidininkių.

Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose | MITA archyvo nuotr.
Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose | MITA archyvo nuotr.

Geležinkeliams ir kariuomenei

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Andrius Ušinskas išskyrė du svarbiausius projektus, vykdytus pastaraisiais metais. Vilniaus lokomotyvų remonto depui sukurta sistema, leidžianti gauti ir išanalizuoti lokomotyvų elektroninius duomenis bei įvertinti lokomotyvų veiklą.

Per antrą projektą VGTU elektronikos specialistai Lietuvos kariuomenei  sukūrė sunkiai aptinkamo radijo ryšio technologiją ir radijo stotelės prototipą, garantuojančius operacijų slaptumą.  2016-2017 metais vykdyto projekto koordinatorius – UAB „Geozondas“.

Per dabar vykdomus projektus VGTU Elektronikos fakulteto mokslininkai kuria daiktų interneto karkaso modelį ir priemones intelektualioms transporto sistemoms, atviros prieigos virtualiosios realybės technologijų platformą ar, pavyzdžiui, išmaniąją optinio atsparumo testavimo sistemą lazerinių technologijų sektoriui.

Neturi analogų pasaulyje

„Mūsų koncepcija elektronikos srityje tokia – nuo fundamentinių  tyrimų iki produktų. Tik dėl naujų mokslinių rezultatų sugebame padaryti unikalius, analogų pasaulyje neturinčius prietaisus“, – pabrėžė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus vadovas prof. Saulius Balevičius.

Pagrindinė FTMC tyrėjų produkcija dabar – impulsinio magnetinio lauko matuokliai. Kuriant priešakinius prietaisus bendradarbiaujama su Prancūzijos-Vokietijos tyrimų institutu Saint Louise, Dresdeno stiprių magnetinių laukų laboratorija Helmholtzo-Rozendorfo centre. Prietaisų, pritaikytų labai stipriems magnetiniams laukams, parduota amerikiečiams, vokiečiams, turkams.

Neseniai impulsinio magnetinio lauko matuoklį savo laboratorijai įsigijo stambi JAV kompanija „Baker Hughes“, konglomerato „General Electric“ dukterinė įmonė, gaminanti daugiausia skalūnų, naftos, dujų paieškos prietaisus. Planuojama su ja pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.

„Dabar sukurtas naujas prietaisas turės kur kas platesnį pritaikymą, nes impulsiniai laukai silpnesni“, – pasakojo prof. S. Balevičius. Prietaisas apgintas europiniu patentu 32 šalyse. Taip pat tikimasi su amerikiečiais kartu patentuoti kai kurias inovacijas.

Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“ padeda moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams susitikti su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą. Kad verslo įmonėms būtų lengviau susigaudyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų gausybėje, MITA įkūrė Kontaktų centrą. Užtenka elektroniniu paštu atsiųsti užklausą, ir pateikiamas atsakymas, su kuo toliau reikėtų bendrauti. Padedama užmegzti kontaktus, tapti partneriais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Artėja didžiausias ekonomikos renginys pasaulio lietuviams Vilniuje
  2. Verslumo konkursas skatina mokslininkus ir studentus steigti aukštųjų technologijų įmones
  3. KTU mokslininkai kuria naują mokomąją įrangą Lietuvos kariuomenei
  4. Lietuvių sukurtas žaislas padės lavinti vaikų kalbą (video)
  5. Parodoje „Studijos 2014“ bus galima pamatyti lietuviškų kosminių palydovų prototipus
  6. Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
  7. „Mokslo sriuba“: Apie slėgį ir milžinišką lietuvių išradimą (video)
  8. „Mokslo sriuba“: apie lietuviškus robotus (video)
  9. Virtualioji realybė – ne tik žaidimams
  10. Panevėžio studentui robotų kūrėjui – kelialapis į išskirtinį renginį Japonijoje
  11. KTU siūlo naują studijų programą
  12. Fizikas S. Tamulevičius: Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja
  13. Pagaminti pirmieji plastikiniai daiktai galintys jungtis prie kitų įrenginių per bevielį ryšį (video)
  14. „Mokslo sriuba“: Lietuvos chemikai sugalvojo, kaip atpiginti saulės elementus (video)
  15. Iš užsienio mokslo stažuočių – su nepaprasta patirtimi

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kelių remontas
Gamta ir žmogus

