Vašingtono universiteto inžinieriai sukūrė pirmuosius trimačiais spausdintuvais pagamintus plastikinius objektus, kurie gali prisijungti prie kitų įrenginių „Wi-Fi“ ryšiu ir perduoti duomenis, patys neturėdami jokių elektronikos komponentų.

Pavyzdžiui, skalbimo priemonės buteliukas galėtų „pajusti“, kad jis jau tuštėja ir automatiškai prisijungti prie interneto ir jos užsakyti.

sukurti daiktus, kuriuos galima pasigaminti namuose paprasčiausiu trimačiu spausdintuvu, tačiau tokius, kurie galėtų siųsti naudingą informaciją į kitus įrenginius“, – teigia šio darbo autoriai. „Didžiausias iššūkis buvo sugalvoti, kaip būtų galima tai daryti bevieliu ryšiu, kai šie daiktai pagaminti tik iš plastiko. To iki šiol niekas nebuvo padaręs.“

Buvo panaudota signalo atspindžio technologija – kai kurias funkcijas, kurias paprastai atlieka elektriniai komponentai, šiuose daiktuose pakeitė mechaniniai – spyruoklės, krumpliaračiai, jungikliai ir kiti, kurie gali būti atspausdinti trimačiais spausdintuvais. Šie daiktai turi ir anteną, kuri atspindi radijo signalus, skleidžiamus „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus arba kito išorinio įrenginio, tačiau juose užkoduojama ir naudinga informacija.

Šią įterptą informaciją gali dekoduoti „Wi-Fi“ imtuvas. Antena taip pat atspausdinama spausdintuvu, naudojant plastiką, turintį vario dalelių.

Fiziniai judesiai – mygtuko paspaudimas, skysčio tekėjimas, rankenos pasukimas, yra perduodami objekte esantiems krumpliaračiams ar spyruoklėms ir per juos pakeičiamas antenos radijo signalų atspindys.

Judesio savybės – trukmė, stiprumas, sukuria skirtingus atspindėtų signalų modelius, kuriuos galima dekoduoti „Wi-Fi“ imtuvu.

Krumpliaračiai (baltos spalvos) ir spyruoklė (mėlyna) perjungia jungiklį (balta dėžutė), pagamintą iš laidaus plastiko. Jis pakeičia antenos (pilka juostelė) atspindžio būseną, kad būtų galima perduoti duomenis „Wi-Fi“ imtuvui. Krumplių forma ir jų judėjimo greitis koduoja skaitmeninius duomenis | M. Stoneaus, Vašingtono universiteto nuotr.

„Pavyzdžiui, pilant skalbiklį iš buteliuko, laikas, kuomet yra sukama plastikinė spyruoklė, parodo, kiek iš jo ištekėjo skysčio. Ši informacija, perduodama per anteną, o imtuvas gali registruoti, kiek skalbiklio liko. Ir, kai jis sumažėja iki tam tikros ribos, imtuvas gali automatiškai išsiųsti pranešimą, pavyzdžiui, per „Amazon“ parduotuvės programėlę, ir užsisakyti šio skalbiklio“.

„UW Networks & Mobile Systems Lab 3-D“ tyrėjai atspausdino keletą skirtingų objektų, kurie galėjo siųsti informaciją kitiems prie interneto prijungtiems įrenginiams – vėjo greičio matuoklį, vandens skaitliuką ir svarstykles.

Jie taip pat atspausdino srauto matuoklį, kuris buvo naudojamas skysto skalbiklio stebėjimui ir jo užsakymui, ir mėgintuvėlio laikiklį, galintį matuoti skysčio kiekį kiekviename mėgintuvėlyje, taip pat sukūrė ir atspausdino įvairius „Wi-Fi“ įvesties valdiklius – mygtukus, rankenas ir slankiklius, kurie gali būti pritaikyti bendrauti su kitais išmaniaisiais prietaisais namuose ir leisti sukurti nebrangią „susikalbančių objektų“ ekosistemą.

Savo sukurtų daiktų kompiuterinius modelius inžinieriai paskelbė viešai, todėl trimačio spausdinimo entuziastai galės kurti panašius plastikinius objektus, galinčius bevieliu ryšiu bendrauti su kitais prie interneto prisijungusiais įrenginiais.

Tai galėtų būti slankikliai, reguliuojantys muzikos garsumą ar vandens nuotėkio jutikliai, kurie pasiųstų signalą į telefoną, jeigu sugestų vandens čiaupas, ar mygtukai, pateikiantys užsakymą interneto parduotuvei. Visi šie įrenginiai neturėtų jokių elektronikos komponentų ir jiems nereikėtų maitinimo šaltinio.