Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Seimo socialdemokratų frakcija įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo neva siekiama pagerinti tautinių bendrijų padėtį ir integraciją į Lietuvos visuomenę. Tačiau, panagrinėjus įstatymą atidžiau, pasidaro akivaizdu, kad tai tik eilinis bandymas torpeduoti gerėjančius Lietuvos-Lenkijos santykius bei nieko iš esmės nesprendžiančių ir prie Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų gerovės neprisidedančių deklaracijų rinkinys.
Socialdemokratų frakcijos atstovų teigimu, Tautinių mažumų įstatymu neva siekiama užtikrinti mažumoms priklausančių asmenų teises bei valstybės įsipareigojimus išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį identitetą, apsaugoti tautines mažumas nuo diskriminacijos. Galima rasti ir kitas nuostatas: teisę mokytis tautinės mažumos kalba ir (ar) tautinės mažumos kalbos mokyklose; teisę viešai, žodžiu ir raštu vartoti tautinės mažumos kalbą; teisę burtis į organizacijas; teisę į tautinės mažumos kultūros paveldo išsaugojimą; teisę švęsti savo tautines šventes ir istorines datas, viešai naudoti tautinius simbolius; draudimą asimiliuoti prieš asmens valią ir diskriminuoti tautinių mažumų atstovus ir t.t.
Skaitant išvardytas nuostatas, kyla klausimas, ar šiuo metu visa tai nėra valstybės užtikrinama? Dalį minėtų nuostatų įtvirtina ir saugo aukščiausias šalyje galiojantis įstatymas – Konstitucija. Tautinių bendrijų atstovų, kaip ir visų kitų Lietuvos piliečių teisės užtikrina ir kiti teisės aktai, institucijos bei Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai. Tai atsispindi ir faktinėje Lietuvos tautinių bendrijų padėtyje: pavyzdžiui, Lietuvos lenkų tautinė bendrija, palyginus su lenkų mažumomis kitose šalyse, šiuo metu turi didžiausią lenkakalbių mokyklų tinklą pasaulyje, o Lietuvos lenkai Vilniuje veikiančiame Baltstogės universiteto padalinyje gali įgyti netgi aukštąjį išsilavinimą lenkų kalba. Tautinių bendrijų mokyklų moksleiviams taip pat skiriamas padidintas mokinio krepšelis, taip padedant išsaugoti šias, kai kuriose vietovėse negausiai lankomas mokyklas. Lietuvoje gausiausios Lietuvos lenkų ir rusų bei kitos tautinės bendrijos taip pat aktyviai buriasi į įvairias organizacijas, viešai ir nevaržomai švenčia savo istorines, tautines bei kitas šventes, naudoja tautinius simbolius, yra kviečiamos ir įtraukiamos į valstybei svarbiausių švenčių minėjimus (pvz. visos valstybinės šventės, šimtmečio minėjimo renginiai, Dainų šventė). Lietuvoje taip pat veikia daugybė tautinių bendrijų kalbomis leidžiamų informacinių leidinių, portalų, radijo stotys, TV kanalai. Galiausiai, bet kuriuo asmens diskriminacija ir prievartinė asimiliacija yra draudžiama įstatymais ir žmonės šias teises sėkmingai apsigina teismuose ir kituose Lietuvos institucijose.
Todėl įvertinus faktinę Lietuvos tautinių bendrijų padėtį, socialdemokratų siūlomo Tautinių mažumų įstatymo priėmimas yra bereikšmis ir nereikalingas, tačiau įstatymo projekte galima atrasti dar kelias nuostatas, kurios galimai ir tapo pagrindiniu tikslu pateikti šį įstatymą Seimui. Socialdemokratų projekte numatoma, kad savivaldybėse, kuriose 1/3 gyventojų sudaro tautinių bendrijų atstovai, bendraujant su šios savivaldybės teritorijoje esančiais viešojo administravimo subjektais, asmuo turi teisę kreiptis raštu arba žodžiu ir gauti iš savivaldybės informaciją tautinės bendrijos kalba. Projekte taip pat numatyta, kad tokiose savivaldybėse gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti užrašomi ir tautinės bendrijos kalba. Šiuos dvi nuostatos nėra naujos ir periodiškai atsirasdavo kiekvienos kadencijos Seime – tik skirtumas tas, kad anksčiau panašius siekius deklaravo ir projektus registravo V.Tomaševskio vadovaujamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, o šiandien šią funkciją perėmė vis labiau raudonuojantys socialdemokratai. Diskusijos apie dvikalbystės ir vietovardžių ne valstybine kalba įteisinimą trunka ne vienerius metus ir galiausiai baigiasi tik visuomenės susiskaldymu bei paskatina dar didesnį bendrijų uždarumą.