Kelininkai skaičiuoja: sutvarkytų duobių plotas – 8 futbolo aikštės

2026 05 05
VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
Lietuvoje

VDI rengs bendrus patikrinimai Norvegijoje

2026 05 05
Miškas
Gamta ir žmogus

Pradėti tyrimai dėl leidimų plyniesiems sanitariniams miško kirtimams

2026 05 05
Žaliųjų degalų naudojimas
Energetika

Rekordinės naftos kainos paskatino žaliųjų degalų naudojimą

2026 05 05
„Sengirės fondas“
Gamta ir ekologija

M. Karlonas: stipriausias gamtosaugos įrankis yra žodis

2026 05 05
Pietų Lietuvos partizanai vyksta į suvažiavimą. 1949 vasaris
Gamta ir žmogus

Septynios priežastys kodėl verta rinktis žygius partizanų tema

2026 05 05
Užvenčio dvaro išsaugojimas
Architektūra

Paveldo komisijos posėdyje – Užvenčio dvaro išsaugojimas

2026 05 05
QUBE-II Palydovas ir jo projekto komanda
Astronomija ir kosmonautika

Lietuvos technologijų įmonė į kosmosą pakėlė tris palydovus

2026 05 05
Referendumas dėl teisės atsiskaityti grynaisiais
Lietuvoje

LVAT pratęsė referendumo dėl grynųjų pinigų iniciatyvą

2026 05 04
Miško gaisras
Gamta ir žmogus

Savaitės pradžioje – didelis miškų gaisrų pavojus

2026 05 04
Susitikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Prezidentūroje aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas regionuose

2026 05 04
Šildymas
Lietuvoje

Vilniuje baigiamas šildymo sezonas

2026 05 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Rinkos chaosas ar tvarus ūkininkavimo reguliavimas?
  • Visgi apie K. Urba. Rinkos chaosas ar tvarus ūkininkavimo reguliavimas?
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Liepsnojanti Rusija
  • +++ apie Paveldo komisijos posėdyje – Užvenčio dvaro išsaugojimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • K. Braziulis. Milijardiniai projektai be diskusijų: kas už to slypi?
  • Kelininkai skaičiuoja: sutvarkytų duobių plotas – 8 futbolo aikštės
  • VDI rengs bendrus patikrinimai Norvegijoje
  • Pradėti tyrimai dėl leidimų plyniesiems sanitariniams miško kirtimams

Kiti Straipsniai

Būstas

Kodėl ir atnaujintas būstas neatrodo šiuolaikiškai?

2026 05 02
Protas

VU diskusijų klubas aiškinsis, kas yra protas ir kaip jį suprasti

2026 05 01
Saulės elektrinė

Saulės elektrinės Lietuvoje: kelias į energetinę nepriklausomybę ir mažesnes išlaidas

2026 04 30
Offiso darbuotojas

Mobiliosios aplikacijos modernizavimas: strateginis sprendimas, ne IT projektas

2026 04 30
Mergina prie spausdintuvo | pexels.com nuotr.

Kodėl spausdintuvas spausdina lėtai ir ką tai reiškia?

2026 04 29
Lietuvos mokslų akademija

KTU mokslininkams įteiktos garbingos Lietuvos mokslų akademijos premijos

2026 04 28
Vaikas miega

Net trumpas filmukas prieš miegą griauna vaiko poilsį

2026 04 18
robotas vejapjovė pjauna veją prie namo kiemo

Robotų vejapjovių bumas: ką gamintojai siūlo šį sezoną?

2026 04 12
Telefonas

Išmanieji telefonai pasikeitė neatpažįstamai, nepasikeitė tik vienintelis dalykas

2026 04 11
Artemis II sugrįžta - Orion kapsulė įskrieja į Žemės atmosferą | NASA nuotr.

„Artemis II“ grįžo: žmonija vėl pasiekė Mėnulį ir sugrįžo namo

2026 04 11

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Rinkos chaosas ar tvarus ūkininkavimo reguliavimas?
  • Visgi apie K. Urba. Rinkos chaosas ar tvarus ūkininkavimo reguliavimas?
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Liepsnojanti Rusija
  • +++ apie Paveldo komisijos posėdyje – Užvenčio dvaro išsaugojimas
  • Tomas Jakutis apie Paveldo komisijos posėdyje – Užvenčio dvaro išsaugojimas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
12 renginių, dėl kurių verta atvykti į Birštono kurortą 2018 metais

Birštone vyks pokalbių šventė „Būtent!“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai