Sekmadienis, 11 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Fizikas S. Tamulevičius: Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja

www.alkas.lt
2017 12 10 07:00
0
Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.
Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

„Dėl smarkaus natūralių išteklių panaudojimo pramonės reikmėms gamtoje atsirado medžiagų deficitas. Todėl šviesiausi pasaulio protai ėmė plėtoti naują mokslo sritį – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios unikalių ypatybių“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Sigitas Tamulevičius, kurio parengtą straipsnį apie naujoves medžiagų srityje išspausdino prestižinis žurnalas „Reports on Progress in Physics“. S.Tamulevičius tikina, jog nanotechnologijomis sukurtų medžiagų pritaikymas kasdienybėje nėra tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos.

S. Tamulevičiui pastarieji metai buvo ypatingai džiugūs. KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius už ilgametę bei reikšmingą mokslinę veiklą nominuotas Kauno miesto mokslininko premijai, o naujausias jo ir kolegų straipsnis „Diamond like carbon nanocomposites with embedded metallic nanoparticles“ publikuotas prestižiniame IOP („Institute of Physics Publishing“) leidyklos žurnale. Tai didelis žingsnis šalies mokslui.

„Tai vieną aukščiausių reitingų (Top-5) turintis žurnalas fizikos srityje. „Reports on Progress in Physics“  spausdina fizikos mokslo srities pasiekimų apžvalgas apie besivystančias fizikos sritis. Pastarojoje kategorijoje mūsų publikacija ir buvo publikuota“, – pasakojo S. Tamulevičius.

„Gavome kviestinės publikacijos statusą – žurnalo redaktorė, Ilinojaus universiteto Urbanoje-Šampeinėje profesorė emerite Laura H. Grynė (Laura H. Greene) atrinko mūsų tematiką ir pakvietė paruošti straipsnį. Tai didelė garbė ir pripažinimas“, – pridūrė profesorius.

„Publikacija yra bendras KTU ir Pietų Danijos Universiteto projektas. Su šiuo universitetu KTU rengia bendras doktorantūros studijas. Mums malonu, kad technologija, aprašyta publikacijoje, yra sukurta KTU. Nesame tik idėjų „vartotojai“, bet patys siūlome naujas idėjas užsienio partneriams, o tai yra 10 metų tyrimų rezultatas“, – teigė S. Tamulevičius, fiziką vadinantis kūrybiška sritimi.

„Fizika yra įdomus ir savitas mokslas. O jei žmogus smalsus ir kūrybiškas, tai ši sritis puikiausia vieta asmenybės vystymui. Aš visada buvau smalsus. Turbūt ši savybė mane ir atvedė į fiziką“, – tvirtino profesorius.

„Mokslas savo prigimtimi negali būti populiarioji kultūra, nes čia nėra intrigų. Mokslininkas privalo nuolat mokytis ir dirbti, o visuomenė turėtų suprasti ir vertinti, kad mokslininkas turi būti kūrybiškas ir veikti aukščiau kasdienybės. Mokslininkus, kaip ir kitus kūrėjus, patartina išlaisvinti nuo biurokratinių, administracinių procesų ir įgalinti netrukdomai kurti. Man šis darbas kelia itin didelį emocinį pasitenkinimą“.

„Visuomenė turi suprasti, kad ne tik galutinis rezultatas, t.y., išradimas, yra mokslininko indėlis mūsų gerbūviui.  Mokslininkai sukuria terpę, kurioje vyksta visuomenei reikšmingi procesai“, – pridūrė S. Tamulevičius.

Profesoriaus indėlis į mokslo ir technologijų vystymą Lietuvoje, prisidedant prie tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo ir integruojantis į Europos bei pasaulio mokslo struktūras, yra itin reikšmingas. Jis yra daugiau nei 210 publikacijų autorius ir bendraautorius.

Sigitas Tamulevičius | KTU nuotr.
Sigitas Tamulevičius | KTU nuotr.

– Nupasakokite publikacijos „Reports on Progress in Physics“  žurnale esmę? Kaip iškilo nagrinėjama problema?

– Straipsnyje aprašome naujų medžiagų sintezę ir jų fizikinių savybių vertinimą bei siūlomus fizikinius modelius. Šiuo metu daugelyje technikos sričių progresą lemia naujų medžiagų kūrimas ir nauji taikymai. Taip pastaruoju metu medžiagų klasifikacijoje atsirado tokios medžiagos, kurių savybes lemia jų struktūra: nanostruktūrinės medžiagos, daugiafunkcinės medžiagos ir panašiai.

Be to, vis didesnis dėmesys skiriamas naujoms jų technologijoms – nanotechnologijoms, manipuliuojančiomis su objektais ir struktūromis, kurių tipiški matmenys neviršija 100 nm.

2000 m., prasidėję kai kurie nanotechnologijų taikymai daugiausia buvo susiję su nanomedžiagų sinteze ir naudojimu. Šiandien galima išskirti bent keletą sričių, kuriose naudojamos ne tik nanomedžiagos, bet ir nanostruktūros ar kiti nanotechnologijų produktai. Tai – elektronikos elementai, nanokompozitai,  kosmetika, dangos ir paviršiai, pjovimo įrankiai ir pan.

Straipsnyje pabandėme susisteminti paskutinių metų mūsų tyrimų, skirtų amorfinės (deimantiškosios) anglies nanokompozitų daugiafunkcinėms savybėms, rezultatus. Aprašėme šių medžiagų,  į kurias yra įterptos metalo (sidabro, vario ) dalelių, optines elektrines savybes ir parodėme, kad tokio tipo medžiaga gali būti naudojama optinėms ir elektrinėms reikmėms, aprašėme eilę naujoviškų jutiklių technologijų.

– Kiekviena problema, vizija ar tikslas turi pamatinę priežastį, dėl ko tam tikri veiksmai yra atliekami. Ko tikėjotės pradėdami šį darbą? Ar norėjote išspręsti kažkokią specifinę problemą?

– Medžiagų inžinerijos sąvoka – tai gana plati mokslinių problemų visuma, apimanti įvairius medžiagų tyrimo ir medžiagų mokslo klausimus. Pavyzdžiui, kaip pagerinti esamų, sukurti naujas ar sužinoti apie dar neištirtas medžiagų savybes, taip pat technologinio pobūdžio darbus, kaip sukurti veiksmingesnius nei žinomi medžiagų gamybos būdus.

Daugelio mokslo ir technologijų sričių tobulėjimas yra tiesiogiai susijęs su tolesniu nanotechnologijų ir nanomedžiagų taikymu. Tai – elektronika, optoelektronika, informacinės technologijos. Ypatingas vaidmuo nanotechnologijoms numatomas bionanotechnologijoje ir nanomedicinoje.

Nanotechnologijos gali būti labai veiksmingos audinių ir ląstelės inžinerijoje, molekuliniuose varikliuose, biomolekulės jutikliams, vaistams ir t.t. Pamatėme, kad mūsų patirtis, sukaupta vakuuminių ir plazminių technologijų srityje, gali būti panaudojama naujų nanomedžiagų kūrimui. Bendri projektai su Sveikatos mokslų universiteto mokslininkais parodė, kad tai labai svarbu ir sveikatos mokslams.

– Kuo pastarasis darbas reikšmingas visuomenei bei žmogui?

– Netolimoje ateityje nanomedžiagos vaidins svarbų vaidmenį daugelyje sričių, kuriose galimas platus pramoninis jų naudojimas ir įvairių objektų gamyba: dažai su nanodalelėmis (atsparūs braižymui, ploni sluoksniai, kintančios spalvos), kuro celės (nanomembranos, valdomas porėtumas), vaizduokliai (nanokristaliniai ZnSe, ZnS, CdS, PbTe švytalai, anglies nanovamzdeliai – emiteriai), katalitinės medžiagos (metalų nanodalelės), anglies nanovamzdelių kompozitai mechaninėms reikmėms, tepalai (neorganinių medžiagų nanosferos – nanoguoliai), magnetinės medžiagos (Y-Sm-Co pastovūs magnetai duomenims užrašyti, analitiniai prietaisai), medicininiai implantai   (nanokristalinis cirkonio oksidas, silicio karbidas – biologiškai suderinamos medžiagos), nanomembranos vandeniui valyti.

Visuomenei reikia suprasti, kad ne tik galutinis rezultatas, t.y., išradimas, yra mokslininko indėlis mūsų gerbūviui.  Mokslininkai sukuria terpę, kurioje vyksta visuomenei reikšmingi procesai – čia mokosi ir tobulėja studentai bei tyrėjai, gimsta mokslas ir evoliucionuoja mokslininkai, daromi tyrimai bei kristalizuojasi mokymo forma. Šioje veiklų sinergijoje sukuriamas ne tik gaminys tam tikram pritaikymui, bet ir proveržiai moksle, bendri projektai su verslu.

Mokslininkai visada turi būti technologijų vystymo priešaky. Žinoma, jų idėjos ne visada suranda vietą kasdienybėje, bet tai nereiškia, kad buvo atliktas beprasmis darbas. Idėjos ir įžvalgos yra peržiūrimos, testuojamos ir analizuojamos nuolatos, o šiame procese ir gimsta galutinės formos.

Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.
Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

– Prieš tai paminėjote priežastis, nulėmusias jūsų karjeros pasirinkimus, o kuris tyrimo aspektas įdomiausias?

– Pirmiausia reikėjo sukurti medžiagą ir ją ištirti, vėliau pradėjome šią medžiagą taikyti ir atradome naujų efektų, kurie pritaikomi jutiklių gamybai. KTU „Santakos“ slėnyje gimęs projektas – sudėtingas įrenginys, kuriam naudojama deimantiškoji anglis. Vienas iš prietaisų – optinis jutiklis, biojutiklis. Tai toks jutiklis, kuris suderinamas su biologine aplinka. Jis gali dirbti bet kokioje aplinkoje – kraujyje, seilėse, ašarose. Gali dirbti agresyvioje aplinkoje – šarmuose, rūgštyse.

Mes sukūrėme prietaisą, kurį galime pasiūlyti rinkai – galime padaryti kopiją, galime tiražuoti. Taip, panašių  prietaisų rinkoje yra, bet mes sukūrėme tobulesnį prietaisą. Jei yra žmonės, kurie supranta to svarbą, ir mato, kad iš to galima daryti verslą, mes galime padaryti, pagaminti bei parduoti.

– Papasakokite, su kokiais žmonėmis jums tenka dirbti? Kaip sutelkiate mokslininkų komandas moksliniams tyrimams? Kaip tokie bendradarbiavimo ryšiai yra sukuriami?

– Pastaroji bendradarbystė susiklostė savaime. Atėjau į naują kolektyvą KTU Fizikinės elektronikos institute (buvęs Medžiagų mokslo institutas). Kartu su kolegomis sudarėme labai imlią komandą. Tai labai aukštos kompetencijos profesionalų grupė, kurioje jaučiamas įvairiapusiškumas bei tarpdisciplininiškumas. Tai puikiai pasimatė darbo rezultatuose.

– Per daugiau nei 30 metų atlikote ne vieną reikšmingą tyrimą. Ar pastarojoje publikacija aprašomi tyrimai yra vieni iš svarbiausių jūsų karjeroje?

– Mokslininkai atlieka labai daug tyrimų. Mes turime atnešti į universitetą priemones mokslo puoselėjimui, sukurti terpę veiksmingam darbui, privalome pritraukti studentus bei verslo dėmesį. Pastaroji publikacija yra bene svarbiausia, nes ji apibendrina keleto metų tyrimų rezultatus ir yra išspausdinta prestižiniame žurnale. Mums džiugu, kad mokslo bendruomenės mus pastebi, domisi, cituoja ir vertina mūsų tyrimų rezultatus.

– Dažnai nutinka, kad po paskelbtų atradimų, dėl tam tikrų aplinkybių idėjos ir projektai įšaldomi ir nebetęsiami. Kaip tęsite tyrimą?

– Nanotechnologijos keičia kiekvieno mūsų aplinką ir kasdienybę. Vienas svarbiausių pastaruoju metu medžiagų moksle vyraujančių šūkių: „Padaryk daugiau, turėdamas mažiau“ (angl. Doing more with less). Dėl smarkaus natūralių išteklių panaudojimo pramonės reikmėms gamtoje atsirado medžiagų deficitas. Todėl šviesiausi pasaulio protai ėmė plėtoti naują mokslo sritį – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios išskirtinių ypatybių.

Tinkamai naudojamos ateityje jos iš esmės gali pakeisti daugelį tradicinių medžiagų. Naudojantis nanotechnologijomis sukurtų medžiagų pritaikymas kasdienybėje nėra tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos.