Situaciją, kuomet tautinėms bendrijoms yra suteikiamos panašios teisės puikiai iliustruoja vengrų mažumos Rumunijoje pavyzdys. 2011 metų duomenimis, Rumunijoje buvo 1,2 milijono vengrų tautybės piliečių, kurie sudarė 6,5 proc. visų šalies gyventojų. Daugiau nei 90 proc. Rumunijos vengrų gyvena istorinėse Transilvanijos žemėse, kai kuriose apygardose jie sudaro net 75–85 proc. vietos gyventojų. Nuo 1990 m. Rumunijos valdžia suteikdavo vengrų mažumai vis platesnes teises. Tokia politika ilgojoje perspektyvoje sukūrė autonomiją sudarančią izoliuotos teritorijos įspūdį. Tyrimai rodo, kad 28 proc. vengrų mažumos Rumunijoje nekalba rumunų kalba, 37 proc. turi tik minimalius pagrindus. Akivaizdu, kad vis didesnės autonomijos suteikimas nepadeda integruoti vengrų į Rumunijos visuomenę bei kuria „autonomišką salą“. Todėl verta klausti, ar tokia mąstymo logika iš tiesų padės išspręsti tautinių bendrijų problemas Lietuvoje? Įstatyme numatytas siekis kai kuriose savivaldybėse įteisinti dvikalbystę taip pat gali vesti link dar didesnės diskriminacijos, kai savivaldybė atrinkdama naujus darbuotojus privalės teikti pirmenybę tautinės bendrijos kalbą mokantiems asmenims.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad toks įstatymas gali sukelti žalą šiuo metu pagerėjusiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Atsitiktinumas, ar ne, tačiau socialdemokratai šį projektą įregistravo Lenkijos prezidento Andrzejo Dudos pirmojo vizito į Lietuvą metu. Pastarųjų dešimtmečių Lietuvos ir Lenkijos santykių patirtis rodo, kad be kitų reikšmingų aplinkybių, dvišaliai santykiai ypač pablogėdavo tada, kai iš Lietuvos pusės nepamatuotais pažadais dėl Lietuvos lenkų tautinės bendrijos buvo sukeliami Lenkijos politikų lūkesčiai, kurie galiausiai nepasiteisindavo. Šiai „pažadų dalinimo“ politikai kuriam laikui nutrūkus, žinodami, kad tam tikros įstatymo nuostatos yra kontraversiškos ir net nepabandę sutelkti didesnio palaikymo, socialdemokratai ryžosi neatsakingam ir brangiai kainuosiančiam žingsniui, taip torpeduodami gerėjančius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Maža to, įstatyme net nebandoma spręsti įvairių tyrimų duomenimis, tautinėms bendrijoms iš tiesų aktualių socialinės, informacinės ir galimybių atskirties problemų. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma asmenų priklausančių Lietuvos tautinėms bendrijoms gyvena Pietryčių regione (Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose), norėdami spręsti tautinės bendrijoms aktualius klausimus, šalies politikai ir institucijos visų pirma privalo atkreipti dėmesį į šio krašto realijas. Viena iš pagrindinių Pietryčių Lietuvos problemų yra socialinė atskirtis, nors abu rajonai yra šalia sostinės Vilniaus, tačiau „sostinės efektu“ niekaip pasinaudoti nesugebama ar net nenorima. Kodėl? Turbūt todėl, kad tiesioginės investicijos kurtų naujas darbo vietas, nepriklausomas nuo savivaldybes valdančios politinės jėgos ir žmonės gavę geriau apmokamą darbo vietą neturėtų galvoti apie politinį lojalumą partijai bei taptų nepriklausomais Lietuvos piliečiais. Be to, sociologiniai tyrimai rodo, kad kuo didesnė socialinė ir ekonominė atskirtis, tuo didesnis polinkis pritarti Kremliaus politikai. Kitaip tariant, kuo žemesnis socialinis laiptelis ant kurio stovi Pietryčių Lietuvos gyventojas, tuo labiau jis žiūri į Rytus ir jų ilgisi. Tai dar vienas įrodymas, kad socialinis ir ekonominis dėmesys yra vienas iš svarbiausių aspektų tautinių bendrijų integracijos galvosūkyje.
