Atsinaujinančios energetikos poreikis ir pajėgumai sparčiai auga visame pasaulyje. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuva. Mūsų šalyje veikia savo dydžiu ir modernumu Europą stebinanti saulės elementų gamykla. Negana to, Lietuvos chemikai kuria ypatingas medžiagas, padėsiančias tokius elementus gerokai patobulinti ir, svarbiausia, atpiginti.
Esminis iššūkis, su kuriuo susiduria saulės energetikos vystytojai, yra kaina. Šiuo metu rinkoje labiausiai paplitę silicio saulės elementai, tačiau jų gamyba sudėtinga, o todėl ir kaina aukšta. Dėl šios priežasties viso pasaulio mokslininkai siekia sukurti naujos kartos medžiagas, kurios būtų kuo paprasčiau pagaminamos. Tą pavyko padaryti Kauno technologijos universiteto chemikų komandai, vadovaujamai prof. Vytauto Getaučio. Ypatingos medžiagos, kodiniu pavadinimu V886, veiksmingumas yra aukštas, o gamyba nesudėtinga ir net 7-8 kartus pigesnė nei kitų tokių medžiagų.
Lietuvos mokslininkų atradimas sulaukė tarptautinės sėkmės. Dar net nespėjus paskelbti V886 patento, viena Japonijos chemijos pramonės milžinė panoro įsigyti šios medžiagos gamybos licenziją. Jau net yra pagaminti saulės elementų su V886 medžiaga prototipai. Gali būti, kad po kelerių metų tokių elementų už prieinamą kainą galėsime įsigyti visoje Europoje. O gera žinia ta, kad mūsų šalies chemikai nesustoja. Visai neseniai prof. V. Getaučio komanda atrado dar geresnį cheminį junginį, kuris, tikimasi, taip pat sudomins chemijos pramonės gamintojus. Taip lietuviai kuria ateitį ir prisideda prie pasaulinio saulės energetikos proveržio.
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.
