L. G. Poezija. Klausimų kas (kl. k.) I

Motinų ir Žmonų gerumui

ankstyvoji
(gal net be sąmoningumo plikės dar
gal su vaikiškumo pliurpsniukais dar)
šutvikė kas

   šalia šešėlio

… per smilgos ašaką
galėčiau ir pakilti –
kas toliau?

per nebylumą smilgos –
kas toliau?

tįstu tamsus į dangų
kumpstu maldoj į Amžinąjį –
kas toliau?

ištirpdamas nakty
nebeatplėšiamai
nuguldamas šią žemę –
būti! –
kas toliau?
1987.VIII

   Mįslių Mįslė

… augimo samana
plakimosi vėjai
žarijėlių tvilksniai –
kas?

… tyliai tyliai
beldimasis į dvasios
debesį lig su –
grūmo –
jant –
tyliai tyliai –
kas?

Mįslių Mįslė

šalia potroškių ir klausimų Stuobrio

įžvelgt aiškiaregystės šaknį: kol
Stuobrys žaliavo koks
jo buvo vardas

aprėpti tobulumo aukštį: o
kol šniokė dangui kiek
žalių spygliukų gomurį jo
tvilkė

įskiepyti ir teisingumo ūglį: bet
kada kas bandė kam ir kas
po to prigijo ant sausų šakų
1986. I

…šitai nakčiai… šitai nakčiai
nerandu kito žodžio:
„…nebylumo dykvietė
drumzlių duobė
nemigos versmės…“
ak žmonės
negaliu nemoku aš su jumis
kai ne naktis
nepavyksta
nesužeistam išsislapstyt išsisaugot
net už baltutėlaitės šypsnių tvorelės:
visur mane suranda
jūsų akimis širdimi lūpom
mažumas mano
bloškia
į giliausią akivarų tylą:
„…šitą naktį šitą naktį
slaptybe mano
gyvenime mano…“
šitą naktį aš tyliu apie šviesą:
„…kas kaltas
1987.VII.
        šalia sūkurio  

… to dulkino to kūlvirsčiais lėkimo
po laisvės dykumą!
klajojimo be tikslo be kelių…

ai kas tai broli
kas

… to dieviško to dangiško krūtinėj nesotumo
nei smiltį veliančio dienas šėtono šuorais –

kas tai broli
kas

… iš vėjo iš vaitojimo…

bet – kas?

… nebenumaldoma akimirkos vienatvė
1990. I

      šalia durnaropės

Jei ne gyvenimo durnaropė
tai kas:
tarp žvyrduobių keiksmų
trypimų mėšlan
Jei ne gyvenimo durnaropė
tai kas:
danguj ir žemėj
kvaitinančiais
lapais?

Jei ne gyvenimo durnaropė
tai kas:
taip tyliai krentančiais ir pūvančiais
ir krentančiais ir pūvančiais?

Jei ne gyvenimo durnaropė
tai kas?
1990. I

klausimai su klusnumo aidų
dėlione

be žado lapų tvanas?
taip be žado

be tikslo nuo pasaulio sutvėrimo?
taip be tikslo

be vairo nuo likimo velenėlių?
taip be vairo

be gailesčio ledinės metų replės?
taip be gailesčio

be Angelo prie Kryžiaus Dievulėli?..
taip be angelo
vien Žodžiai  Žodžiai Žodžiai…

su kraujo žiedu nuo baltųjų avinėlių?
taip su žiedu

ir Šiapus ir Anapus?
taip

kodėl

šalia kreipinių lapo

… nuo tirtančios kojytės atsiplėšęs
iš aukštybių
Lape:

troškimų verpale
saviplakos pjūkleli
aukščių džiūsna
žaismingom spalio vėliavėlių laisvėm
grįžtantis į molį
Lape:

vaikystės polėki
brandos aikštingas inde
senatvės atgailaujantis delniuke
(mea culpa)
pavėjui plakamas parudėli
kodėl…
2011

   Netobulumų minklės ir įminimai

Iš neturėjimo kuo pasiremt kelionėj…
(Vėjas, vėjai!)

Iš nemokėjimo kam nusilenkti.
(Akmenėlis)

Iš to plakimosi po smilgų Pakylėjimą
drugelių ištiktukais
tukais… Kas?
(Vaikystė)

Iš neturėjimo Valdovo Amžinybės Žody…
(Ai bevardis
ten mano laiko laužas
smilko ir susmilko…)

Iš geismo lyžtelėti Dangų! Dangų!
(Bangos)

Iš to erdvumo atsiverti.
(Lapkritys )
1982. VII

… prasmegusio dumblyno tešmeny
brandinimas šlakelio pieno
Dievo Žodžio Puotai…

apie ką tai ponai

… apie vandens lelijos
šviesų nebylumą
ponai

                 paįkyrėjimų kas

Kaip laiko girnos mala mala mūsų (musių) mi
nutes

Kaip darbo dantys dyla ir be darbo darbo

Kaip nesotumo nebylumo gerklų dykros
gaudžia gūdžiai godžiai ir be Žodžio
Žodžio
Kaip polėkio voratinkliniai nėriniai
pražildinti pakampėse
sugaudo ir po mūsų (musių
musių) geismo
būti zysti skuje –
liūkštę… liūkštę
ponai

Kaip liūdi rojus kaip
Girnapusei kuri sustingus –
vis tiek gi reiks vis tiek
pakilt į Dangų…
1990. IV.

… eilėraštį iš branduolių voratinklio
sukurpti:

kurpės
našlaitei basakojei pasakoje
žydi

Žodžio
nebuvo ten kur Niekas

Niekas
panūdęs Žodžio jau ne
Niekas

kas?

pripėduotieji žodžiai

paleistas viktoras gyvent
po sodą vaikšto

nykumo nenuplaunami geltoni obuoliai
kišenėse užantyse širdy ant medžių

galvosūkiai šakų kuplioj Dangaus
malonėje

kas lieka čia po mūsų Viešpatie
ant delno

takai gyvenimo čigonės
pripėduotieji…

paleistas viktoras gyvent
po sodą vaikšto

Kas: 20-ojo amžiaus pusiaukelės Lietuva

Kam gaila ištremtų į jūrledį kregždienių
(ir kregždžiukų)

Kam gaila kam Tėvynės aido su–
ledėjusio sapnuos
kam gaila gaila

Kam gaila kam įkalintų (ak įkaltų)
vinių
širdies vienutėse kam gaila gaila

Kam – klausimo ledynmečio kur tavo tėvo
(tėvo) kapo smiltys

Šešėlių kam dar gaila
nuo smilgos iki smilgos tystančių
susmingančių Dangopi ir Dangopi

Kam
dar
gaila