O pritaikymo galimybės neribotos. Deimantiškosios anglies kompozitai leidžia sukurti ir unikaliomis ypatybėmis išsiskiriančius plazminius jutiklius, kurie svarbūs biotechnologijų ir farmacijos tyrimuose. Jie leidžia atlikti matavimus realiu laiku. Biotechnologams nebereikia gaišti laiko, auginant bakterijų kultūras. Anksčiau ilgai trukdavę tyrimai dabar gali būti atliekami per kelias minutes.

Džiugu, kad daugelį technologijų, reikalingų tyrimams, turime „Santakos“ mokslo, studijų ir verslo slėnyje. Bendradarbiaujame su Baltijos ir kitų šalių mokslo centrais, universitetais. Mūsų atliekami tyrimai privalo rasti ir praktinį pritaikymą. Į šį procesą turėtų aktyviau įsitraukti aukštųjų technologijų bendrovės, kurios pasiūlytų mūsų technologijų pagrindu sukurtus gaminius galutiniam vartotojui. Neabejoju, kad išskirtinėmis ypatybėmis išsiskiriančios nanostruktūrinės medžiagos bus ateities technologijų ir prietaisų pagrindas.

Sigito Tamulevičiaus dosjė:

2000 m. Lietuvos Mokslo premijos laureatas (kartu su bendraautoriais)

Nuo 2010 m. Lietuvos MA tikrasis narys

Nuo 2016 m. Pietų Danijos universiteto garbės daktaras

Žurnalo „Materials Science“ vyriausiasis redaktorius

Žurnalo „Materials Research Express“ redkolegijos narys

Žurnalo „American Journal of Nanomaterials“ redkolegijos narys

Europos Bendrosios programos FP5 programos ekspertas (2001 m.), FP6 ekspertas (2003-2006 m.), FP7 Ekspertas (2010-2013 m.), Horizon2020 ekspertas (nuo 2014 m.)

Nuo 2009 m. Europos programų „Eurostars“ ir „Eureka“ ekspertas

ES 7BP komiteto „Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos“ Lietuvos atstovas-ekspertas (2010- 2012 m.).

Prancūzijos Mokslinių tyrimų agentūros (Agence Nationale de Recherche) ekspertas (2016-2017 m.).

Save

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. KTU „Tyrėjų naktis 2015“: penktadienį Kaune žaibavo
  2. Rektorių konferencijos prezidentu perrinktas KTU rektorius Petras Baršauskas
  3. KTU doktorantas sako, kad gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai
  4. Doktorantas iš Japonijos: KTU laboratorijų įranga geresnė nei mano aukštojoje mokykloje
  5. Lietuva sieks tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare
  6. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  7. Balto kūrinio konkursą laimėjo T. Vosyliaus skulptūra „Balta varna“
  8. Lietuvių mokslininkas – tarp galinčiųjų gauti šių metų Europos išradėjo titulą
  9. JTO pripažinimo sulaukęs KTU mokslininkas sieks užbėgti pasaulinėms ekologinėms nelaimėms už akių
  10. Vilniaus universiteto bendruomenę papildys du nauji garbės daktarai iš Prancūzijos
  11. KTU siūlo naują studijų programą
  12. KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų
  13. „Santakos“ slėnyje įrengta viena pirmųjų laboratorijų Lietuvoje – švarusis kambarys
  14. Lietuvių sukurtas žaislas padės lavinti vaikų kalbą (video)
  15. Virtualioji realybė – ne tik žaidimams
  16. Lietuvos moksleivių susidomėjimas informacinėmis technologijomis atneša pirmuosius laurus
  17. Ukrainos kosmoso agentūra susidomėjo galimybe bendradarbiauti su KTU mokslininkais
  18. Ką Lietuvos kariuomenės pratybose Kaune veikė KTU studentai?
  19. O. Stanekas: Paskaitų metu skatinu studentus naudoti mobiliuosius telefonus
  20. Etikos sargai P. Baršausko monografijoje plagiato neįžvelgė?
  21. Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės
  22. Kaune pradėjo veikti unikali sistema
  23. KTU pirmakursius masina įvairiais renginiais
  24. Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
  25. Laisvės alėją nuklojo 2 tūkst. pakabų su plakatais, raginančiais „padžiauti uniformą“ (video)
  26. KTU paskaitas skaitęs Nobelio premijos laureatas: iki apokalipsės Žemei trūksta 4 laipsnių šilumos
  27. Filosofas N. Čepulis: Sienos tarp humanitarų ir technologų turi griūti
  28. Vaizdžiai parodyti KTU rektoriaus P. Baršausko plagijavimo metodai (video)
  29. KTU taryba raginama spręsti rektoriaus atstatydinimo klausimą
  30. J. Dapšauskas. Kodėl ugdomi plagiatoriai? Ar tai tik Petro Baršausko klausimas?