Kaip vienas iš būdų spręsti minėtas problemas, Seime yra pateiktas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įsteigimo projektas. Fondas pasitelkęs ES lėšas, prisidėtų prie investicijų į šį regioną pritraukimo, paramos vietos bendruomenėms nepriklausančioms nuo savivaldos institucijų ir pilietinių projektų finansavimo. Mažinant galimybių atskirtį, būtina siekti užtikrinti kokybišką švietimą ir valstybinės kalbos mokymą tam, kad tautinių bendrijų mokyklų absolventai turėtų lygias galimybes konkuruoti dėl įstojimo į geriausias studijų programas, kurios ateityje užtikrintų sėkmingesnę integraciją į darbo rinką. Bet G. Palucko socialdemokratai apie tai net nekalba.
Nereikėtų pamiršti ir dar vieno sociologų perspėjimo – tautinės bendrijos yra linkusios pritarti Kremliaus pozicijai tada, kai asmuo yra nusivylęs Lietuvos demokratine santvarka, pozityviai vertina sovietmetį ir svarbiausių savo informacijos šaltinių laiko Rusijos televizijas. Tai reiškia, jog būtina toliau tęsti krašto informacinio lauko derusifikaciją, teikiant paramą objektyviai žiniasklaidai tautinių bendrijų kalbomis (pvz. Znad Wilii, delfi.ru ar kt.), užtikrinti kokybiškų televizijos kanalų tautinių bendrijų kalbomis retransliaciją.
Socialdemokratų teikiamame Tautinių mažumų įstatymo projekte visos šios problemos net neįvardijamos, juolab, nepateikiami jokie jų sprendimų būdai. Teikdami šį projektą Gintauto Palucko socialdemokratai ne tik užaštrina Lietuvos visuomenę skaldančius klausimus ir nukreipia politikų dėmesį nuo aktualių tautinėms bendrijoms problemų, taip teikdami meškos paslaugą pačioms tautinėms bendrijoms, bet ir kenkia Lietuvos ir Lenkijos santykiams bei strateginiai darbotvarkei šiuo Europai ir visam pasauliui įtemptu laikotarpiu.
Ir pačiam kvailiausiam asilui čia viskas aišku. Neaišku tik komuniagoms.
P.S. Sąmoningai pavadinau tuos mūsų socdemus komuniagomis, nes socialdemokratai visame pasaulyje dirba savo valstybių piliečių labui, o šitie – neaišku kam… O gal kaip tik aišku?
Skverneliui. Kad tauta ir valstybė nyksta jokio nuostolio.
Arvydas Damijonaitis • Vilniaus universitetas / Vilnius University
DĖMESIO DĖMESIO! Įvedu į posovietinės Lietuvos diskusijų erdvę neregėtą,negirdėtą terminą ANTILIETUVIZMAS. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
APIBRĖŽIMAS: Tik tautinė grupė, kuri neturi išorinės valstybės,yra tautinė mažuma.Lenkija,Rusija,Izraelis yra išorinės valstybės,todėl lenkų,rusų,žydų tautines grupės negali turėti tautinės mažumos statuso Lietuvoje.Lietuvoje yra tik trys tautinės mažumos – karaimai,totoriai,romai. Ačiū už dėmesį. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis.
Palucko socdemai aiškiai pasirodė Kremliaus tarnais, jie eina šimtmečiais Rusijos naudotais imperijos plėtros būdais: kiršinti Lietuvą su Lenkija arba su Prūsija. O kai Lietuva mato, kad negali pakęsti viso to, ieško pagalbos pas kaimynus. Seimo nariai turėtų žinoti “tautinės mažumos” apibrėžimą Europos konvencijoje, o jie vartoja ne Europos teisinius terminus: Lietuvoje pagal konvenciją nėra “Tautinių mažumų” yra tik Tautinės bendrijos. Todėl šis įstatymas visiškai nereikalingas ir piliečiai turėtų žinoti ir daugiau už šiuos asmenis nebalsuoti. Autorius puikiai atskleidė šių Seimo narių kenkėjišką veiklą, kūrimą segregacinių teritorijų bei Pietryčių Lietuvos gyventojų laikymą žemesniame ekonominiame-socialiniame lygyje ir pan., o tai naudinga Kremliui. Apygardose , kur šie asmenys išrinkti reikia reikalauti jų atstatydinimo už norą pažeisti Konstituciją ir jau pažeidimą, nes siūlomas įstatymas jau pažeidžia įstatymus.
Pirmiausia tiems neišprusėliams reiktų kaip nors išaiškinti, kas yra Tautos mažumos ir kas yra bendrijos. Kaip tai padaryti, nežinau. Manau, kad tai BEVILTIŠKA…
Reikia būti ne tik labai sąžiningu, bet ir labai drąsiu, kad bent sau pripažintum, jog tave vėl apmovė – taip pat, kaip sovietmečiu CK tiesas aiškinusieji… Kad šių laikų politiniai prasisiekėliai ciniškai naudojasi tavimi kaip bandos avimi bei tuo, kad nesi tas, kurs įstengia ir gali sau leisti studijuoti tuos dokumentus, juolab – originalą, o ne googlu į rusų k. atvirkščiai išverstą tekstą.
O tiems, kas aiškino Vilnijos „lenkams” jų privilegijuotas teises – labai jau neparanku, kad pripažintų, jog tėra elementarūs sukčiai, siekiantys savo tikslų. Na, kas norėtų tokiu būdu netekti dabar turimo posto ir jo suteikiamos tokios algos? Juolab, kad gal mažiausiai iš 2jų ar net 3jų pusių gaunamos – juk esi ne tik tas, kas oficialiai skaitaisi, bet ir kai kieno dar vienos ausys ir akys toje vietoje bei zadanijų vykdytojas… Jau geriau tėvas nuo stogo…
… negu butelis samanės ant žemės!!! Šventi žodžiai! Tik prie jų dar rūkytų lašinukų ant juodos duonelės reikėtų…
S. Skvernelis: delsimas įteisinti originalią pavardžių rašybą jau neša finansinę žalą valstybei
Jei mąstyti taip, kaip Liudvikas XIV (“Valstybė – tai aš”), tada viskas visiškai aišku. ?
O aš pritarsiu Skverneliui, kai jis apskritai suvoks, kas yra toji ORIGINALI rašyba. Nes dabar jis grubią chaltūrą „runkeliams” už originalą prakišti bando. Kaip tie ?rumunai, kur pakėlėse „brangakmenius” ir „auksą” parduoda…
Vakarykštis TV reportažas apie aplink Migracijos dep-tą cirkuliuojančias didžiules šešėlinių pinigų sumas labai prikišamai parodo, kieno kišenes staiga keleriopai padidintų galimybė išduoti pasus falsifikuotomis pavardėmis.
Laikas p. Skverneliui nustoti „мудрствовать лукаво” apie „valstybės” nuostolius, pasikasyti savo mąstalą ir pripažinti, iš kur šios triraidžio paso kojos dygsta…
Daug teisingų minčių ir vertinimų pateikta straipsnyje,išskyrus švietimą ir užsienietiškų /Lenkijos/ tv kanalų retransliacijos. Visų pirma būtina teisiškai apibrėžti ,,tautinė mažuma” ir ,,tautinė bendrija” sąvokas ,kurios galiotų Lietuvos valstybės teritorijoj. Antra,- dabartinis švietimas lenka-rusakalbių mokyklose orientuotas į piliečio auklėjimą skirtą Lenkijos arba Rusijos politinėms-kultūrinėms reikmėms,deja.Tad, moksleviams iš lenka-rusakalbių šeimų mokyklose visi dalykai būtų dėstomi vien lietuvių kalba, o tenkinant savosios tautinės kultūros,kalbos pažinimą steigti lenka-rusakalbes šeštadienines mokyklėles /tėvams pageidaujant/; trečia,- stiprinant tautinių bendrijų integraciją į bendrą lietuvišką visuomenę ir politinę erdvę būtina suteikti ženkliai geresnį prieinamumą prie nacionalinės lietuviškos tv,ypač LRT,kurių kokybę ir kultūrinę įvairovę reikia ženkliai gerinti; o siūlymas retransliuoti Lenkijos tv kanalus -visiškai nevykęs,nes lenkų bendruomenę atitolins politiškai,pilietiškai ir kultūriškai nuo Lietuvos valstybės,nuo bendro lietuviško gyvenimo.
Pirma. Pietryčių Lietuvos dauguma “lenkų” – tai sulenkėję lietuviai ir gudai. Antra. Lietuvoje nėra jokių tautinių mažumų (ž. LR Konstituciją!). Trečia. Prieš komentuojant reikėtų labiau pasidomėti komentuojamu klausimu.
Otošto, proše pana! Taigi jie padės mums „teisingai” perrašyti Konstituciją. Patys surašys, kad mums vargti nereikėtų.
Tai ką dar pašnabždomis, už tautos nugarų du premjerai suderėjo? Su kokiomis dovanomis svečias namolei grįš?
Nusprendė, kad įvedę Pietryčių Lietuvoje, etninėse lietuvių žemėse, lenkiškos TV kanalus mokysime tuteišus (sulenkėjusius lietuvius bei gudus) taisyklingos lenkų kalbos. Jeszcze Polska nie zginęła, panowie!!!
P.S. Dar kartą dėl Lenkijos TV. Tuteišai kaip žiūrėjo maskoliškas programas, taip ir toliau jas žiūrės, nes jie yra artimesni rusų (sovietų), o ne lenkų kultūrai ir, be to, norint mėgautis lenkiškomis programomis, reikia gerai mokėti lenkiškai, o tie mūsų “lenkai” gerai moka tik rusiškai. Tai kam tie Lenkijos TV kanalai reikalingi?! Kam ta audra vandens stiklinėje?! To tak, szanowni panowie.
Įstatymo projektą, nesugebėdami net suprasti terminų esmės ir prasmės pateikė įtariami bendradarbiavimu su Lietuvių tautos budeliais socialdemokratai. Kas tai? Tarnystės KGB pratęsimas, ar pinigėlių kvapu pamotyvuotų išdavikų veiksmai.
Kažkas yra pasakęs, kad mafija nemiršta, nes nemiršta niekada… Leisiu sau praplėsti šią genialią mintį: “KGB nemiršta, nes nemiršta niekada”. Show must go on, ponios ir ponai!
APIBRĖŽIMAS: Tik tautinė grupė, kuri neturi išorinės valstybės, yra tautinė mažuma. Lenkija, Rusija, Izraelis yra išorinės valstybės, todėl lenkų, rusų, žydų tautines grupės negali turėti tautinės mažumos statuso Lietuvoje. Lietuvoje yra tik trys tautinės mažumos – karaimai, totoriai, romai. Ačiū už dėmesį. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis.
Totoriai, beje, turi savo “išorinę valstybę”. Tai – Rusijos Federacijoje esantis Tatarstanas (sostinė – Kazanė). O Krymo totoriai bei karaimai taip pat turėjo savo “išorinę valstybę” – Krymo autonominę respubliką Ukrainos sudėtyje, kol “mandagieji putinoidai” neprijungė Krymo pusiasalio prie Rusijos.
Visokiems damijonaičiams bei kitiems paistalams:
tautinė mažuma yra ta tauta, kuri gyvena savoje žemėje nuo amžių amžinųjų, bet dėl valstybių ribų yra patekusi į kitos tautos valstybės teritoriją.
Lietuvoje tokių nėra, nes Lietuvoje nėra ir nėra buvę kitų tautų teritorijų.
Dėl LR Seimo nario priesaikos sulaužymo – teritorinės„lenkų partijos“ draugų pretenzijos.
Draugai Tomaševskij,Jedinskij, Mackevič, Narkevič –klastingai, įžūliai deklaruoja save „lenkų tautinės mažumos“ atstovais, tuo laužo Seimo nario priesaiką saugoti Lietuvos valstybės teritorinį vientisumą. Termino„lenkų tautinė mažuma“ vartojimas, tarptautinės teisės erdvėje, yra teritorinių pretenzijų Lietuvai išraiška. Ši draugų grupuotė turėtų būti teisiama. Pagal tarptautinės teisės pagrindinius principus, Europos Tautinių mažumų apsaugos Konvenciją, lenkų tautinė bendruomenė, turinti išorinę Lenkijos valstybę, su 40 milijonų gyventojų, negali turėti nei Lietuvoje, nei Vokietijoje ,nei Baltarusijoje, nei kitoje valstybėje, TAUTINĖS MAŽUMOS STATUSĄ. Draugai iš „lenkų partijos“, tikisi būti Lietuvos teisėsaugos nepastebėtais. Tikrų vagių, demagogų taktika. Sovietžmogiai.
Kažkas pasiūlė pasirūpinti seimūnų balsavimo mums rūpimais klausimais sąrašais. – Turėdami juos, galėsime balsuoti taip, kad rinkėjų balsų negautų balsavusieji už įstatymus, prieštaraujančius LR Konstitucijai, keliančius pavojų Tautos ir valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, griaunančius moralę, šeimą, Tautos papročius, atimančius iš vaikų vaikystę, iškraipančius mūsų istoriją ir t.t..
Tokie sąrašai būtų – įstatymų projektų brukimas ar balsavimai UŽ šiais klausimais:
– bandymus pažeisti LR Konstituciją, siūlant įv. jai prieštaraujančių įstatymų projektus, balsuojant už tarptautinius įstatymus (sutartis, konvencijas ir pan.), kai šie pažeidžia mūsų konstituciją;
– šeimos sampratos iškraipymo,
– tautos istorinės atminties, Laisvės kovų, patriotizmo paniekinimo, išstūmimo šių klausimų iš mokymo programų;
– Tautos kultūrinio paveldo (kalbos, tikėjimo, tradicijų ir kt.) reikšmės menkinimo ir trynimo iš atminties;
– valstybinės kalbos išvarymo iš nelietuviškas pavardes turinčių LR piliečių pasų, iš raštvedybos, registrų; antros valstybinės kalbos įteisinimą apskritai, ar į dalį valstybės bei verslo veiklos (dangstantis „TM” arba verslo interesais);
– Valstybės Nepriklausomybės, jos politinio orumo, saugumo, teritorinio vientisumo, Valstybinės kalbos neliečiamumo VISOJE šalies teritorijoje, lygiateisės partnerystės santykių su kaimynėmis klausimais;
– teisėsaugos darbo ir Garliavos tragedijos klausimu – pavardės stojusių prieš skaidrų bylos tyrimą, už susidorojimą su N.V. ir su jos naudai liudijusiais, ar kitaip trukdžiusiais, šmeižusiais šią šeimą;
– įstatymų, apsaugančių politikus bei valdininkiją nuo atsakomybės už korupciją, už kenkimą Lietuvai, valstybei ir Tautos saugumui, už veiką kitos valstybės naudai siūlymas ar gynimas;
ir t.t.
Tęskite, pridėkite, ką užmiršau, arba atmeskite jums nerūpimus klausimus..
Reiktų nepamiršti ir šiemet kandidatuosiančių naujų veidų – straipsnių autorių, kurie tyčiojosi iš ,,patvorinių”, ar formavo nepalankią visuomenės nuomonę kt. valstybės tvarumui svarbiais ir mums rūpimais klausimais.
Tik iš anksto pasirengę galėsime kokybiškiau, sąmoningiau balsuoti. Kai mūsų apylinkėje kandidatuoja tas, kuriam nenorime patikėti valstybės likimo, arba balsuojame už kitą kandidatą (net ir kitos, nei paprastai balsuodavome, partijos), arba iš viso sugadiname biuletenį, kad juo niekas nepasinaudotų. Gal kas nors pasiūlys genialų balsavimo būdą, tačiau atvejais, kai net juo nenorėsi pasinaudoti, svarbu nepalikti rinkimų komisijoms švaraus, nepanaudoto balsalapio
Dar turime laiko pasidaryti partijų rinkiminių sąrašų kopijas,
susirinkti informaciją, kas kaip balsavo ar veikė,
ir pasiruošti rinkimams rimčiau, negu ligi šiol.
Padirbėkime nuoširdžiai prieš šiuos rinkimus.
P.S. -Atsiprašau – tikriausiai palikau klaidų.
Jei registruojate įstatymą, įteisinantį vieną okupacijos palikimą (jos atneštą ir prievartą įdiegtą svetimą kalbą),
lygių galimybių komisija pareikalaus, kad ir kito okupanto atneštą nematerialią „vertybę” įteisintumėte – komunizmo statybą!