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Lietuvos ekonomika niekad nebegrįš į 2019 m.

2021 04 09
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Nuo naujovių ūkyje iki ūkininkavimo iš kartos į kartą

2021 04 07
Išmanusis apšvietimas: viskas, ką turite žinoti

Išmanusis apšvietimas: viskas, ką turite žinoti

2021 03 25
A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?

A. Antanaitis: Internete švepluojame dėl nepagarbos lietuvių kalbai?

2021 03 10
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

2021 02 18
Informacinių technologijų pamoka mokykloje: prieš 10 metų ir dabar

Informacinių technologijų pamoka mokykloje: prieš 10 metų ir dabar

2021 02 11
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Lietuva užsienio žiniasklaidoje – ginanti laisvės ir demokratijos vertybes bei kurianti naujoves

2021 02 05
Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei

Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei

2021 01 26
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)

Įsigaliojo naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Ką būtina žinoti?

2021 01 24
Rodyti daugiau

Naujienos

VMI nuotr.
Lietuvoje

Pajamas reikia deklaruoti ir už NT nuomą

2021 04 10
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Derliaus saugumu reikėtų pasirūpinti pavasarį

2021 04 10
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Gamta ir žmogus

Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu

2021 04 10
Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje
Gamta ir žmogus

Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje

2021 04 10
Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą
Gamta ir ekologija

Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą

2021 04 10
Gyventojai vis dažniau praneša apie aplinkosauginius pažeidimus
Gamta ir žmogus

SAM: laikinai neveiks paramos linijos

2021 04 10
Trichineliozės pamiršti negalima
Gamta ir žmogus

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Akmuo vis dar brigadinių užantyje? apie Č. Iškauskas. Tikslas – atkurti autonomiją?
  • Kitokia nuomonė apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Dėl LR Konstitucijos apie J. Ivoška. Ar šiandieninė Lietuva yra teisinė valstybė?
  • Tinka miestelio biblioteka apie Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Z. Kalesinskas. Vilkijos A. ir J. Juškų muziejus taps dar labiau prieinamas visuomenei
  • Pajamas reikia deklaruoti ir už NT nuomą
  • Derliaus saugumu reikėtų pasirūpinti pavasarį
  • Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 874; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 588; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 383; komentarų: 4
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 342; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Masiulis. Lietuvos ekonomika niekad nebegrįš į 2019 m.

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Mažai kas atkreipė dėmesį į įdomią statistinę informaciją. Finansų ministerija paskelbė, kad šių metų sausio ir vasario mėnesiais į valstybės...

Skaityti toliau

Nuo naujovių ūkyje iki ūkininkavimo iš kartos į kartą

by Kristina Aleknaitė
2021 04 07
0
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Traukiantis šalies kaimams ir vyraujant jaunų, kvalifikuotų ūkininkų stygiui, neretai žemės ūkio sektoriui numatoma miglota ateitis. LKU grupės kredito unijos...

Skaityti toliau

Išmanusis apšvietimas: viskas, ką turite žinoti

by Kristina Aleknaitė
2021 03 25
1
Išmanusis apšvietimas: viskas, ką turite žinoti

Naujausios technologijos ir naujovės vis sparčiau skinasi kelią į kiekvienus namus. Neatsiejamu šiuolaikinių namų įrankiu yra išmanusis apšvietimas, padedantis ne...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Akmuo vis dar brigadinių užantyje? apie Č. Iškauskas. Tikslas – atkurti autonomiją?
  • Kitokia nuomonė apie Visuomenė duos atkirtį šeimos griovėjams (video) 2021-05-15
  • Dėl LR Konstitucijos apie J. Ivoška. Ar šiandieninė Lietuva yra teisinė valstybė?
  • Tinka miestelio biblioteka apie Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
  • Ką manot? apie Gyvenamojo būsto plėtros galimybės Vilniuje – kokios jos?
Kitas straipsnis
Baltijos šalių gynybos ministrai sutarė dėl kitų metų gynybos politikos prioritetų

Baltijos šalių gynybos ministrai sutarė dėl kitų metų gynybos politikos prioritetų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai